VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

NAUJIENOS

01.22. Naujausios žinios

Lietuvos gimtadieniui - renginiai visai tautai

Prezidentė Dalia Grybauskaitė visus žmones ragina švęsti Lietuvos gimtadienį ir kviečia kartu dalyvauti Valstybės atkūrimo 100-mečio jubiliejui skirtuose renginiuose.
Svarbiausias ir didžiausias valstybės šimtmečio minėjimo renginys - vasario 16 dieną, 12 val. Simono Daukanto aikštėje rengiama Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija, kurią 12.30 val. vainikuos visą šalį sujungsiantis bažnyčių varpų skambėjimas.
Ši valanda pasirinkta neatsitiktinai - lygiai prieš 100 metų 12.30 val. dabartiniuose Signatarų namuose buvo pasirašytas Nepriklausomybės Aktas. Pirmieji suskambės ypatingą istorinę reikšmę turintys varpai - tai Kauno karo muziejuje esantis Laisvės varpas, kurį 1919 metais padovanojo Amerikos lietuviai, ir specialiai šimtmečiui išlietas 100-mečio varpas, esantis Trakuose. Jiems atlieps bažnyčių varpai visoje Lietuvoje.
Ceremonijoje S. Daukanto aikštėje taip pat dalyvaus daugybė garbingų svečių: prezidentų, tarptautinių organizacijų vadovų, monarchų. Į iškilmes Vasario 16-ąją Prezidentės kvietimu atvyks Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos, Islandijos, Ukrainos, Gruzijos prezidentai, Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas, Europos Komisijos Pirmininkas, taip pat Švedijos ir Danijos karališkųjų šeimų atstovai.
Lietuvos žmonės kviečiami drauge dalyvauti šiame renginyje, kuriame taip pat bus iššautos trys garbės salvės, skraidys NATO oro policijos misijos naikintuvai, bus skaitomas Nepriklausomybės Aktas, pražygiuos 100 trispalvių eisena. Iškilmės bus tiesiogiai transliuojamos LRT.
Į iškilmes S. Daukanto aikštėje įsilies ir tradiciškai kasmet rengiama jaunimo eisena "Lietuvos valstybės keliu". Žmonės kviečiami 10 val. prisijungti prie šios eisenos Katedros aikštėje. Jos metu jaunimas žygiuos iki Rasų kapinių, kur pagerbs signatarų atminimą, skaitys Nepriklausomybės Aktą. Vienas iš įspūdingiausių atvirų renginių - 100 Laisvės laužų uždegimas Vilniaus Gedimino prospekte. Juos uždegs Lietuvai ir Vilniui nusipelnę žmonės.
Vakare žmonės kviečiami į du atvirus koncertus - Katedros aikštėje ir Lietuvos operos ir baleto teatre (LNOBT). Bilietus į LNOBT koncertą "Gloria Lietuvai" galima įsigyti LNOBT kasose, o visos surinktos lėšos bus skirtos Lietuvos jauniesiems atlikėjams paremti. Žmonės kviečiami ateiti ir į nemokamą koncertą Katedros aikštėje, kur populiariausi Lietuvos dainininkai atliks patriotines dainas. Išskirtinis šio koncerto akcentas - didžiulis varpo formos LED ekranas, kuris aikštėje stovės iki pat Kovo 11-osios.
Oficialūs šventiniai 100-mečio renginiai prasidės jau vasario 14 dieną. 12 val. Prezidentė perduos gėlių Vasario 16-osios akto signatarų artimiesiems. 14 val. duris visuomenei atvers šimtmečiui skirta interaktyvi paroda "Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos" Valstybės pažinimo centre. Ji vyks lietuvių ir anglų kalbomis, taip pat yra pritaikyta kurtiesiems. Šios parodos seansai yra nemokami, tereikia nuo vasario 1 dienos iš anksto užsiregistruoti Valstybės pažinimo centre.
Vasario 15 dieną žymės apdovanojimų ceremonijos. 10 val. Prezidentė Valstybės atkūrimo dienos proga už nuopelnus Lietuvai ir šalies vardo garsinimą pasaulyje įteiks valstybinius apdovanojimus 100 žmonių. Vėliau šalies vadovė įteiks Nacionalines kultūros ir meno premijas, paskirtas Lietuvos menininkams už didelius kūrybinius nuopelnus.
Vasario 17 dieną vyks Lenkijos Prezidento Andrzejaus Dudos vizitas. Šiemet valstybės 100 metų gimtadienį mini ir Lenkija. Prezidentė planuoja vykti į Varšuvą pasveikinti kaimyninę valstybę su jubiliejumi.

Vokietijos ir Prancūzijos ambasadoriai: 55-ąsias Eliziejaus sutarties metines norime minėti kartu su Lietuva

