VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

NAUJIENOS

04.08. Ne nendrės iš nendrių partijos

Rūta Vainienė

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė

Jeigu praeita penktadienis buvo vilties diena, kad prekybos centruose veikiančios parduotuvės bus pagaliau atidarytos, šiandien tos viltys sudužo į šipulius. Posūkį 180 laipsnių kampu lėmė plius kokie 300 naujų Covid atvejų. Beje, toks po-savaitgalinis fenomenas stebimas visą pandeminį laikotarpį. Po savaitgalio pirmą dieną - atvejų mažiau (nes visi testui laukia darbo dienos, ar nežinau kodėl laukia), tad antrą darbo dieną po savaitgalio būna šoktelėjimas, po to trečią darbo dieną padėtis vėl stabilizuojasi. Taip jau nutiko, kad savaitgalis buvo tridienis, ir šoktelėjimas fiksuotas kaip tik tą dieną, kai turėjo būti svarstytas prekybos centruose (pc) veikiančių parduotuvių atvėrimas. Labai nefaina, kaip ir neadekvatu, jei žiūri iš emocinės pusės: atvejai auga, o ribojimai - laisvinami. Tą puikiai suprantu. Taip pat vis tik tikiu, kad Vyriausybė vertina ne tik vienos dienos duomenis, o mato prognozę, kuriai jokiu būdu nelinkiu pildytis.

O dabar truputis argumentų, kuriais, labai pagrįstai vyliausi, kad bus remiamasi, priimant sprendimus.

a) Didžioji prekybos įmonių dalis veikė bet kokio karantino sąlygomis, net kritinį gruodį. Maisto, optikos, gyvūnų prekių, ortopedijos įmonės sudaro 75 proc visų prekybos įmonių, jos turi ir santykinai daugiau parduotuvių (nes tinklinės). Epidemiologija svyravo, o jos veikė. Atvejų augo, mažėjo, o jos veikė. Išvada - gali veikti saugiai. Primenu, kasdien – jau ir vėl koks 1 milijonas pirkėjų. Į nemaisto parduotuves einama rečiau – na, jūs patys įsivertinkite, koks lankomumo santykis. Esu 100 proc. tikra, kad parduotuvės gali veikti bet kokiomis epidemiologinėmis sąlygomis, turi būti didinami mažinami tik saugumo reikalavimai. Tai sakydama remiuosi visą pandemiją veikusių parduotuvių patirtimi.

b) Vyko du prekybos atvėrimo etapai. Taip, kartu vyko ir kitų veiklų atvėrimas. Epidemiologai nesieja veiklų atvėrimo su padėties blogėjimu. Ne paslaptis, kad padėtį blogina namų ūkio taisyklių nesilaikymas. Tą tikrai žino Vyriausybės nariai, protingi žmonės juk. Draugų, bendradarbių, giminių susitikimuose nėra nei testavimo, nei ventiliacijos, nei dezinfekcijos stotelių, nei srautų valdymo. Dėl to epidemiologija blogėja, o įkaitai ir mokėtojai – uždaryti verslai.

c) Girdėjome, kad pagal atvejus prekyba yra antroje vietoje po apdirbamosios pramonės. Man nesueina skaičiai. Šandien viso yra 301 židinys, prekyboje (tarp darbuotojų) – 7 proc. Nuo veikiančių prekybos įmonių – 0,1 proc. Ugdymo įstaigose – 62 protrūkiai. Kita vertus, kai prekyboje daug darbuotojų (o tai vienas didžiausių darbdavių), tai ir serga, kaip ir kiti. Beje, kaip taisyklė, užsikrečia ne darbe. Neturiu statistikos, bet turiu indikacijų, kad esantys prastovose dažniau serga. Žiūrėti punktą b, jis paaiškins.

d) PC galėjo tapti saugiausia apsipirkimo vieta, nes pasiūlė ypatingus, didesnius saugumo įsipareigojimus. Pati asmeniškai patyriau susigrūdimą vieninteliame Bitės salone su įėjimu iš gatvės (Žemaitės g., Aušrine), kur veikė visi aptarnavimo staleliai, buvo ilga eilė, kur laukiantieji - tai viduj, tai už durų. O juk galėjo pasiskirstyti srautas tų, kuriems reikėjo būtent gyvos paslaugos. Iš to salono moviau, net palikusi savo ID. Beje, Bitė manęs pagal ID neieškojo, aš ieškojau ID, radau, laimei. Savo kailiu įsitikinau, kaip svarbu išskaidyti srautą. Nebūtų jokių eilių nei ten, nei Gedimino prospekte, parduotuvėse priešais Vyriausybę.

e) Prekybos centruose jau veikia paslaugos, beje, nuo vasario 15 d. – kur kas ilgesnio ir artimesnio kontakto paslauga, lyginant su prekyba. Gali kirptis, lakuotis, masažuotis. Liestis, laikyti, čiupinėti – ne prekę, o žmogų. Ne 15 min, o valandą ir daugiau. Tikrai ne prieš šių paslaugų veiklą, bet padėtis man neatrodo adekvati.

f) Taip, mes tikrai nenorėjome on-off sprendimo, kai prekyba atidaroma - uždaroma, priklausomai nuo epidemiologinės padėties. Nes tai yra labai blogai. Bet, patikėkite, dabar jau svajojame apie tą “labai blogai”, nes tai, kas yra dabar – jau 4 mėn uždarymo be atvėrimo perspektyvos, ir plius kai kam – be jokios paramos – tikrai yra daug kartų blogiau nei on-off.

g) Saugumo reikalavimų laikymąsi kasdien tikrina kone visos kontroliuojančios tarnybos. Bausti, kas nesilaiko, bet nekurti grabų kuprotiems.

h) Išgirdome, kad prekyba gal būt turėtų būti atverta kartu su kultūros kai kuriomis veiklomis, kurios dar užvertos. Obuolius reikia lyginti su obuoliais, o kriaušes su kriaušėmis – na čia dalykai akivaizdūs, ne man juos priminti. Prekyba turi būti lyginama su prekyba, kur dabar vyksta milžiniški konkurencijos sąlygų iškraipymai. LPĮA vienija ir veikiančias, ir uždarytas įmones. Visi vieningi – konkuruoti reikia vienodomis sąlygomis. Kultūros srityje aš tik aktyvi žiūrovė, ir labai laukiu vėl ja pabūti, bet net tokia būdama matau, kad skiriasi buvimo erdvėje laikas. Nėra 15 min spektaklio, vadinasi, reikalavimai turi būti kitokie, ir mes nesame tame pačiame „vežime“, nors ir kaip prekyba norėtų būti lyginama su kultūra. Beje, savotiška jos dalimi tikrai yra. Aš tikiu, kad solidi prekybininkų laikysena, be streikų ir vainikų, tai rodo. Tikrai vis dar tikime, kad argumentai, o ne vainikai, ir ne vėjo pūstelėjimai lemia sprendimus. Nes ne nendrės juk iš nendrių partijos.

 

Atgal