Įvykiai
10 12. Karaliaus Mindaugo vardadienis
Vytautas Baškys
Mindaugo vardas iš amžių glūdumos pasirodo 1219 m. Lietuvos kunigaikščių gretoje sudarant taikos sutartį su Volyne. Tai teikia garbę, kuri Mindaugo vardą lydi visais amžiais. Lietuvos muziejų metai primena, jog iš viso to ką paveldėjome svarbu tai, ką supratome – karaliaus Mindaugo vardas atveria auksinius tautos istorijos puslapius.
Karaliaus Mindaugo vardas XIX a. pradžioje prabilo nuo legendinio pasakojimo apie Dionizo Poškos pastatyto Didžiojo Baublio, jog tas ąžuolas miškų karalius buvo išaugęs iš kunigaikščio Ringaudo kuokos, kuri buvo įsmeigta į žemę medžioklėje nukovus galingą taurą ir išgelbėjus į pavojų patekusio sūnaus Mindaugo gyvybę. Didžio vardo garbei poetas Simonas Stanevičius sueiliavo: „Sveiks, Ringaude, mūsų tėve! / Sveiks, Mindauge, karaliūnai! / Garbę jūsų skelbdink, Dieve, / Kuri linksmin mumis nūnai“.
Įvertinęs istorinį Lietuvos karūnos garsą nuo ano meto Romos popiežiaus Klemenso IV bulės, kurioje karalius Mindaugas pavadintas šviesiuoju karalium, bei Livonijos eiliuotoje kronikoje vadinamo aukščiausiuoju karaliumi, Lietuvos žemės viešpačiu, Daukantas, pabrėždamas valdovo išmintį ir jo valdžios iškilimą nuo Saulės pergalės, tarė: lietuviai turi gerą rėdą ir išmintingą valdymierą. Jo veiklą įvertino: visur jis rodos vyru drąsiu, narsiu.
Autoritetingu vertinimu pažymėtas Mindaugo vardas visais laikmečiais iškeliamas į pagarbos aukštumą, skamba meninėje kūryboje. XVI a. Jonas Radvanas Lietuvis: Šičia stovėjo šventieji karaliai lietuvių kilimo / Švietė aukštai ryškiais spinduliais lietuvių karalius / Mindaugas, jam ant galvos karūna lotynų gulėjo. Poetas Bernardas Brazdžionis: Uždėjote karaliaus titulo karūną, / Ne man uždėjot, Lietuvai, su ja, / Nenuimta, lietuvis šimtmečiais tebūna.
Mindaugo vardadienis spalio 14 d. kalendoriuje įtvirtintas nuo Daukanto nuorodos į iškilmes rudenį. Vardadienių minėjimo tradicija nuo 1990 metais surengto minėjimo prie pastatyto paminklinio akmens karaliui Mindaugui Medininkuose, kur buvo pasodintas rožių krūmas, o spalio 25 d. tuometinė Lietuvos Aukščiausioji Taryba Mindaugo vardą įtvirtino valstybės simboliu.
Mindaugo vardas tapo lietuvių tautos stiprybės ir garbės jausmų šaltiniu. Nuo to laiko Mindaugo vardadienio minėjimai kasmet rengiami ir kaip Vilniaus miesto istorinės šlovės diena. Minėjimai vyko prie karaliaus Mindaugo statytos Katedros pamatų, dabartinių Prezidentūros rūmų, Signatarų namuose, prie Vilniaus gynybinės sienos gynybinių vartų, dr. J.Basanavičiaus tėviškėje Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne pasodintas devynšakis ąžuoliukas simbolizuoja devynių etninių žemių vienybę.
Prie Neries ir Vilnios santakos karaliaus Mindaugo vainikavimo 750 metų jubiliejui 2003 metais pastatytas paminklas ir tiltas per Nerį tapo susitikimo su valstybės kūrėju vieta. Mes ir Karalius Mindaugas. Čia karaliaus Mindaugo vardadienyje suskamba 1254 m. karaliaus laiške užrašyti žodžiai, Jo Didenybė sveikina ir sveikatos linki visiems, ką ši žinia pasieks.