Pirmadienį minint 55-ąsias prancūzų ir vokiečių bendradarbiavimą įtvirtinusios Eliziejaus sutarties metines Vokietijos ambasadorė Lietuvoje Angelika Viets ir Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje Philippe'as Jeantaud paskelbė bendrą pareiškimą kviesdami kartu švęsti ir Lietuvą.
" Šią sukaktį norėtume paminėti kartu su visais savo partneriais ir bičiuliais, ir ypač su Lietuva, kuri taip pat švenčia reikšmingą datą - savo modernios valstybės šimtmetį - kuriuo mes džiaugiamės kaip ir nuo šiol Vilniuje eksponuojamu Lietuvos Tarybos 1918 metų rašto originalu, prie kurio pridėtas Nutarimas dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo. 1963 m. sausio 22 d. generolo de Golio ir kanclerio Adenauerio pasirašyta Eliziejaus sutartimi buvo įsteigta organizacija, paremta mūsų vyriausybių dialogu, susitikimais bei reguliarių konsultacijų programa, kuria tariamasi užsienio reikalų, gynybos, švietimo ir jaunimo klausimais. Tai- daugiau nei teisės aktai, tai- tęstinumo pažadas", - rašoma ambasadorių pareiškime.
Lietuva, Vokietija ir Prancūzija yra Europos Sąjungos narės ir net priklauso jos siauriausiam ratui, nes mus sieja bendra valiuta ir ta pati laisvo judėjimo erdvė. Mes esame Europos piliečiai, nepaisant to, kad turime skirtingų šalių pilietybes, ir tai mums primena ir įpareigoja puoselėti tokias bendras vertybes kaip taika, demokratija, teisinė valstybė, žmogaus teisės, solidarumas, kad nebetektų išgyventi karo ar okupacijos, tuo pačiu išsaugojant, kaip lygiaverčius, mūsų skirtumus, taip pat kultūros ir kalbos. Prancūzija ir Vokietija toliau dirba drauge skleisdamos šias vertybes tarptautiniu mastu- čia paminėtinas Normandijos formatas, kuris tarnauja diplomatiniu būdu sprendžiant krizę Ukrainoje, primenama pareiškime. 
Jame pažymima, kad čia ir dabar Lietuvoje šių šalių kariai taip pat dirba išvien NATO pozicijose. Įgyvendindami Varšuvos viršūnių susitikime priimtą sprendimą, Prancūzijos kariai tik ką prisijungė prie Vokietijos jau metus vadovaujamo priešakinių pajėgų (eFP) tarptautinio bataliono. Šis sprendimas didina Europos šeimos saugumą bei rodo mūsų solidarumą su Lietuva ne tik ore bei jūroje, bet nuo šiol ir sausumoje. O ir mainai nevyksta vien tik šioje srityje : prancūzų ir vokiečių kalbomis Vilniaus universitete vykstanti Europos teisės vasaros mokykla gyvuoja jau bemaž 15 metų. Bus ir kitų Prancūzijos ir Vokietijos rengiamų kultūros projektų.

Paroda "Atgimimas" žymi dvi svarbias Lietuvos valstybės datas

Kauno apskrities viešoji biblioteka tęsia nuo 1996 metų gyvuojančią unikalią tradiciją kasmet surengti parodą "Atgimimas", kurią įprasmina dvi Lietuvos valstybei, žmogaus laisvei gyventi ir kurti svarbios datos - Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji. 
Biblioteka praneša, kad, minint Lietuvos valstybės šimtmetį ir išlaikant laisvą dvasią, skelbiamas parodos konkursas. Norintys jame dalyvauti autoriai vasario 1-8 dienomis į bibliotekos Meno ledinių skaityklą turi pristatyti profesionalius tapybos, skulptūros, grafikos, keramikos ir tekstilės kūrinius (ne daugiau kaip 2) su kataloginiais duomenimis.
Paroda bus eksponuojama Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje bei Kauno kultūros ir sporto centre "Girstutis" šių metų vasario 15-kovo 15 dienomis. 
Šventinis renginys vyks Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje kovo 8-osios pavakarę.

„Žaliojoje savaitėje" dalyvaujantis ministras kviečia kolegas į tarptautinę žemės ūkio ir maisto pramonės parodą Vilniuje

83-iąjį kartą Vokietijoje rengiamoje tarptautinėje žemės ūkio, maisto produktų ir sodininkystės parodoje „Žalioji savaitė" dalyvaujantis žemės ūkio ministras Bronius Markauskas oficialiai pakvietė kolegas atvykti į reikšmingiausią ir didžiausią Baltijos regione tarptautinę žemės ūkio ir maisto pramonės parodą, gegužės 24-26 dienomis rengiamą Vilniuje. Būsimosios parodos metu bus surengtas ypač aukšto lygio politinis forumas dėl maisto švaistymo ir atliekų.
Pasak ministro, jam paroda - tikras darbymetis, nes vienas susitikimas čia kitą. B.Markausko teigimu, politinė pusė šioje parodoje yra ypač svarbi. „Pirmoji eina politika, paskui veriasi vartai verslui, nes jam vienam būtų tikrai sudėtinga naujose rinkose pralaužti ledus", - sasko ministras.
Lietuvos ekspoziciją parodoje pirmieji aplankė Ukrainos atstovai - žemės ūkio viceministrai Olga Trofimceva ir Maksymas Martiniukas. Svečiai domėjosi kooperacija Lietuvos žemės ūkyje, papasakojo apie jų šalyje vykstančios žemės reformos reikalus. M. Martyniukas pabrėžė, kad žemė ukrainiečiams - šventas reikalas. Deja, šioje šalyje nemažai žemės valdo vyresnio amžiaus žmonės, kurie jos tinkamai nepanaudoja, bet yra ir tikrų gigantų - štai vienas agrokoncernas valdo net 7 tūkst. hektarų žemės. Ukrainiečiai pasiguodė dėl situacijos jų šalies gyvulininkystės, pieno sektoriuose. Anksčiau visą pieno produkciją eksportavę į Rusiją, dabar Ukrainos ūkininkai stengiasi gaminti aukščiausios kokybės pieną, siekia persiorientuoti į kitas rinkas.
„Būtų šaunu surengti Lietuvoje pradedančiųjų ūkininkauti ukrainiečių stažuotes", - susitikimo metu kilo idėja B. Markauskui. 
Omano Sultonatas importuoja maždaug 90 proc. visų vidaus rinkai reikalingų maisto produktų -mėsos, vištienos, kiaušinių, grūdų, miltų. Dėl pigesnių transportavimo išlaidų maisto produktai daugiausiai importuojami iš Azijos šalių, tačiau įsiveža ir iš Australijos, Argentinos, Prancūzijos. Dvišalio susitikimo metu Omano žemės ūkio ministras Fuadas Bin Ja'afaras Bin Mohammedas Al-Sajwanis Lietuvai pateikė verslo pasiūlymą - pakvietė pasinaudoti jų šalimi kaip tarpine stotimi, kad lietuviai galėtų iš čia organizuoti eksportą į kitas Rytų šalis. 
Naujoji Zelandija yra itin konkurencinga žemės ūkio ir ypač pieno produktų gamintoja bei eksportuotoja. Lietuviai turi daug ko pasimokyti iš šios šalies, kurioje gyvena tiek pat gyventojų, kiek ir Lietuvoje. Naujoji Zelandija yra aktyvi partnerė daugiašalėse Pasaulio prekybos organizacijos derybose. Mūsų stende apsilankęs Naujosios Zelandijos žemės ūkio ministras Honas Damienas O'Connoras diskutavo apie pieno kainų svyravimus, intervencinius pirkimus, pieno produktų prekybos sistemos „Global Dairy Trade" aukcionus, taip pat kooperacijos reikalus, kas ypač aktualu Lietuvai. Šioje šalyje veikiantis vienas stambiausių ūkininkų kooperatyvų pasaulyje „Fonterra" užima net 85 proc. Naujosios Zelandijos pieno gamybos ir perdirbimo rinkos, kasmet perdirba apie 22 mln. tonų pieno, eksportuoja 95 proc. produkcijos. 
Lietuva suinteresuota ilgalaikiu bendradarbiavimu su Japonija. Ji yra prioritetinė mūsų šalies eksporto rinka, ja labai domisi verslininkai. Netrukus Tokijuje darbą pradės ir naujasis Lietuvos žemės ūkio atašė Deivydas Kliučinskas. Gera žinia ta, kad pernai pagaliau pradėjo augti lietuviškos produkcijos eksportas - lietuviai siekia į šią šalį eksportuoti didelės pridėtinės vertės produktus. Tačiau Lietuvą ir Japoniją jungia net tik ekonominis bendradarbiavimas. Alytuje planuojama atidaryti japonišką sodą: japonai žada padovanoti jam sakurų. O štai žemės ūkio ministras B. Markauskas kovo mėnesį įvyksiančio vizito Japonijoje metu norėtų padovanoti Hiratsuka miestui stelmužiukų - Stelmužės ąžuolo klonų. 
Lietuvos stende susitikę Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos žemės ūkio ministrai temų pokalbiui nepritrūko - visos šios šalys planuoja pasirašyti bendrą deklaraciją dėl ES bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2020 m. ateities, kurioje būtų išdėstytos konkrečios šių pozicijos. Norima, kad BŽŪP išliktų stipri dviejų ramsčių politika, su pakankamu kaimo plėtros finansavimu, rizikos valdymo priemonėmis. Ir, žinoma, ypatingas dėmesys būtų skirtas tiesioginių išmokų suvienodinimui. Ketinama prie deklaracijos pakviesti prisidėti ir kitas ES valstybes nares, kurioms artimos mūsų pozicijos. Pasirašytą deklaraciją planuojama pristatyti kovą įvyksiančioje ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje.

