NAUJIENOS
01.29. Naujienos.Naujausos žinios
V. Šapokos vizitas Paryžiuje: diskusijos su B. Le Maire ir Ch. Lagarde
Finansų ministras Vilius Šapoka pradėjo vizitą į Vieną ir Paryžių, kur diskutuos apie finansines technologijas ir Europos ateitį. Vienoje finansų ministras dalyvaus konferencijoje, skirtoje aptarti ir įvertinti finansinių technologijų (fintech) galimybes bei rizikas. Renginyje ministras pristatys Lietuvos sėkmės istoriją, siekiant šalyje sukurti finansinių technologijų sektoriui palankią teisinę aplinką.
Po renginio Vienoje ministras vyks į Paryžių, kur dalyvaus viename svarbiausių Europos fintech renginių „Paris Fintech Forum 2019“, kur su Prancūzijos, Belgijos ir Liuksemburgo finansų ministrais – Bruno Le Maire, Alexander De Croo, Pierre Gramegna – diskutuos apie Europos ateitį finansinių technologijų kontekste. Taip pat numatomas dvišalis Lietuvos finansų ministro Viliaus Šapokos ir Prancūzijos ekonomikos ir finansų ministro Bruno Le Maire susitikimas.
„Pernai vykusiame „Paris Fintech Forum 2018“ kalbėjau apie greitį ir konkurenciją tarp šalių fintech srityje. Per metus pavyko daug nuveikti – kitos šalys vadina Lietuvą fintech sėkmės istorija, tačiau atsiranda naujų iššūkių. Šiandien daug kalbėsime apie saugumą, moterų įsitraukimą į finansinių technologijų sritį ir fintech sąsajas su kitomis sritimis, pavyzdžiui, klimato kaita. Tikiu ir dėsiu pastangas, kad mano šalis ir čia lyderiautų“, – prieš vizitą sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
Paryžiuje Vilius Šapoka taip pat susitiks su Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadove Christine Lagarde ir pietų metu, skirtų lyčių lygybės finansų pramonėje temai „Women in Finance“, aptars klausimus, susijusius su moterų įsitraukimu į darbo rinka šiame sektoriuje.
Vizito metu Lietuvos finansų ministras apie blockchain technologijos perspektyvas diskutuos su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Finansų ir įmonių reikalų departamento direktoriumi Greg Medcraft. Paryžiuje ministras taip pat susitiks su vietos fintech ekspertais, politikos formuotojais ir verslo atstovais, domėsis jų patirtimi, sėkmės istorijomis bei kliūtimis, su kuriomis tenka susidurti.
Seimo atstovai Vokietijos Bundestage pristatys Lietuvos planą Ukrainai
Seimo valdyba komandiravo Seimo Pirmininko pavaduotoją, Europos reikalų komiteto pirmininką Gediminą Kirkilą, komiteto pirmininko pavaduotoją Andrių Kubilių ir Užsienio reikalų komiteto narį Žygimantą Pavilionį į Berlyną (Vokietijos Federacinė Respublika).
Seimo atstovai sausio 29–31 dienomis Vokietijos Federacinės Respublikos Bundestage dalyvaus diskusijose dėl Vokietijos užsienio politikos gairių ir pristatys Lietuvos planą Ukrainai.
Vizito metu planuojama aptarti Europos politikos ir Rytų partnerystės temas, numatomi Seimo delegacijos susitikimai su Bundestago nariais, taip pat Vokietijos Vyriausybės pareigūnais, atsakingais už politiką Ukrainos atžvilgiu.
2020-ųjų antrąjį pusmetį Vokietija pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai.
„Kai kurie iš privačių juridinių asmenų niekada neatgaus prarastų lėšų“, - tikina tarnyba. Pasak tyrimo, ekonomikos augimas, nepaisant vyriausybės uždarymo, šiemet atsigaus.
Dalinis JAV vyriausybės uždarymas, ilgiausias toks uždarymas šalies istorijoje, paliko apie 800 tūkst. darbuotojų be atlyginimų. Tačiau šie darbuotojai atgaus savo darbo užmokestį šią savaitę.
Viešosioms tarnyboms, įskaitant ir aviacijos saugumo, pradėjus veržtis diržus dėl darbuotojų trūkumo, D. Trampas penktadienį sutiko laikinai atšaukti uždarymą, kad ir be finansavimo sienai JAV ir Meksikos pasienyje. Siena su Meksika buvo vienas esminių D. Trampo 2016 m. rinkimų kampanijos akcentų.