Mindaugo vardo reikšmę lietuvių kalbos istorijoje žymi Simono Daukanto, akademiko Zigmo Zinkevičiaus ir kitų istorikų darbai, jo šlovę garsina Justino Marcinkevičiaus dramos, Jono Užurkos ir kitų rašytojų istoriniai romanai, Jono Naruševičiaus ir kitų skulptorių, tapytojų darbai, kurie atveria tai, kuo pajaučiam gero vardo galią. Karaliaus Mindaugo vardo šlovę byloja šventiniai straipsniai, prakalbos. Atmintį puošia jų turinys, pavadinimai. 1993 m. Karaliaus Mindaugo kolegija vardadienyje surengė mūsų karaliui skirtų straipsnių apžiūrą. Tuomet įvertinta: Karaliaus Mindaugo šlovė gyva - Jonas Baranauskas „Lietuvos aidas”; Lietuvos karaliaus Mindaugo vaikaičiai tebejaučia viduramžių karūnos svorį – Jurga Čekatauskaitė „Lietuvos rytas”. Mindauge Didysai, kelkis – Ferdinandas Kauzonas „Respublika”, Lietuvos valstybės ir teisės istorinis paminklas – Vytautas Baškys „Voruta”; Mindaugo laikų Lietuva – Vytautas Daugudis „Gimtinė”; Mindaugas – mūsų valstybingumo simbolis – Česlovas Juršėnas „Tiesa”. O įtaigiausiu pripažinto straipsnio Karališkos išminties šviesa – „Vakarinės naujienos” autorius Algirdas Mikoliūnas Karaliaus Mindaugo kolegija apdovanojo radijo gaubliu.
Mindaugo vardadienis tapo asmeniniu ryšio su praeitimi jungtim. Lietuvos tūkstantmečio iškiliausių asmenybių sąraše karaliaus Mindaugo vardas išrinktas pirmuoju ir įtvirtintas „Vienybės medžio” monumento centre. Valstybinė lietuvių kalbos komisija paskelbė išrinktus gražiausius lietuviškus vardus – Mindaugas ir Milda. Su iškilia asmenybe galime drąsiai žvelgti į savo tautos istorinį paveldą, į humanizuotą tautos ir valstybės paveldo moralinę erdvę.
1918 metais Lietuva buvo atsigręžusi į istorinį karalystės paveldą, į karaliaus Mindaugo 1253 m. Europoje įtvirtintą valstybę de facto, de jure precedentą. Lietuvos Valstybės Taryba 1918 m. liepos 11 d. buvo paskelbusi Lietuvą konstitucine karalyste su karaliumi Mindaugu II.
Ugdant tautos dvasią Lietuvos Prezidentei derėtų karaliaus Mindaugo vardadienio proga pasveikinti Lietuvą; Lietuvos nacionaliniam muziejui, Valdovų rūmams – įprasminti karaliaus Mindaugo vardą; Kultūros ministerijai vardadienyje pagerbti karaliaus Mindaugo autoritetui skirtų meno kūrinių autorius; Švietimo ir mokslo ministerijai – organizuoti pilietinio-patriotinio ugdymo pamokas, Lietuvos kariuomenei rengti istorinės šlovės rikiuotę prie paminklo karaliui Mindaugui; Vilniaus savivaldybei, akcentuojant istorinį sostinės garsą – skelbti Vilniaus „Dvidešimt dviejų auksinio rudens dienų“ nuo rugsėjo 22 d. Saulės pergalės iki Mindaugo vardadienio –spalio 14 d. miesto šventę, rengti kultūrinius renginius.
Karaliaus Mindaugo paminklas Vilniuje. Nuotrauka Lauryno Baškio
Prakalba karaliaus Mindaugo vardadieniui
Kasmet ruduo auksiniais lapais skelbia žinią: vardadienis didžiai reikšmingas tautai, karalių Mindaugą pagerbia Lietuva!
Padangėje rudens valtornos groja, vainikas Mindaugo vardu iškeltas. Nuo Saulės pergalės trimitai gervių triumfą Lietuvos nešioja po Europą. Yra prie Baltijos uola – Didysis Mindaugas – karalius Lietuvos.
Prie santakos Vilnelės ir Neries paminklas žėri. Čia mazgas, pririštas tautos likimas, čia protėviai garbingi kraštą gynė, daug nuopelnų Tėvynei pelnė, su priešais grūmės, židinį tautos globojo. Kovų verdenėj kraujas, liepsnos, žvanga kirčiai – karalius Mindaugas grėsmių pagairėj santarve atvėrė kelią ateičiai tautos.
Didysis Mindaugai, tu sugrįžai, tu nemirtingas atminties erdvėj! Ant kalno atmintis, garsioji Vorutos pilis, trispalvė plevėsuoja vėliava. Atgyja pamatai galingų Vilniaus mūrų, juos kūrė, lietė Mindaugo ranka, net širdys virpa – sosto šiluma ir žingsnių aidas mena rūmus, katedrą, gynybos sieną – aidi Vilniaus praeitis.
Prabilę laikmečiai atspindi paslėptas viltis, kaip atradimas žėri nutikimas – karalius Mindaugas ir karalienė Morta rūmų menėj sveikina visus – stiprybė Mindaugo vardu.
Mes glaudžiamės prie didžio palikimo, stiprybę, gero vardo galią jaučiam su karaliaus Mindaugo vardu. Kad būtų Lietuva garbinga ir laisva, mes saugom gero vardo garsą, brangiausią vardą teikiam ateičiai tautos - Mindučiai, Mindaugėliai – auga Mindaugai stiprybei Lietuvos.
Atgal
.jpg)
(1).png)