 

Bendros Baltijos šalių monetos pristatyme dalyvaus Latvijos ir Estijos diplomatai

Sausio 31-ąją Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 2 eurų proginę monetą, skirtą Baltijos valstybių 100-mečiui. Kartu išleidžiamas ir Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtas apyvartinių monetų rinkinys, kuriame bus naujoji proginė moneta. Tą pačią dieną Pinigų muziejuje moneta bus pristatyta visuomenei. 
Baltijos valstybių šimtmečiui skirtos monetos pristatymo renginyje dalyvaus Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, Estijos ambasadorė Jana Vanaveski, Latvijos ambasados pirmasis sekretorius Ivars Liepnieks, monetos nacionalinės pusės kūrėjas Justas Petrulis. 
Šią proginę 2 eurų BU kokybės monetą ir apyvartinių monetų rinkinį bus galima įsigyti nuo sausio 24 d. 8 val. el. parduotuvėje monetos.lb.lt, o nuo sausio 31 d. - ir Lietuvos banko kasose. Čia kartu bus galima išsikeisti paprastas apyvartines monetas į naująją 2 eurų proginę monetą.
Progines 2 eurų monetas, skirtas Baltijos valstybių 100-mečiui, nukaldino UAB Lietuvos monetų kalykla. Iš BU kokybės monetų 5 000 vnt. bus kortelėse ir 5 000 vnt. - apyvartinių monetų rinkinyje. Bendras monetos tiražas - 1 mln. vnt.

Oro gynybos bataliono kariai mokosi valdyti priešlėktuvinę raketinę sistemą GROM

2017 metų spalio mėnesį į Karinių oro pajėgų Oro gynybos batalioną atkeliavo priešlėktuvinės artimojo nuotolio oro gynybos sistemos GROM. Gavus naują, jau trečią priešlėktuvinę raketinę sistemą Oro gynybos batalionas (toliau – OGB) ėmėsi intensyviai ruoštis ginkluotės įvedimo į sistemą darbų.

Pirmas žingsnis – suburtas naujas GROM būrys iš bataliono profesinės karo tarnybos (PKT) ir 12 nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos (NPPKT) karių, kurie yra ruošiami darbui su nauja oro gynybos sistema. Kariams kursus veda KOP Mokymo centro instruktoriai. Po šio individualaus karių rengimo toliau įgūdžiai bus lavinami būrio sudėtyje.

Iki šiol GROM priešlėktuvinės raketų sistemos operatoriaus kursus rengė Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centras. Dabar kursų rengimo ir organizavimo darbus perėmusių Karinių oro pajėgų Mokymo centro instruktorių pavesta užduotis – parengti Oro gynybos bataliono, Specialiųjų operacijų pajėgų ir Karinių jūrų pajėgų vienetų karius darbui su GROM priešlėktuvine raketine sistema.

Prieš metus OGB tarnavę NPPKT kariai buvo ruošiami darbui su artimo nuotolio oro gynybos sistema Stinger bei apžvalgos radarais Sentinel ir Giraffe MkIV. Šiais metais dalį karių papildomai imta ruošti darbui ir su GROM ginkluote. Oro gynybos bataliono NPPKT kariai yra pirmieji šią oro gynybos sistemą įvaldę šauktiniai Lietuvos kariuomenėje. Dvi savaites trukusių kursų metu kariai įsisavino teorinę medžiagą: mokėsi techninius ir taktinius ginkluotės duomenis, ginkluotės charakteristiką, saugos ir eksploatavimo taisykles. Vėliau pasiruošimo mūšiui pratybose kariai simuliacinių taikinių aptikimo, nusitaikymo ir naikinimo įgūdžius lavino naudodamiesi moderniausiu 3D klasės treniruokliu bei dviejų rūšių lauko treniruokliais.