Tačiau, sekmadienį laikraščiui „The Wall Street Journal“ sakė D. Trampas, vyriausybės finansavimas vėl nutrūks vasario viduryje, o, tikino jis, tikimybė, kad įstatymų leidėjams pavyks pasiekti prezidentą tenkinantį susitarimą dėl pasienio apsaugos, yra mažesnė nei 50 proc.
„Tikiu, kad liepą, jei viskas bus gerai su turto kokybės vertinimais ir nepalankiausių sąlygų streso testais, turėsime visas prielaidas teikti paraišką prisijungimui prie ERM-2 ir tikėtis teigiamo atsakymo“, - viešoje diskusijoje apie euro įvedimą Sofijoje kalbėjo V. Goranovas.
„Trumpiausias kelias euro link yra 2 metai ERM-2 ir dar iki metų trukmės laikotarpis papildomiems pataisymams. Geriausiu atveju, manau, Bulgarija gali įsivesti eurą 2022 m. sausio 1 d.“, - samprotavo Bulgarijos finansų ministras.
V. Dombrovskis, taip pat dalyvavęs diskusijoje, pakartojo Briuselio palaikymą Bulgarijos kelyje euro zonos link.
Sofija kol kas atitinka nominalius euro įsivedimo kriterijus dėl šalyje vyraujančios žemos infliacijos ir palyginti nedidelės valstybės skolos bei pririštos levo valiutos, tačiau Bulgarija taip pat yra skurdžiausia ir viena iš labiausiai korumpuotų šalių Europos Sąjungoje.
Sofijos vyriausybė taip pat turi įrodyti, kad šalies bankai yra pakankamai „sveiki“. Europos centrinis bankas (ECB) atliks 6 Bulgarijos bankų turto kokybės vertinimą ir streso testus bei savo verdiktą pateiks liepą.
Vyriausybės „uždarymas" JAV BVP sumažino 11 mlrd. dolerių
Penkias savaites trukęs Jungtinių Valstijų vyriausybės uždarymas šalies ekonomiką sumažino 11 mlrd. dolerių, maždaug dvigubai daugiau, nei prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) reikalavo sienos su Meksika statybai, paskelbė Kongreso biudžeto tarnyba.
Nors 8 mlrd. dolerių bus sugrąžinti į šalies ekonomiką, kai vyriausybės darbas įsivažiuos, 3 mlrd. dolerių, arba 0,02 proc., bendrojo vidaus produkto (BVP), buvo „praganyti“, teigiama nepartinės Kongreso biudžeto tarnybos tyrime.
„Nors poveikis šalies ekonomikai minimalus, uždarymo poveikis atskiriems darbuotojams ir verslo įmonėms yra kur kas reikšmingesnis“, - teigiama tyrimo ataskaitoje.
„Kai kurie iš privačių juridinių asmenų niekada neatgaus prarastų lėšų“, - tikina tarnyba. Pasak tyrimo, ekonomikos augimas, nepaisant vyriausybės uždarymo, šiemet atsigaus.
Dalinis JAV vyriausybės uždarymas, ilgiausias toks uždarymas šalies istorijoje, paliko apie 800 tūkst. darbuotojų be atlyginimų. Tačiau šie darbuotojai atgaus savo darbo užmokestį šią savaitę.
Viešosioms tarnyboms, įskaitant ir aviacijos saugumo, pradėjus veržtis diržus dėl darbuotojų trūkumo, D. Trampas penktadienį sutiko laikinai atšaukti uždarymą, kad ir be finansavimo sienai JAV ir Meksikos pasienyje. Siena su Meksika buvo vienas esminių D. Trampo 2016 m. rinkimų kampanijos akcentų.
Tačiau, sekmadienį laikraščiui „The Wall Street Journal“ sakė D. Trampas, vyriausybės finansavimas vėl nutrūks vasario viduryje, o, tikino jis, tikimybė, kad įstatymų leidėjams pavyks pasiekti prezidentą tenkinantį susitarimą dėl pasienio apsaugos, yra mažesnė nei 50 proc.
Bulgarijos finansų ministras: šalis eurą įsivesti gali jau 2022 m.
Bulgarijos pasiruošimas prisijungti prie euro zonos vyksta sklandžiai, ir Balkanų šalis gali įsivesti eurą jau 2022 m. sausio 1 d., teigia Bulgarijos finansų ministras Vladislavas Goranovas.
Kaip rašo „Reuters“, V. Goranovas prognozuoja šiek tiek ankstesnį euro įsivedimą nei už bendrą valiutą atsakingas ES komisaras Valdis Dombrovskis. Eurokomisaro nuomone, Bulgarija, prie ES prisijungusi 2007 m., euro įsivedimo turėtų palaukti bent jau iki 2022 m. vidurio.
