„Nepaprastai džiugi diena, kai galime pasveikinti JAV gynybos sekretorių Lietuvoje. Šis vizitas šiuo metu buvo labai reikalingas. Mūsų vertinimu, Rusija kelia grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir visam regionui. Rusija aiškiai parodo, kad ji renkasi kelią, kuris yra grįstas jėga. Šis kelias Baltijos valstybėms yra itin pavojingas, nes mūsų saugumas priklauso nuo susitarimų laikymosi“, – sakė krašto apsaugos ministrą pavaduojantis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, vasario 18 d. susitikęs su Vilniuje apsilankiusiu JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda vasario 17-18 dienomis vyksta darbo vizito į Briuselį ir Miuncheną. Šalies vadovas Briuselyje dalyvaus neformaliame Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime, kur su Europos Sąjungos (ES) valstybių vadovais aptars saugumo padėtį Europoje, taip pat galimus bendrus ES šalių žingsnius, siekiant paremti Ukrainą. Prezidentas taip pat dalyvaus ES ir Afrikos Sajungos valstybių vadovų susitikime.

Vasario 16-osios – Valstybės atkūrimo dienos proga Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą ir visus šalies žmones sveikina užsienio šalių vadovai. Sveikinimuose išreiškiamas solidarumas ir palaikymas Lietuvai įtemptu laikotarpiu bei linkima sėkmės, santarvės ir vienybės.

Vasario 16-osios Nepriklausomybės Aktas buvo paskelbtas sudėtingu metu, kai atrodė ne tik naivu, bet ir įžūlu kalbėti apie laisvą Lietuvą, esant tokiai geopolitinei situacijai. Sunku buvo patikėti, kad galingos kaimynės susitaikys su mažos tautos valia turėti savo valstybę. Paskelbtas žodis dar turėjo tapti kūnu, laukė sunkus valstybės kūrimo darbas. Signatarų drąsa ir aiškus politinės valios išsakymas yra stipri pamoka ir šiandienos pasauliui. Pamoka, kad turime likti laisvės pusėje ir visada ginti tai, kuo tikime. Net jei kam nors tai nepatinka ar kelia pyktį.

Brangūs Lietuvos žmonės, sveikinu Jus su Vasario 16-ąja – pakilaus džiugesio ir pasididžiavimo savo šalimi diena. Prieš 104 metus Lietuvos Tarybos priimtas sprendimas atkurti Lietuvos valstybę buvo nepaprastas – ilgai lauktas ir svajotas – įvykis. Modernią valstybę pirmiausia reikėjo išsvajoti, tada paskelbti, suderėti, paversti kūnu, sustiprinti ir apginti. Iš drąsios kelių asmenų idėjos ji turėjo virsti jaukiais ir saugiais visų Lietuvos žmonių namais. Tam prireikė ir daug laiko, ir bendrų pastangų.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pasveikino ir padėkojo Nacionalinių kultūros ir meno bei Jono Basanavičiaus premijų laureatams. Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija už įtaigius vaidmenis teatre ir kine apdovanotas kino ir teatro aktorius Vidas Petkevičius, už vertybišką šiuolaikinės kultūros refleksiją – menotyrininkė Agnė Narušytė, už chorinės kultūros turtinimą ir sklaidą – choro dirigentas, kompozitorius Vytautas Miškinis, už laiko ženklų poetiką fotografijoje – fotomenininkas Remigijus Treigys, už folkloristikos aktualizavimą – etnomuzikologė Daiva Vyčinienė, už kultūrinių stereotipų kritiką šiuolaikinio meno formomis – tarpdisciplininio meno kūrėjas Dainius Liškevičius.

Išskirtiniais renginiais švęsti Valstybę kviečia Vilnius Vasario 16-ąją: pagrindinėse sostinės aikštėse ir gatvėse vyks nauji ir tradiciniai Lietuvos valstybės atkūrimo dienos renginiai. Be visiems brangių tradicinių renginių, dieną bus kviečiama į Vilniaus universiteto didįjį kiemą, kuriame lauks improvizuota atvira pamoka „Švęsti Lietuvą”, o vakare virš Gedimino bokšto bus galima išvysti švytintį dronų pasirodymą. Viena šventės staigmenų ir naujovių – interaktyvi diskusija prie paminklo dr. Jonui Basanavičiui.

Minint Valstybės atkūrimo dieną Lietuvos kariuomenė Vilniuje, Lukiškių aikštėje, surengs ginkluotės ir karinės technikos parodą. Sostinės renginių lankytojai galės susipažinti su beveik visų Lietuvos kariuomenės pajėgų ginklais ir karine technika, taip pat pamatyti Lietuvoje dislokuoto NATO priešakinių pajėgų bataliono karinę techniką ir sąjungininkų naudojamą ginkluotę.

Vasario 9 d. Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė susitiko su NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoju Mircea Geoana ir Karinio komiteto pirmininku admirolu Robu Baueriu. Susitikimo metu aptarta saugumo situacija regione, destabilizuojantys Rusijos veiksmai, NATO gynybos ir atgrasymo stiprinimas bei papildomos saugumo priemonės Aljanso rytinėje dalyje.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo teikia Seimui dviejų įstatymų pataisas, siūlydamas priemones mažiausias ir vidutines pajamas gaunančių žmonių perkamajai galiai padidinti, infliacijos sukeltoms pasekmėms amortizuoti. Infliacijos pasekmes gyventojams šalies vadovas aptarė susitikime su profesinių sąjungų atstovais.