Lietuvos istorijos akcentai

Lietuva sausio 22-ąją:
1921 m. Kaune įsteigtas Vytauto Didžiojo karo muziejus.
1928 m. Berlyne įvyko Lietuvos komunistų partijos organizuotas Lietuvos politinių emigrantų suvažiavimas.
1992 m. Vilniuje atidarytas Šiaurės kraštų informacijos biuras.
2002 m. Seimas ratifikavo tarptautinį susitarimą, apsaugantį kelto "Estonia" žūties Baltijos jūroje vietą. Keltas, plaukęs iš Talino į Stokholmą, nuskendo 1994 metų rugsėjo 28-osios naktį. Iš 1051 keleivio išsigelbėjo 139 žmonės, iš keturių plaukusių lietuvių žuvo trys.
2003 m. Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje atidaryta Valstybės sienos apsaugos tarnybos Dubičių užkarda.
2009 m. už Lietuvos vardo garsinimą Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklu "Lietuvos tūkstantmečio žvaigždė" apdovanotas olimpinis čempionas ir Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) sporto čempionas disko metikas Virgilijus Alekna.
2010 m. Prezidentė Dalia Grybauskaitė priėmė Lietuvoje su labdaringa misija besilankantį garsų britų aktorių, UNICEF geros valios ambasadorių serą Rodžerį Mūrą (Roger Moore) ir jo žmoną Kristiną. Legendiniu Džeimso Bondo vaidmeniu išgarsėjusio aktoriaus vizito tikslas Lietuvoje buvo labdaros akcija "Švietimas Afganistano Goro provincijoje", kurios metu surinktos aukos skiriamos mokyklų statybai Afganistano Goro provincijoje.
2014 m. eidamas 89-uosius metus mirė garsus vitražininkas Kazys Morkūnas.

Vaikų literatūros muziejuje Kaune tarp įdomių eksponatų - ir karūna

Maironio lietuvių literatūros muziejaus padalinyje - Vaikų literatūros muziejuje, Pasakų name, saugomas neįprastas ir įdomus eksponatas - karūna, nužiesta iš juodosios keramikos, nepritaikyta užmauti ant galvos, bet naudojama kaip pieštukinė ar vazelė. Tai - vaikiškų pasakų karaliumi vadinamo poeto Martyno Vainilaičio kūryba pelnytas ypatingas apdovanojimas.
Muziejus primena jo atsiradimo istoriją, susijusią su garsaus pasakininko Hanso Christiano Anderseno gimtadieniu - balandžio 2-ąja, kuri nuo 1967 metų, Tarptautinės vaikų knygos tarybos (IBBY) iniciatyva, pasaulyje minima ir kaip Tarptautinė vaikų knygos diena. Ta proga įvairiose šalyse apdovanojami vaikų literatūros kūrėjai.
"Lietuvoje premija už geriausią metų knygą vaikams bei paaugliams buvo įsteigta IBBY Lietuvos skyriaus 1992 metais, jos mecenatas - Šarūnas Marčiulionis. Laureatas apdovanojamas diplomu ir pinigine premija, šventės metu padabinamas karūna", - paaiškino muziejininkė Vilma Petrikienė. 
Beveik prieš dešimtmetį geriausia metų knyga kaip tik ir tapo poeto Martyno Vainilaičio eiliuotų pasakų knyga "Kaulo bobos apžavai". Ji autoriui pelnė karūną - ne auksinę, bet keramikinę. Ant karūnos pagrindo išraižyti žodžiai: "1999 Geriausia metų knyga vaikams". Į viršų kylančios aštuonios užsirietusios smailiakampės karūnos viršūnėlės išraižytos nedideliais horizontaliais brūkšneliais. 
Karūną, rašomąjį stalą ir visą poeto archyvą 2006 metais, po rašytojo mirties, Maironio lietuvių literatūros muziejui padovanojo poeto žmona Sofija Vasilenkaitė-Vainilaitienė. Muziejuje įkurtame Pasakų name karūna eksponuojama garbingoje vietoje, po stikliniu gaubtu, šalia apdovanojimą nulėmusios knygos.
Įdomu tai, kad 2002 metais poetas M. Vainilaitis buvo apdovanotas dar kartą, - geriausia metų poezijos knyga tapo dar viena jo pasaka "Sidabrinė kultuvėlė". Tąkart autorius buvo pagerbtas ne karūna, o sveikinimo raštu ir premija bei garbės raštu, išduotu Pietų Afrikoje, parašytu angliškai bei pasirašytu paties IBBY prezidento.
M. Vainilaitis gimė 1933 m. sausio 26 d. Mergežeryje (Varėnos valsčiuje). 1957 m. Vilniuje baigė Konservatoriją, porą metų dirbo aktoriumi Kapsuko (dabar - Marijampolė) dramos teatre, vėliau - įvairiuose periodinės spaudos leidiniuose, respublikinėje bibliotekoje. 
1960-aisiais išleido pirmąją eilių knygą "Vyturiai palydi plūgą" - vienintelį jo leidinį, skirtą suaugusiems, paskui pasišventė kūrybai vaikams. Jo plunksnai priklauso keliasdešimt įvairių mažiesiems ir paaugliams skirtų literatūros kūrinių. 
2003 m. M. Vainilaitis buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi. Per savo gyvenimą pelnė nemažai kitų apdovanojimų, tarp jų gausiausiai - literatūros premijų. Mirė 2006 m.

Į Pjongčango olimpines žiemos žaidynes vyks 9 Lietuvos sportininkai

Penktadienį (01.19) Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) vykdomojo komiteto posėdyje patvirtintos pavardės sportininkų, atstovausiančių Lietuvai žiemos olimpinėse žaidynėse Pjongčange. Į Pietų Korėją vyks devyni sportininkai, trijų sporto šakų atstovai.

Gausiausiai Lietuvai atstovaus biatlonininkai – Tomas Kaukėnas, Vytautas Strolia, Natalija Kočergina bei Diana Rasimovičiūtė. Pirmieji du sportininkai į olimpines žaidynes vyks antrą kartą, N. Kočergina olimpinėse žaidynėse debiutuos, o D. Rasimovičiūtei vasario Pjongčango žaidynės – penktosios karjeroje.

