VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Politika, aktualijos

2021-06-12
Vilniuje ir kitose Lietuvos vietose vyks renginiai, skirti Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido dienų tragiškoms netektims ir pasipriešinimui atminti. Minėjimo renginiais prisimenami įvykiai, lėmę prievartinį Lietuvos valstybingumo raidos sustabdymą ir žiaurų tautos naikinimą, – 1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjungos pradėta Lietuvos Respublikos okupacija ir po metų, 1941 m. birželio 14 d., jos įvykdyti pirmieji masiniai Lietuvos gyventojų trėmimai į Sibirą. Šiandien 12 val. rengiamas Lietuvos gyventojų pirmųjų masinių tremčių (1941 m. birželio 14 d.) 80-ųjų metinių minėjimas prie „Lapteviečių“ jurtos Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse. Plačiau
2021-06-04
Paskutinę vėsios ir drėgnos gegužės savaitę mes – ir ne tik mes – gyvenome įsitempę ir kupini nerimo. Šios būsenos kaltininkas – gerai įmitęs kaimyninės šalies diktatorius Aliaksandras Lukašenka, kažkodėl pravardžiuojamas malonybiniu „batkos“ vardu. Vieną „tėvelį“ mes jau turėjome, o Baltarusijos lyderis drąsiai lygiuojasi į Staliną. Įžūlumo jam pakanka. Vienu pirštų spragtelėjimu jis pakėlė į orą MiG‘ą, kad šis priverstų pasukti į Vilnių skridusį keleivinį lėktuvą į Minską, esą pranešta apie jame esančius sprogmenis. Pavojingas laineris buvo nutupdytas ne kur nors oro uosto užkampyje, o visai šalia keleivių terminalo. Virš šimto keleivių po penkis vorele neskubant buvo išvesti iš lėktuvo, kiekvienas iš lėto savo bagažą padėjo šalia jo šunų ir kareivių patikrai, paskui taip pat neskubriai nupėdino į oro uostą. Tarsi bombos lėktuve ir nebūtų, o jos ten iš tikrųjų ir nebuvo. Viskas buvo sugalvota Baltarusijos KGB – vienintelėje iš posovietinių respublikų likusioje – kabinetuose. Plačiau
2021-05-31
Dėl Baltarusijos režimo keliamų grėsmių Europos Sąjungos piliečių saugumui, Lietuva ruošiasi stiprinti sienos apsaugą. Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, Baltarusijos diktatoriaus grasinimai ir neprognozuojamas elgesys verčia įdėmiau įvertinti mūsų šalies pasirengimą ir turimas priemones galimų išpuolių atveju. „Tai, kad kaimyninės šalies, su kuria Lietuva turi beveik 680 km bendros sienos, vadovas atvirai grasina laisvai leisti per bendrą sieną judėti nelegaliems migrantams ir narkotikams – rimtas signalas mums ir visai Europai. Turiu pripažinti, kad šie grasinimai nėra mums jokia staigmena. Didėjančius nelegalių migrantų srautus stebime jau kurį laiką“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. 2020 metais pasienio ruože buvo sulaikytas 81 neteisėtas migrantas, tai du kartus daugiau nei 2019 metais, kai buvo sulaikyti 46 asmenys, o šiemet per pirmuosius penkis mėnesius nelegaliai sieną kirto 112 asmenų. Akivaizdžiai auga ir kontrabandos mastai. Jeigu per visus 2020 metus buvo sulaikyta 1 mln. 800 tūkst. pakelių kontrabandinių cigarečių, tai šiais metais jau vien per sausio –balandžio mėnesius jų suskaičiuota 700 tūkst. Plačiau
2021-05-29
Naujausios sociologinės apklausos rodo, kad nors didžiausią Lietuvos visuomenės pasitikėjimą vis dar turi šalies prezidentas Gitanas Nausėda, tačiau jo palankus vertinimas per pastaruosius metus sumažėjo.  Plačiau
2021-05-29