Šiemet sukanka 100 metų, kai Kaune 1992 m. sausio 31 d. buvo įkurta, o vasario 9 d. įregistruota Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjunga, kurios tikslas – suburti „lietuvių plunksnos darbininkus“, suregistruoti „rašomąsias lietuvių pajėgas“, padėti rašytojams ir žurnalistams jų įvairiapusėje veikloje. Dabar šias tradicijas tęsia Lietuvos rašytojų sąjunga ir Lietuvos žurnalistų sąjunga.

Jungtinėje Karalystėje tęsianti darbo vizitą ministrė pirmininkė Ingrida susitiko su Jungtinės Karalystės premjeru Borisu Johnsonu. Susitikime daugiausia dėmesio buvo skiriama saugumo Europoje klausimams, Rusijai telkiant kariuomenę prie sienos su Ukraina ir Baltarusijoje, pranešė Vyriausybė. „Rusijos telkiamos karinės pajėgos kelia grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir Europos saugumui. Ypač neramu dėl beprecedenčio Rusijos pajėgų telkimo Baltarusijoje teritorijoje. Šiomis aplinkybėmis Lietuvai labai svarbu NATO partnerių pajėgų Lietuvoje didinimas, nuoseklus oro gynybos ir greito pastiprinimo elementų stiprinimas, papildomos amunicijos suteikimas, reguliarios karinės sąjungininkų pratybos Baltijos šalyse, atliekančios reikšmingą atgrasymo vaidmenį“, – pabrėžė Lietuvos premjerė.

Su darbo vizitu Jungtinėje Karalystėje viešinti ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, sakydama kalbą Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokykloje (LSE), pabrėžė, kad pastaraisiais metais laisvės, demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių idealai patiria vis didesnį spaudimą. Pasak Vyriausybės vadovės, šiandien Lietuva atvirai gina liberaliąją demokratiją ir laisvę. Šimtai tūkstančių aktyvistų, žmogaus teisių gynėjų, žurnalistų ir paprastų žmonių, sakančių savo tiesą, susidūrė su represijomis kaimyninėse Baltarusijoje ir Rusijoje. Tūkstančiams jų teko bėgti iš savo namų, daugelis rado prieglobstį Vilniuje.

Vasario 7-8 dienomis Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė su darbo vizitu lankysis Jungtinėje Karalystėje (JK). Susitikimuose su JK Ministru Pirmininku Boris Johnson ir JK gynybos sekretoriumi Ben Wallace daugiausia dėmesio bus skiriama saugumo Europoje klausimams, Rusijai telkiant kariuomenę prie sienos su Ukraina ir Baltarusijoje.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienio vakarą telefonu kalbėjosi su Prancūzijos Prezidentu Emanueliu Macronu. Pokalbis vyko Prancūzijos vadovo iniciatyva prieš jam išvykstant vizito į Maskvą. Lietuvos ir Prancūzijos vadovai aptarė saugumo įtampas prie rytinio Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) flango, Rusijos kariuomenės telkimą prie sienos su Ukraina bei Baltarusijos teritorijoje. Prezidentas akcentavo, kad ypatingą nerimą kelia Baltarusijoje telkiamos Rusijos karinės pajėgos ir pabrėžė, kad NATO sajungininkų vienybė ir pasiryžimas veikti yra itin svarbus Rusijos atgrasymo faktorius.

2022 m. vasario 2 d. Vilniaus universiteto bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje vyko  Rimanto Stankevičiaus knygos „Nepadariusi tautai gėdos: Onos Šimaitės gyvenimo fragmentai“ pristatymas

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį išplatino pranešimą apie įvedamą draudimą krovinių tranzitui geležinkeliais iš Lietuvos. „Priėmėme sprendimą uždrausti krovinių gabenimą geležinkeliais iš Lietuvos“, – teigiama pranešime.  Lietuvai nuo vasario 1-osios nutraukus baltarusiškų trąšų tranzitą per Klaipėdos uostą, Baltarusijos vyriausybės vadovas Ramanas Haloučanka antradienį pareiškė, jog Minskas į tai reaguos nedelsdamas ir griežtai.

Seimo Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų atstovai vasario 2−4 dienomis Vašingtone dalyvauja susitikimuose su Jungtinių Amerikos Valstijų Senato ir Atstovų Rūmų, JAV administracijos ir nevyriausybinių organizacijų atstovais. Seimo delegaciją sudarys Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Giedrius Surplys ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Jonas Jarutis.

Seimo Pirmininko pavaduotoja, Europos reikalų komiteto (ERK) pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia, kad autoritarinių šalių bandymai paveikti visuomenių nuomonę, sumenkinti piliečių pasitikėjimą institucijomis ir suskaldyti Europos Sąjungą (ES) šiuo sudėtingu metu kelia ypatingą nerimą. ERK pirmininkė džiaugiasi, kad Europos Parlamento (EP) specialiajame komitete priimtas pranešimas ir pasiūlymai dėl užsienio kišimosi į demokratinius procesus ir ES valstybių veiklą yra nemenka pergalė demokratijos ir nedemokratijos kovoje. Vakar R. Morkūnaitė-Mikulėnienė nuotoliniu būdu dalyvavo Specialiojo EP komiteto dėl užsienio kišimosi į demokratinius procesus ES, įskaitant dezinformaciją (INGE), posėdyje, kuriame skaitė pranešimą tema „Užsienio kišimasis į Baltijos šalis“.