Iškilmingoje žaidynių atidarymo ceremonijoje nešti Lietuvos vėliavą patikėta T. Kaukėnui. Ją stebint viso pasaulio žiūrovams sportininkas neš vasario 9 dieną.

Nepraėjus nei parai po žaidynių atidarymo, vasario 10 dieną, pirmosios iš lietuvių prie starto linijos stos N. Kočergina ir D. Rasimovičiūtė. Biatlonininkės varžysis sprinte (7,5 km distancija).

 Slidininkų rinktinėje – trys sportininkai. Antrą kartą olimpinėse žaidynėse startuos Mantas Strolia ir Modestas Vaičiulis, žaidynėse debiutuos Marija Kaznačenko. Pirmasis iš Lietuvos slidininkų prie starto linijos stos M. Strolia. Vasario 11 dieną sportininkas varžysis distancijoje 15km + 15km.

Dar du Lietuvos sportininkus matysime kalnų slidinėjimo varžybose. Savo antrose olimpinėse žaidynėse varžysis Ieva Januškevičiūtė, o debiuto laukia Šveicarijoje gyvenantis ir besitreniruojantis Andrejus Drukarovas. Abu atletai varžysis kalnų slalomo ir slalomo giganto varžybose. I. Januškevičiūtė startuos vasario 12 dieną.

Lietuvos sportininkų sąrašas Pjongčango žiemos olimpinėse žaidynėse:

Diana Rasimovičiūtė    Biatlonas

Natalja Kočergina   Biatlonas

Tomas Kaukėnas Biatlonas

Vytautas Strolia Biatlonas

Marija Kaznačenko  Slidinėjimas

Mantas Strolia  Slidinėjimas

Modestas Vaičiulis   Slidinėjimas

Andrej Drukarov  Kalnų slidinėjimas

Ieva Januškevičiūtė Kalnų slidinėjimas

Pjongčango žiemos olimpinės žaidynės Pietų Korėjoje vyks vasario 9-25 dienomis. Žaidynėse dalyvaus apie 3000 sportiinkų iš 95 šalių. Jiems bus išdalinti 102 medalių komplektai.

Vienintelei trenerius rengiančiai programai - tarptautinių ekspertų vertinimas

Studijų kokybės vertinimo centro sudaryta tarptautinė ekspertų komisija atliko Lietuvos sporto universiteto (LSU) pirmosios ir antrosios pakopų Treniravimo sistemų studijų programos išorinį vertinimą. Po jo paaiškėjo, kad trenerių rengimą ekspertai įvertino aukščiausiais balais ir akreditavo maksimaliam šešerių metų laikotarpiui.
Tarptautiniai ekspertai teigiamai įvertino studijų programos kokybę. Jie pažymėjo, kad Treniravimo sistemas dėstantys specialistai aukštos kvalifikacijos ir užtikrina aukštą akademinį lygį, taip pat pastebėjo aktyvų Treniravimo studijų programos studentų ir dėstytojų dalyvavimą tarptautinių mainų programose bei projektuose. Ekspertų komanda pabrėžė LSU svarbą šalies sporto pasiekimams, kadangi universitete ruošiami treneriai, kurie ugdo įvairaus lygmens sportininkus - nuo vaikų iki profesionalų. Jie akcentavo, kad Lietuvoje yra didelis plaukimo, paplūdimio tinklinio ir vandens aerobikos trenerių poreikis, tad šių specialistų turėtų būti ruošiama daugiau. Vertintojų nuomone, universiteto absolventai turi didelį potencialą įsitvirtinti Europoje sparčiai augančioje sporto rinkoje. Be to, apie studijų programą ekspertai sulaukė puikių atsiliepimų iš jos alumnų ir sporto srities darbdavių.
Tarptautinę ekspertų komisiją sudarė švietimo ir sporto organizacijų atstovai iš Airijos, Prancūzijos, Estijos, Portugalijos ir Lietuvos. Vertintojai susitiko su Treniravimo sistemų programos dėstytojais, studentais, absolventais ir socialiniais partneriais, aplankė auditorijas, biblioteką, sporto mokslo ir inovacijų institutą. Ekspertai taip pat išstudijavo studijų programos vykdytojų parengtą savianalizę, įvertino LSU studijų ir mokslo bazę.
Sporto treneriai Lietuvos sporto universitete ruošiami nuo 1968 metų. LSU - vienintelė aukštoji mokykla, kurioje galima įgyti šią specialybę. Jau ne vienerius metu LSU programa Treniravimo sistemos patenka tarp dešimties populiariausių studijų programų Lietuvoje, ją kasmet renkasi vis didesnis skaičius abiturientų.

