Mieli Lietuvos žmonės, prieš 32 metus garsiai paskelbėme, kad esame laisvi. Sudavėme lemtingą smūgį blogio imperijai. Narsiai atlaikėme daugelį mums tekusių išbandymų.

1990 m. pirmuosiuose demokratiniuose ir laisvuose, tačiau vis dar aneksijos sąlygomis vykusiuose rinkimuose išrinktos Aukščiausiosios Tarybos pagrindinis tikslas buvo parlamentiniu keliu panaikinti aneksiją ir viešai pareikšti, kad Lietuva yra nepriklausoma valstybė ir tęsia Lietuvos Respublikos valstybingumo tradicijas. 

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną Vilniaus miesto savivaldybė, „Stiprūs kartu“, „Laisvė šviečia“ ir partneriai inicijuoja didžiausią šalyje vienybės ir solidarumo akciją „Laisvė šviečia“, skirtą Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti ir už laisvę kovojančiai Ukrainai paremti. Planuojama, kad tai bus didžiausias per visą šalies nepriklausomybės laikotarpį įvykęs vienybės ir solidarumo renginys Vilniuje.  Kovo 11 d. 19 val. Katedros aikštėje prasidėsiančiame renginyje skambės tikros nuo karo pabėgusių žmonių istorijos, nesuvaidinti liudijimai, visuomenės lyderių įžvalgos, garbingų svečių kalbos ir viltį nešančios dainos. 

Vakar teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska pirmojo laipsnio garbės ženklu „Už nuopelnus teisingumui“ apdovanojo Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininką, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą Vytautą Landsbergį.

Šiandien, kovo 10 d., prasidėjusioje pavasario sesijos pirmajame posėdyje svarbiausius sesijos darbus apžvelgė Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Vyriausybės teikiamus įstatymų projektus pristatė Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, savo teikiamus projektus – Seimo frakcijų atstovai.

Karo pabėgėlių iš Ukrainos pervežimą ir apgyvendinimą Lietuvoje koordinuojantis savanorių centras „Stiprūs kartu“ praneša antradienio vakarą patyręs kibernetinę ataką.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) nustačiusi, kad Rusijos Federacijos televizijos programoje „Mir“ nustatyti pažeidimai akivaizdžiai rimtai ir sunkiai pažeidžia Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus,

Teisingumo ministerija, reaguodama į įvykius Ukrainoje, praėjusią savaitę inicijavo kreipimąsi į Hagos tribunolo prokurorą su prašymu pradėti tyrimą dėl Rusijos ir Baltarusijos karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui. Tarptautinio Baudžiamojo Teismo prokurorui priėmus sprendimą operatyviai pradėti tyrimą dėl nusikaltimų prieš Ukrainą, Lietuva inicijuoja piniginės paramos skyrimą tyrimui atlikti. Šiam siūlymui pritarė Vyriausybė.

Kovo 7 d. Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė susitiko su Lietuvoje viešinčiu Tarptautinio respublikonų instituto (angl. International Republican Institute – IRI) Prezidentu dr. Danieliu Twiningu. Susitikimo metu aptarta dramatiškai besikeičianti saugumo situacija regione dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, galimybės padėti Ukrainos pilietinei visuomenei, suteikti sąlygas ją vienijančioms ir remiančioms organizacijoms veikti.

Į Lietuvą sekmadienio vakarą atvyko Jungtinių Valstijų diplomatijos vadovas Antony Blinkenas, kuris lanko Belgiją, Lenkiją, Moldovą ir Baltijos šalis, siekdamas patvirtinti Vašingtono paramą Ukrainai. A. Blinkenas Vilniuje susitiks su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda, ministre pirmininke Ingrida Šimonyte ir užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu.

Šią savaitę Brigados generolo Kazio Veverskio poligone Kazlų Rūdoje vyko regioninės artimos oro paramos pratybos “Aršus Vilkas” (angl. “Furious Wolf”). 

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda drauge su aštuoniais Europos Sąjungos (ES) valstybių Prezidentais išreiškė palaikymą ES šalies kandidatės statuso suteikimui Ukrainai. Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Čekijos, Slovėnijos, Bulgarijos ir Slovakijos Prezidentai atviru laišku kreipėsi į ES valstybių vadovus, ragindami juos palaikyti Ukrainos ES narystės prašymą, kuo skubiau suteikti šaliai ES kandidatės statusą ir pradėti derybų procesą.

