NAUJIENOS
07.14. Dveji prezidentavimo metai dirbančiųjų akimis
Kęstutis Juknis
Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas
Nors Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ daugiau nei du dešimtmečius gina ir atstovauja dirbančiųjų teises, vis dar stebimės, kokiomis galiomis disponuoja Lietuvos politinis elitas. Keista, kad viena Seimo rezoliucija sugeba paskirti naują vadovą kaimyninei valstybei ar vos ne vos per sąrašą išrinktas Seimo narys, bando nurodinėti visų šalies žmonių išrinktam Prezidentui.
Tam tikroms grupėms būtų labai paranku, jei Prezidento vaidmuo mūsų valstybėje apsiribotų Valstybinių apdovanojimų dalijimu ir kartoninio manekeno sugebėjimais pozuojant diplomatinėse nuotraukose.
Nenuostabu, kad staigus manevras iš „aukšto ir gražaus“ į kontroliuojantį vidaus ir užsienio politiką, kai kam buvo nelauktas ir net neparankus. Skaudu matyti, kad dėl politinių intrigų ignoruojama visuomenės teisė į oresnį pragyvenimą. Keletą kartų prezidentas G. Nausėda yra teikęs pasiūlymus dėl neapmokestinamųjų pajamų didinimo, o Vyriausybė tai tučtuojau atmetė.
Ankstesni šalies vadovai labai retai gilindavosi į finansinius klausimus, kurie lietė eilinius piliečius, juk daug paprasčiau treptelėti kojele ar ieškoti mistinių pažymų, kurios laužė žmonių likimus. Tuo metu prezidentas G. Nausėda siekia realizuoti gerovės valstybės politiką. Prezidento laukia daug iššūkių, kad dabartinė Vyriausybė teiktų pirmenybę atskirties mažinimui ir socialinio dialogo stiprinimui.
Kai kiti prezidentai bijojo ar tiesiog nenorėjo ištarti profsąjungų vardo, dabartinis šalies vadovas savo darbus pradėjo nuo susitikimų su profsąjungų ir darbdavių atstovais. Džiaugiamės, kad prezidentui suprantamas mūsų siekis atkurti profsąjungų teises, kaip socialinės taikos ir dialogo garantą. Akivaizdu, kad vėl atsigręžta į demokratišką nuomonių įvairovę, kuriant kokybišką socialinio dialogo kryptį.
Turėtume vertinti tai, kad Prezidentas ir jo komanda nepasidavė provokacijoms gadinant santykius su kaimynais, skaldant Lietuvą pasitelkus klausimą, dėl vykimo į ES vadovų tarybą ar net demonstruojant nepagarbą Valstybės dienos minėjimo renginiui.
Apmaudu, kad politologai, kurie turėtų apšviesti visuomenę, apie tikrąsias politinio gyvenimo realijas ir valstybės valdymo iššūkius, ieškodami naudos ar parsiduodami už savo institutų finansavimą tapo negatyviais propagandistais ir nepragrįstos kritikos skleidėjais.
Valstybės pragyvenimo lygis, socialinė sankloda, demografija yra neatsiejama nuo politinio stabilumo ir pasižiūrėjus į dabartinę valdančiąją daugumą, nesunku suprasti, kad būtent Prezidentas yra vykstančių procesų stabilumo garantas. Nepaisant visų sunkumų, didėja pasitikėjimas valstybe, atsigręžiama į tradicines tautos vertybes, nes didžioji dalis Lietuvos žmonių mato prezidento darbus ir atvirą poziciją.
Lietuvai seniai reikėjo prezidento, tarnaujančio visiems šalies žmonėms, o ne tik Vilniaus elito interesams.
Atgal
.jpg)