Dujų biržos "Get Baltic" finansinis pajėgumas - pakankamas

Dujų biržos "Get Baltic" finansinis pajėgumas yra pakankamas, kad ji galėtų tęsti reguliuojamą veiklą. Tokią išvadą ketvirtadienį turėtų patvirtinti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. 
"Get Baltic" dujų biržos finansinis pajėgumas 2016 metais buvo nepakankamas, nes įmonės nuosavas kapitalas buvo per mažas. Todėl Kainų komisija nurodė atlikti tarpinį finansinio pajėgumo vertinimą. 
Naujausio vertinimo duomenimis, pernai liepos 1 dieną kapitalo ir skolos santykis buvo pakankamas, tad "Get Baltic" finansinis pajėgumas atitinka visus reikalavimus, ir įmonė gali vykdyti reguliuojamą veiklą.
Lietuvoje įsteigta "Get Baltic" dujų birža veikia visose Baltijos šalyse. Joje dujomis prekiauja 71 bendrovė, didžioji dalis dujų per biržą šiuo metu parduodama Lietuvos ir Latvijos vartotojams.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi sausio 22-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
1440 m. gimė Maskvos didysis kunigaikštis Ivanas III. Jis sustiprino monarchiją ir pradėjo Ukrainos užgrobimą.
1561 m. gimė anglų valstybės veikėjas, rašytojas ir filosofas Francis Baconas. Garsiausias jo kūrinys - to laikotarpio žinias apibendrinantis veikalas "Novum Organum".
1771 m. Ispanija nenoromis sutiko, kad Folklando salos taptų Didžiosios Britanijos teritorija. Ginčas dėl šių salų tęsėsi nuo pat jų atradimo 1592 metais.
1775 m. gimė prancūzų fizikas ir elektromagnetizmo atradėjas Andrė Amperas.
1788 m. gimė anglų poetas romantikas lordas George'as Gordonas Byronas.
1901 m. mirė 63 metus valdžiusi Anglijos karalienė Victoria. Ji yra ilgiausiai pasaulyje valdžiusi karalienė. Jai taip pat tenka ketvirtoji vieta tarp visų ilgiausiai valdžiusių pasaulio monarchų.
1905 m. per "kruvinąjį sekmadienį" caro armija Sankt Peterburge susidorojo su demonstrantais ir nukovė 500 darbininkų.
1906 m. gimė amerikiečių nuotykių, fantastikos ir detektyvų rašytojas Robertas Erwinas Howardas.
1909 m. gimė Birmos diplomatas ir JT generalinis sekretorius U Thantas.
1921 m. gimė garsus armėnų kompozitorius ir pianistas Arno Babadžanianas.
1922 m. mirė popiežius Benediktas XV, tikrasis vardas Giacomas della Chiesa. Nuo 1914 metų daugiausiai laiko jis skyrė tarpininkavimui Pirmajame pasauliniame kare.
1968 m. virš Grenlandijos sudužo JAV bombonešis "B-52" su vandeniline bomba.
1972 m. Didžioji Britanija, Danija, Airija ir Norvegija pasirašė sutartį dėl prisijungimo prie Europos ekonominės bendrijos.
1973 m., leisdamasis Nigerijos Kano oro uoste, užsidegė Jordanijos "Royal Jordanian Airlines" aviakompanijos lėktuvas "Boeing 707", iš Mekos gabenęs maldininkus. Per katastrofą žuvo 176 žmonės.
1973 m. mirė buvęs JAV prezidentas demokratas Lyndonas B. Johnsonas, valdęs šalį nuo 1963 iki 1969 metų.
1980 m. Sovietų Sąjungoje suimtas, nušalintas nuo visų einamų pareigų bei iš Maskvos į Gorkį ištremtas disidentas, fizikos mokslų daktaras Andrejus Sacharovas.
1996 m. JAV gynybos ministerija pirmą kartą paskelbė informaciją apie cheminio ginklo atsargas. Jos, šiais duomenimis, sudarė 3,6 mln. kovinių vienetų.
2002 m. Rusijos valdžia nutraukė paskutinės nacionalinės nepriklausomos televizijos stoties TV6 transliacijas.
2003 m. paskutinį kartą gautas signalas iš "Pioneer 10" kosminio palydovo. Palydovas paleistas 1972 m. ir yra toliausiai nuo Žemės nutolęs žmogaus pagamintas įrenginys. Mokslininkai spėja, kad "Pioneer 10" jau paliko Saulės sistemą.
2004 m. stačiatikių dvasininkas patriarchas Bartolomėjus apsilankė Kuboje, kur pirmą kartą po 1959 m. revoliucijos buvo atidaryta bažnyčia.
2004 m. sulaukusi 81 metų mirė komedijų aktorė Anna Miller, vaidinusi filmuose "Velykų paradas" ("Easter Parade"), "Mieste" ("On the Town"), "Pabučiuok mane, Keit" ("Kiss Me Kate").
2004 m. sulaukęs 87 metų mirė JAV džiazo muzikantas ir aranžuotojas Billy'is May'us, aranžavęs muziką Frankui Sinatrai, Natui Kingui Cole'ui, kūręs Ellai Fitzgerald, Anitai O'Day, Louisui Armstrongui, Bingui Crosby'ui bei daugeliui kitų.
2006 m. Anibalas Cavacas Silva laimėjo Portugalijos prezidento rinkimus ir sudavė dar vieną smūgį valdančiajai Socialistų partijai, kuriai jau seniau buvo pareikšti priekaištai dėl ekonomikos sąstingio.
2006 m. Evo Moralesas inauguruotas Bolivijos prezidentu ir tapo pirmuoju šalies vadovu, kilusiu iš vietos indėnų.
2008 m. negyvas rastas 28 metų amžiaus australų aktorius Heathas Ledgeris. Jis vaidmenis atliko tokiuose filmuose kaip "Kuprotas kalnas" ("Brokeback Mountain"), "Tamsos riteris" ("Dark Knight") ir kituose. Už vaidmenį juostoje "Tamsos riteris" jis pelnė "Oskarą" geriausio antro plano aktoriaus kategorijoje. 
2014 m. Indija sėkmingai išbandė naujosios kartos "Agni-IV" branduolinį užtaisą, galintį nešti balistinę raketą.

Dėl snygio uždarytas Monblano tunelis, jungiantis Italiją ir Prancūziją

Dėl snygio Italijos šiaurėje uždarytas Monblano tunelis, jungiantis Italiją ir Prancūziją. Tai pirmadienį pranešė naujienų kanalas "RAI News 24".
Gautomis žiniomis, šios atsargumo priemonės imtasi dėl didelio iškritusio sniego kiekio. Blogi orai laikinai izoliavo kai kuriuos kalnų slidinėjimo kurortus. Meteorologai įspėja apie lavinų pavojų. Snygį lydi stiprus vėjas, dėl to tenka stabdyti keltuvus.
Aktyviausiam Filipinų ugnikalniui išspjovus didžiulį pelenų debesį, regione pakeltas pavojaus lygis

Aktyviausias Filipinų ugnikalnis pirmadienį išspjovė didelį pelenų ir dūmų debesį. Tai privertė atsakingas institucijas kalno apylinkėse pakelti pavojaus lygį.
Iš Albėjaus provincijoje esančio Majono ugnikalnio kraterio iškilusio pelenų debesies aukštis siekė 10 kilometrų, pranešė Filipinų vulkanologijos ir seismologijos institutas (Phivolcs).
Iš Majono sekmadienį vakare ir pirmadienį paryčiais taip pat ištryško du lavos fontanai, kurių aukštis siekė 500 ir 200 metrų.
"Pavojaus lygis padidintas iki 4, - tviteryje informavo Nacionalinė nelaimių valdymo agentūra. - Pavojaus zona išplėsta 8 kilometrų spinduliu. Visiems patariame dėvėti veidus dengiančias kaukes ir nesiartinti prie pavojaus zonos".
4 pavojaus lygis reiškia, kad "ateinančiomis dienomis tikėtinas pavojingas išsiveržimas".