Tačiau V. Goranovas teigė vis dar tebesiviliantis, kad Bulgarijai jau šią vasarą bus leista prisijungti prie ES bankų sąjungos ir Europos valiutos kurso mechanizmo (Exchange rate mechanism 2, ERM-2), privalomo 2 metų trukmės euro valiutos pirmtako. Šiuo metu Bulgarijos valiuta - levas - yra pririštas prie euro.
„Tikiu, kad liepą, jei viskas bus gerai su turto kokybės vertinimais ir nepalankiausių sąlygų streso testais, turėsime visas prielaidas teikti paraišką prisijungimui prie ERM-2 ir tikėtis teigiamo atsakymo“, - viešoje diskusijoje apie euro įvedimą Sofijoje kalbėjo V. Goranovas.
„Trumpiausias kelias euro link yra 2 metai ERM-2 ir dar iki metų trukmės laikotarpis papildomiems pataisymams. Geriausiu atveju, manau, Bulgarija gali įsivesti eurą 2022 m. sausio 1 d.“, - samprotavo Bulgarijos finansų ministras.
V. Dombrovskis, taip pat dalyvavęs diskusijoje, pakartojo Briuselio palaikymą Bulgarijos kelyje euro zonos link.
Sofija kol kas atitinka nominalius euro įsivedimo kriterijus dėl šalyje vyraujančios žemos infliacijos ir palyginti nedidelės valstybės skolos bei pririštos levo valiutos, tačiau Bulgarija taip pat yra skurdžiausia ir viena iš labiausiai korumpuotų šalių Europos Sąjungoje.
Sofijos vyriausybė taip pat turi įrodyti, kad šalies bankai yra pakankamai „sveiki“. Europos centrinis bankas (ECB) atliks 6 Bulgarijos bankų turto kokybės vertinimą ir streso testus bei savo verdiktą pateiks liepą.
JAV kariuomenės išvedimui iš Sirijos pritaria 39 proc. amerikiečių
JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) sprendimui išvesti kariuomenę iš Sirijos pritaria 39 procentai amerikiečių, prieš - 35 procentai. Tai rodo pirmadienį paskelbti viešosios nuomonės tyrimo rezultatai.
Šią apklausą naujienų agentūros „The Associated Press“ užsakymu surengė Nacionalinis viešosios nuomonė tyrimo centras (National Opinion Research Center - NORC) prie Čikagos universiteto.
Sprendimą išvesti Amerikos kariškius iš Sirijos labiau remia Respublikonų partijos šalininkai. Tokią nuomonę išsakė 56 procentai respondentų, priskiriančių save prie respublikonų, ir 26 procentai apklaustųjų, palaikančių demokratus.
Apskritai apklausa rodo, kad dauguma amerikiečių skeptiškai vertina 45-ojo JAV prezidento užsienio politikos kursą. 63 procentai apklausos dalyvių mano, kad D. Trampas netinkamai atlieka savo pareigas užsienio politikos srityje. Priešingos nuomonės laikosi tik 35 procentai apklaustųjų.
Apklausa buvo surengta sausio 16-20 dienomis, joje dalyvavo 1062 amerikiečiai. Galima paklaida - 4,1 procentinio punkto.
Gruodžio 19 d. D. Trampas paskelbė nusprendęs išvesti JAV kariuomenę iš Sirijos. Pasak Amerikos pareigūnų, daugiau kaip 2 tūkstančių kariškių išvedimas truks 60-100 dienų.
E.Makronas su Egipto prezidentu aptarė žmogaus teises
Egipte viešintis Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) sakė, kad per susitikimą su prezidentu Abdeliu Fata al-Sisi (Abdel Fattah al-Sisi) skatino „pagarbą žmogaus teisėms jo šalyje“.
„Stabilumas ir ilgalaikė taika yra susiję su pagarba asmens orumui ir teisinei valstybei, o stabilumo siekis negali būti atskiriamas nuo žmogaus teisių klausimo“, - bendroje spaudos konferencijoje su A. F. al Sisi sakė E. Makronas.
2017 metais Prancūzijos prezidentas sakė, kad nepamokslaus Egipto prezidentui apie žmogaus teises. Tačiau E. Makronas sulaukė nevyriausybinių organizacijų spaudimo užimti griežtesnę poziciją, ir prezidentas teigė, kad trijų dienų trukmės vizito Egipte metu atviriau reikš savo poziciją žmogaus teisių klausimu.
„Padėtis pablogėjo nuo 2017 metų spalio, kai A. F. al Sisi lankėsi Paryžiuje“, - sakė E. Makronas, omenyje turėdamas žmogaus teisių padėtį Egipte.
Gali būti reikalingos faktoringo paslaugos
Atgal
.jpg)
(1).png)