Vasario 28 dieną, pirmadienį, Rygoje Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen dalyvavo Baltijos šalių ir Švedijos Karalystės parlamentų pirmininkų susitikime.  Vasario 28 dieną, pirmadienį, Rygoje Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen dalyvavo Baltijos šalių ir Švedijos Karalystės parlamentų pirmininkų susitikime.  Vasario 28 dieną, pirmadienį, Rygoje Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen dalyvavo Baltijos šalių ir Švedijos Karalystės parlamentų pirmininkų susitikime. 

Vokietija šeštadienį pranešė atliekanti pasiruošimus Rusijos „tikslingam ir funkcionaliam“ atjungimui nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, kad būtų apribota galima šalutinė žala. „Tuo pat metu skubiai dirbame, kad apribotume šalutinę žalą dėl atsiejimo nuo SWIFT, siekiant, kad ši priemonė paveiktų tinkamus žmones“, – sakoma užsienio reikalų ministrės Annalenos Baerbock ir ekonomikos ministro Roberto Habecko bendrame pranešime. „Mums reikia tikslingo ir funkcionalaus SWIFT apribojimo“, – pridūrė jie.

 Ketvirtadienio vakarą daugelyje Lietuvos miestų vyko solidarumo su Ukraina akcija „Laisvė šviečia“.  „Klausykit, gal žinot kas nors, pasakykit man, kiek jau šiandien Putinas užmušė žmonių Ukrainoje? Gal žinot, kiek suplanavo užmušti rytoj? Gal žinot, kiek Europos vadovų kreipiasi į Hagos tribunolą, iškeldami kaltinimą Putinui dėl nusikaltimų žmonijai? Nėra tokių? Tai gal nors Lietuva tegu iškelia laisvės vėliavą?“ – kalbėjo pakviestas ant scenos prof. V. Landsbergis. Minios žmonių rinkosi sostinėje, Kaune, Klaipėdoje ir kituose šalies miestuose palaikyti Ukrainą, prieš kurią pradėtas karas. 

Jaunesnysis JK užsienio reikalų ministras Jamesas Cleverly BBC ir kitoms britų žiniasklaidos priemonėms sakė, kad JK pateikia precedento neturintį ir suderintą sankcijų paketą, skirtą Rusijai. Sankcijos įsigaliotų šiandien, o artimiausiomis dienomis jų būtų paskelbta dar daugiau. „Tai būtų didžiausios ir griežčiausios sankcijos, kurias Rusija kada nors patyrė“, sakė jis „Sky News“. J. Cleverly „BBC Breakfast“ laidoje sakė, kad ukrainiečiai „turėtų žinoti, kad JK yra su jais ir juos palaiko“.

Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija ir kitos sąjungininkės ketvirtadienio rytą Rusijai užpuolus Ukrainą, susitarė surengti konsultacijas pagal NATO 4 straipsnį, pranešė Estijos nacionalinis transliuotojas err.ee. Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas sakė: „Veiksmingiausias atsakas į Rusijos agresiją yra vienybė“. Ji teigė, kad Estijos saugumui tiesioginės karinės grėsmės nėra, o prie išorinių sienų – ramu.

Ukrainos policija pranešė, kad per Rusijos pajėgų bombardavimą žuvo septyni žmonės, pranešė BBC. Pareigūnai teigia, kad užpuolus karinį dalinį Podilske, netoli Odesos, žuvo šeši žmonės ir septyni buvo sužeisti. Taip pat yra dingę 19 žmonių. Vienas žmogus žuvo Mariupolio mieste, priduriama policijos pranešime.

Šią savaitę Lietuvoje prasideda Jungtinių Amerikos Valstijų sausumos pajėgų Europoje ir Afrikoje organizuojamos kasmetinės pratybos „Kardo kirtis 2022“, trečiadienį pranešė kariuomenė. Šios pratybos skirtos treniruoti JAV pajėgų gebėjimą šaltuoju metų laiku taktiškai perdislokuoti karinius vienetus į rytinį NATO regioną bei treniruoti sąveiką su sąjungininkais. 

Vasario 22 d. krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas susitiks su į Ruklą atvykstančia Vokietijos gynybos ministre Christine Lambrecht. Ministrai aptars įtampą regione dėl galimo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, dvišalį bendradarbiavimą gynybos srityje, kitus aktualius klausimus. Ministrė Ch. Lambrecht taip pat susitiks su Rukloje dislokuotais savo šalies kariais, NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės vadovybe.