Šį sezoną tokia padėtis Italijos šiaurėje susiklosto jau ne pirmą kartą. Kai kuriuose šiauriniuose rajonuose šią žiemą ypač gausiai

Prieš Davoso forumą Prancūzijoje renkasi 140 užsienio bendrovių vadovų

140 įmonių vadovų iš viso pasaulio pirmadienį renkasi Versalio rūmuose netoli Paryžiaus prieš Pasaulio ekonomikos forumą, vyksiantį šią savaitę Šveicarijoje, Davose. Prezidentas Emmanuelis Macronas inicijavo šį renginį, jau vadinamą "investicijų pritraukimo viršūnių susitikimu", tikėdamasis pasinaudoti proga suburti didžiųjų pasaulinių bendrovių lyderius, išsiruošusius į Davosą.
Kelios bendrovės per konferenciją ketina paskelbti apie kelias stambaus masto investicijas į Prancūziją. "Facebook" pirmadienio rytą paskelbė apie planus investuoti papildomą 10 mln. eurų sumą į savo dirbtinio intelekto centrą Paryžiuje. Japonijos automobilių gamybos milžinė taip pat ketina išsamiau pristatyti savo planus investuoti 400 mln. eurų į savo "Onnaing" automobilių gamyklą šiaurinėje Prancūzijoje; kaip rašo laikraštis "Les Echos", šis sandoris gali sukurti 700 naujų darbo vietų.
Verslą palaikantis buvęs investicinės bankininkystės specialistas E. Macronas pažadėjo atgaivinti Prancūzijos ekonomiką, mažindamas pelno mokestį ir reformuodamas nelanksčius darbo įstatymus.
Tiek 2017, tiek 2018 metais prognozuojamas vangus 1,7 proc. ekonomikos augimas, nors pastaraisiais mėnesiais šalies statistika kiek pagerėjo.
investuotojų optimistiškai vertina Prancūzijos ekonomiką - daug daugiau nei 2016 metais (30 proc.).

"Oxfam": 1 proc. turtingiausiųjų pasaulyje priklauso 82 proc. turto

Atotrūkis tarp turtingiausiųjų ir likusios pasaulio populiacijos dalies pernai dar labiau padidėjo, nes turtą ir toliau valdo tik labai nedidelė mažuma, tvirtina labdaros organizacija "Oxfam", informuoja BBC. Apie 82 proc. pernai gautų lėšų teko vienam procentui turtingiausių pasaulyje žmonių.
"Oxfam" dėl augančios nelygybės kaltino mokesčių vengimą, įmonių poveikį politikai, darbuotojų teisių pažeidinėjimą ir sąnaudų mažinimą.
"Oxfam" analogiškas ataskaitas rengia pastaruosius penkerius metus. 2017 metais ji paskaičiavo, kad aštuoniems turtingiausiems pasaulio milijardieriams priklauso tiek turto, kiek vargingiausiai pasaulio populiacijos daliai. Šįmet, "Oxfam" teigimu, 42 žmonės turi tiek pat turto, kiek pusė vargingiausiai gyvenančių pasaulio žmonių kartu sudėjus, o peržiūrėjusi praėjusių metų duomenis, ji padidino rodiklį iki 61.
Anot "Oxfam" generalinio direktoriaus Marko Goldringo, nuolatinis rodiklių koregavimas rodo, kad ataskaita paremta "geriausiais tuo metu turimais duomenimis".
"Kad ir kaip vertintum šiuos duomenis, nelygybės mastas yra nepriimtinas", - sakė "Oxfam" vadovas.
Ataskaita paskelbta tuo metu, kai Šveicarijos Davoso mieste prasideda Pasaulio ekonomikos forumas (WEF). Metinis forumas pritraukia daugelį garsiausių pasaulio politinių bei verslo lyderių. Augančios nelygybės ir socialinio susiskaldymo tema paprastai yra vienas iš svarbiausių darbotvarkės klausimų.

Vizitą Lotynų Amerikoje popiežius Pranciškus baigė didžiulėmis mišiomis Limoje

Baigdamas vizitą Lotynų Amerikoje, popiežius Pranciškus Peru sostinėje Limoje aukojo mišias po atviru dangumi, į kurias susirinko daugiau kaip 1 mln. tikinčiųjų, praneša BBC.
Tuo tarpu kiek anksčiau sekmadienį pontifikas įspėjo, kad dėl korupcijos regionas yra atsidūręs gilioje krizėje.
Politiką regiono šalyse jis apibūdino kaip "labiau pasiligojusią nei sveiką".
Šventasis Tėvas taip pat pabrėžė faktą, kad trys pastarieji Peru prezidentai buvo įkalinti dėl korupcinių nusikaltimų arba jais kaltinami.
Paskutinėmis savo šešių dienų vizito Čilėje ir Peru valandomis Pranciškus atkreipė dėmesį į įtaką, kurią turėjo brazilų statybos bendrovė "Odebrecht". Ji yra prisipažinusi, kad regiono politikams sumokėjo milijardus dolerių kyšių.
"Politika Lotynų Amerikoje yra atsidūrusi krizėje, didelėje krizėje", - teigė popiežius.
Dabartinis Peru prezidentas Pedras Pablas Kuczynskis gruodį vos nebuvo pašalintas iš posto dėl to, kad neatskleidė, jog anksčiau jo vadovauta įmonė bendradarbiavo su "Odebrecht".

