VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Kultūra, menas

11.16. Ajus Astikas: „ ... nereikia merdėti pesimizme“

Reda Kiselytė

Rokiškio Juozo Tumo- Vaižganto gimnazijos bibliotekos vedėja

   Gyvenimas mums visiems diktuoja naujas sąlygas, keičiasi aplinkybės, keičiasi kartos. Kiekvieni mokslo metai atneša kažką naujo ir nepaprasto. Darbas su jaunais žmonėmis visada pilnas naujovių, jaunatviško žavesio, skubėjimo, o kartu ir apmąstymų.

Ajus tarp knygų

   Į Rokiškio Juozo Tumo- Vaižganto gimnazijos skaityklą ir biblioteką ateina asmenybės, o joms reikia skirti daug dėmesio, meilės ir šilumos. Daug laiko skiriu individualiam darbui su informacijos vartotojais. Džiaugiuosi, kad išdalintos vertybės sugrįžta ir dar su kaupu.

   Šių mokslo metų pradžioje į skaityklą užsuko įdomus jaunuolis. Labai greitai išsirutuliojo šiltas ir atviras pokalbis. Mane nustebino jo požiūris į knygas ir skaitymą. Vėliau nusprendėme pakalbėti giliau. Jis sutiko paatvirauti. Šį kartą kalbinau Rokiškio Juozo Tumo- Vaižganto gimnazijos I c klasės gimnazistą Ajų Astiką.

 

Trumpai papasakok apie save.

Mano vardas Ajus, man 15 metų. Prieš keletą mėnesių atvykau iš Kauno į Rokiškį.

Kokie Tavo  pomėgiai?

Labai mėgstu skaityti fantastines ir siaubo knygas, nors skaitau įvairių žanrų literatūrą. Mėgstu piešti. Aš manau, kad piešimas man suteikia laisvę išreikšti savo jausmus ir mintis. Patinka leisti laiką su šeima, klausytis muzikos.

Ar tenka pasimokyti iš vyresnių žmonių?

Tenka. Ir kartais labai dažnai. Mano nuomone kiekvienas žmogus savyje saugo išmintį. Be galo mėgstu tos išminties semtis iš žmonių, o ypač suaugusiųjų. Ji tarsi papildo mane ir taip pat mano kaip žmogaus dvasinį pasaulį.

 Autoritetai Tavo gyvenime. Kas jie?

Autoritetu man visą laiką buvo ir bus mano mama. Mane be galo žavi mano mamos užsispyrimas, ištvermė. Manau tokios savybės gyvenime yra labai vertingos.

Ajus bibliotekoje

Teigiama, kad nebemadinga kalbėti apie vertybes, o aš vis dėlto paklausiu... Ajau, kokias dvasines vertybes labiausiai vertini?

Dvasinės vertybės... Labiausiai vertinu geraširdiškumą, atvirumą. Manau kiekvienas žmogus turi būti geraširdis, nelinkėti pikto kitam žmogui, kartais nutylėti, paguosti žmogų, nepaisant skirtumų, užstoti ir būti teisingas.

 Kaip reaguoji susidūręs su melu?

Mano manymu, melas būna įvairus. Kartais naudinga meluoti, kad išvengti konfliktų, bet melas būna ir kenksmingas. Ne vien kitiems, bet ir mums. Kartais meluojame slėpdami savo jausmus, užsimaudami šypsenos kaukę. Taip meluojame ne tik kitiems, bet ir sau, tvirtiname, jog viskas gerai nors taip nėra.

Skaitymas Tavo gyvenime. Kokias knygas mėgsti skaityti?

Kaip jau minėjau, fantastinės yra mano mėgstamiausios ir nežinau kodėl... Skaitant fantastinę literatūrą, aš nusikeliu į kitą pasaulį. Man tai įspūdinga, man smalsu kaip funkcionuoja kitas pasaulis. Neretai ir iš fantastikos pasisemiu žinių kaip elgtis realiame gyvenime.

Su kokiais sunkumais susiduria Tavo bendraamžiai?

Manyčiau, kad daugelis tėvų „spaudžia“ savo vaikus mokytis. Tai suprantama, visi nori, kad jų vaikai pasiektų aukštumas ir gerai gyventų, tačiau manau, jog „spaudimas“ turi turėti ribas. Kai kurie tėvai nemato kiek daug streso jie sukelia savo vaikams.

Kas Tavo kartos jaunuolius neramina?

Tarp bendraamžių dažnai juokaujama: „Tai kokį mišką čia išsirinkus, namo su ketvertu geriau jau nebegrįžti“. Aišku čia viskas juokų forma, tačiau gavus prastą pažymį, tikrai pasidaro neramu, ką pamanys tėvai.

Esi optimistas ar pesimistas?

Nežinau kaip atrodo kitiems žmonėms iš šalies, bet aš pats save laikau pesimistu. Dažnai nusiteikiu blogiausiam, bet ir optimisto gyslelės man netrūksta. Žmogus visą laiką negali būti laimingas, bet ir nereikia merdėti pesimizme, dažniau reikia į viską žiūrėti optimistiškai ir tuomet užteks jėgų kalnams nuversti.

Atvykai į mūsų gimnaziją iš kito miesto. Ar Tau patinka mūsų rajone?

Galbūt apie tai pasakyti dar anksti, tačiau miestas kaip miestas, gyvena žmonės, stovi mokyklos ir darželiai, gyvenimas verda taip pat kaip ir kitur.

Ką Tau reiškia namai?

Tai ne vieta. Tai gal netgi ir ne žmogus. Tai jausmas, kurį tu jauti kitam asmeniui. Tu supranti, jog su juo gali pasidalinti bet kuo, su juo apversi pasaulį aukštyn kojomis, pereisi ir ledą, ir ugnį.

Kas šiandien Tau suteikia džiaugsmo?

Tai yra begalė dalykų, bet išskirsiu vieną. Mane laimingu padaro kalbėjimasis. Ar tai būtų šeima, ar draugai, ar šiaip koks nors pašnekovas. Dabar man tai yra svarbiausia. Kalbėtis. Neužsigniaužti savyje, dalintis viskuo: įspūdžiais, nerimu, laimėjimais ir nesėkmėmis.

Dėkoju už šiltą ir nuoširdų pokalbį. Ajau, Tau yra svarbu kalbėtis... Mes ir įgyvendinome Tavo svajonę. Sėkmės Tau ir toliau augink savyje optimizmo gyslelę.

Atgal