VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Politika, aktualijos

05.12. G. Nausėda: balsavau už Ignalinos AE išsaugojimą, bet dabar pozityviau vertinu Lietuvos galimybes plėtoti atsinaujinančią energetiką

 Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jis teigiamai vertina saugios branduolinės energetikos perspektyvas, tačiau Lietuvai, galvojančiai apie energetinę nepriklausomybę, pirmiausiai reikėtų investuoti į atsinaujinančių išteklių gavybą. Prezidentas prisipažino pats balsavęs už Ignalinos atominės elektrinės išsaugojimą, tačiau dabar daug pozityviau vertina Lietuvos galimybes būti visiškai energetiškai nepriklausoma remiantis būtent atsinaujinančiais, o ne branduoliniais ištekliais.

Prezidentas Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.

„Iš principo mano požiūris į branduolinę energetiką yra teigiamas. Tačiau prieš 10 metų Lietuvos žmonės, didelė dauguma, referendume išreiškė, kad jie branduolinės energetikos perspektyvos nemato. Tuo metu aš balsavau kitaip, buvau toje kitoje, mažesnėje pusėje“, – kalbėdamas su Rytų Europos studijų centro vadovu Linu Kojala teigė G. Nausėda, pažymėdamas, kad per dešimtmetį pasikeitus technologijoms, Lietuvos energetinius poreikius įmanoma patenkinti daugiausiai atsinaujinančiais energetikos ištekliais.

„Šiandien mes turime pasikeitusią situaciją ta prasme, kad šiandien atsinaujinančios energetikos perspektyva atrodo visiškai kitaip nei prieš 10 metų. Šiandien puikiausiai galima įsivaizduoti, kad Lietuva galėtų patenkinti absoliučiai didžiąją dalį savo energetinių išteklių poreikių per atsinaujinančią energetiką“, – mano prezidentas.

 Baltarusija neužtikrina Astravo atominės ektrinės saugumo

G. Nausėda taip pat pažymėjo, kad branduolinės energetikos technologijos irgi kinta, todėl jos nurašyti nereikėtų. Visgi, jo nuomone, pagrindinės problemos su šia energetikos rūšimi yra didelis pradinių investicijų poreikis bei radioaktyvių atliekų saugojimas. Tačiau prezidentas pažymi, kad valstybių, kurios nusprendžia saugiu būdu plėsti savo branduolinės energetikos pajėgumus, nereikėtų tapatinti su tokiomis valstybėmis kaip Baltarusija, kuri neužtikrina Astravo atominės elektrinės saugumo ir taip kelia grėsmę žmonėms.

„Štai kodėl ne visos valstybės apsisprendžia eiti šiuo keliu, tačiau tos, kurios apsisprendė ir daro tai saugiai ne tik gamtos, bet ir žmonių atžvilgiu, – viskas čia yra tvarkoje. Jokiu būdu negalime suplakti valstybių, kurios nori plėtoti saugią branduolinę energetiką su tomis valstybėmis, kurios stato atomines bombas savo teritorijoje, ir juo labiau stato netgi ne savo sprendimais, o kitų, trečiųjų valstybių, sprendimais“, – sakė G. Nausėda.

 

 

Atgal