Buvęs Katalonijos vadovas C. Puigdemont`as atvyko į Daniją

Buvęs Katalonijos vadovas Carlesas Puigdemont`as pirmadienį iš Briuselio atvyko į Kopenhagą, nors Ispanijos vyriausybė gali išsireikalauti, kad jis būtų suimtas, praneša laikraštis "El Pais".
Leidinys paskelbė C. Puigdemont`o Briuselio oro uoste nuotrauką, pažymėdamas, kad buvęs Katalonijos vadovas išskrido 8 valandą vietos laiku (9 valandą Lietuvos laiku). Savo ruožtu Danijos televizija pranešė, kad politikas atvyko į Kopenhagą.
Pirmadienį Kopenhagos universitete C. Puigdemont`as dalyvaus diskusijose, skirtose Katalonijai.
Anksčiau Ispanijos vyriausybė pareiškė sieksianti, kad C. Puigdemont`as būtų suimtas, jeigu jis atsidurs Danijos teritorijoje.
2017 metų spalio 1 d. Katalonijoje įvyko referendumas dėl nepriklausomybės. Ispanijos Konstitucinis teismas pripažino balsavimą prieštaraujančiu šalies pagrindiniam įstatymui.
Spalį Ispanijos vyriausybė pasinaudojo konstitucijos 155-uoju straipsniu ir apribojo Katalonijos autonomiją. Netrukus po to C. Puigdemont`as išvyko į Belgiją.
Gruodžio 21 d. įvyko pirmalaikiai Katalonijos parlamento rinkimai, kuriuos laimėjo partijos, stojančios už regiono nepriklausomybę nuo Ispanijos.
Ispanijos valdžia kaltina C. Puigdemont`ą ir keturis jo bendražygius maištu ir valstybės lėšų eikvojimu. Pagal Ispanijos įstatymus, jiems gresia iki 30 metų kalėjimo.

Bendrovė "Facebook" atidarys tris mokymo centrus ES šalyse

JAV korporacija "Facebook" ketina atidaryti Europos Sąjungos šalyse tris centrus, kur pageidaujantys asmenys bus mokomi naudotis įvairiomis informacinėmis technologijomis. Tai naujienų agentūrai "Reuters" pareiškė bendrovės generalinė administracijos direktorė Sheryl Sandberg.
"Baiminamasi, kad skaitmeninės revoliucijos metu žmonėms neskiriamas deramas dėmesys, todėl norime investuoti į skaitmeninių technologijų naudojimo įgūdžių plėtrą, kad žmonės įgytų žinių, būtinų norint visapusiškai dalyvauti skaitmeninėje ekonomikoje", - paaiškino ji. 
Tokie centrai bus įkurti Ispanijoje, Lenkijoje ir Italijoje. Planuojama per dvejus metus juose apmokyti apie milijoną žmonių. Ypatingas dėmesys skiriamas pagyvenusiems asmenims, jaunimui ir pabėgėliams. Į programą, manoma, bus įtrauktas žiniasklaidos sferos tyrinėjimas bei saugaus interneto naudojimosi kursas.

Kinijos gynybos ministerija kaltina JAV Šaltojo karo laikus primenančiu mąstymu

JAV paviešinus atnaujintą nacionalinės gynybos strategiją, Kinija paragino Vašingtoną nutraukti savo "Šaltojo karo laikus primenantį" mąstymą, sekmadienį pranešė Kinijos valstybinė žiniasklaida. 
Penktadienį Pentagono išplatintame dokumente teigiama, šiais metais "pagrindiniu JAV nacionalinio saugumo interesu bus tarpvalstybinė strateginė konkurencija, o ne [kova su] terorizmu". Kinija įvardijama kaip "strateginė varžovė, naudojanti grobuonišką ekonomiką savo kaimynėms įbauginti, kai tuo metu militarizuojama Pietų Kinijos jūra". 
Kalbėdamas Kinijos valstybinei naujienų agentūrai, Gynybos ministerijos atstovas Renas Guoqiangas aštriai sukritikavo naująją JAV politiką, ją pavadindamas "Šaltojo karo laikus primenančiu" mąstymu ir "nulinės sumos žaidimu". 

Prancūzija ragina dėl situacijos Sirijoje surengti neeilinį Saugumo Tarybos posėdį

Prancūzija sekmadienį paragino dėl situacijos Sirijoje surengti neeilinį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį. Turkijos kariai kartu su sąjungininkais iš Sirijos šiuo metu šturmuoja kurdų kontroliuojamą Afrino anklavą Sirijos šiaurėje. 
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas savo tviterio paskyroje paskelbė žinutę, kad kalbėjosi su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlutu Cavusoglu ir pareikalavo "visur nutraukti apšaudymą" bei be apribojimų leisti veikti humanitarinės pagalbos organizacijoms. 
Prancūzija yra viena iš penkių nuolatinių Saugumo Tarybos narių, turinčių veto teisę. Tarp šių narių - ir Rusija, pagrindinė Sirijos vyriausybės rėmėja. 
"Sirija: Guta, Idlibas, Afrinas - Pranzūcija reikalauja nedelsiant surengti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį", - sakoma užsienio reikalų ministro žinutėje.

Ruošiantis žiemos olimpiadai, Šiaurės Korėjos merginų grupės lyderė atvyko į pietinę kaimynę

Šiaurės Korėjos delegacija sekmadienį atvyko su vizitu į Pietų Korėją. Delegacijos nariai apžiūrės vietas, kur kitą mėnesį vyks žiemos olimpinių žaidynių renginiai, informuoja BBC. 
Delegacijai vadovauja Hyon Song-wol, populiarios merginų grupės "Moranbong" lyderė ir tikra izoliuotosios valstybės superžvaigždė. Ji taip pat vadovauja 140 narių turinčiai "Samjiyon" meno trupei, kuri vėliau lankysis pietinėje kaimynėje. Trupė surengs du pasirodymus - vieną Seule ir kitą Gangninge, olimpiados metu. 
Šiaurės Korėja sutiko į žaidynes atsiųsti savo delegaciją po pirmą kartą per dvejus metus surengtų aukšto lygio dvišalių derybų. Šis sprendimas laikomas diplomatiniu prasilaužimu po ne vieną mėnesį tvyrojusios įtampos dėl Šiaurės Korėjos vykdomos branduolinio ginklo programos. 
Dviejų dienų vizitas, tikimasi, bus vienas iš kelių planuojamų, kuriais siekiama Pchenjanui padėti pasiruošti olimpiadai. 
Tai yra pirmas Pchenjano pareigūnų vizitas Pietų Korėjoje po ketverių metų pertraukos.

Atgal