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas dalyvaudamas neformaliame Europos Sąjungos gynybos ministrų susitikime Lisabonoje pabrėžė, kad saugumo aplinkos blogėjimas rytinėje kaimynystėje primena apie būtinybę stiprinti įvairaus lygio ES ir NATO kontaktus bei kasdienį veiklos koordinavimą. Ministras taip pat pareiškė, jog Lietuva yra pasiruošusi imtis iniciatyvos siekiant ES įsitraukimo stiprinant Ukrainos gynybą. ES turėtų labiau įsitraukti į Ukrainos gynybos sektoriaus stiprinimą įvertindama galimybes pradėti ES karinę patarimo ir mokymo misiją. Lietuva yra pasiruošusi imtis lyderystės vykdant detalizuojančias konsultacijas su ES valstybėmis, ES institucijomis bei plėtoti dialogą su Ukraina, siekiant ženklesnio ES įsitraukimo stiprinant Ukrainos atsparumą", – sakė ministras A. Anušauskas. Plačiau
2021-05-28
Panašu, kad Lukašenka nesiorientuoja, kurioje vietoje pastatė branduolinį reaktorių. "Lėktuvas apsisuko prie BelAES",-  pareiškė naujas geografijos "specialistas". Kur Astravas, o kur Lyda? Tik daugiau kaip 100 km skirtumas, kai Lietuva buvo vos už 30 km. "O jeigu AES saugumo sistemos būtų pervestos į visišką kovinę parengtį?",- toliau grasino Lukašenka. Čia tik galima pasidžiaugti, kad Baltarusijos erdvės ištuštėjimas kaip tik savalaikis, jei jau grasinama priešlėktuvine elektrinės gynyba. Kaip pakomentavo Putino atstovas spaudai D.Peskovas - netikėti Lukašenkos žodžiais nėra pagrindo. Akivaizdžiais susimovus su HAMAS vardo panaudojimu grasinimui bomba, dabar jau Lukašenka suka kitaip: "Hamas, ne Hamas - tai dabar neturi reikšmės", teigia jis. Ir tikrai, reikšmės jau neturi. Plačiau
2021-05-28
Tarptautinėje konferencijoje „ES – JAV ir Kinija: mūsų pozicija“ , kurioje dalyvavo pripažinti užsienio ekspertai ir demokratinių valstybių politikai, EP ir EK nariai, JAV atstovai - Anders Fogh Rasmussen, David McAllister, Reinhard Buetikofer, Jonathan Fritz, Don Bacon, James Elroy Risch ir kt. – aptartas ES ir Kinijos susitarimas dėl investicijų ir potencialios pasekmės Lietuvai ir visai ES, įvertintas transatlantinio bendradarbiavimo stiprinimas. Kalbėdami apie ES ir Kinijos ekonominius ir prekybos ryšius, turime nepamiršti konkurencingumo aspekto. Jau ne vieneri metai kalbame apie tai, kad Kinijos „valstybinė hibridinė“ ekonomikos politika kelia daug klausimų ir rūpesčių ES įmonių konkurencingumui – valstybės subsidijuojama prekyba ir investicijos, priverstinis technologijų perdavimas, de jure ir de facto viešųjų pirkimų kliūtys. Visai neseniai EK pasiūlė naują priemonę, kuria bus sprendžiamos vidaus rinką galinčių iškraipyti užsienio subsidijų problemos Plačiau
2021-05-25
Dalyvavo pripažinti užsienio ekspertai ir demokratinių valstybių politikai, EP ir EK nariai, JAV atstovai - Anders Fogh Rasmussen, David McAllister, Reinhard Buetikofer, Jonathan Fritz, Don Bacon, James Elroy Risch ir kt. – aptartas ES ir Kinijos susitarimas dėl investicijų ir potencialios pasekmės Lietuvai ir visai ES, įvertintas transatlantinio bendradarbiavimo stiprinimas. Kalbėdami apie ES ir Kinijos ekonominius ir prekybos ryšius, turime nepamiršti konkurencingumo aspekto. Jau ne vieneri metai kalbame apie tai, kad Kinijos „valstybinė hibridinė“ ekonomikos politika kelia daug klausimų ir rūpesčių ES įmonių konkurencingumui – valstybės subsidijuojama prekyba ir investicijos, priverstinis technologijų perdavimas, de jure ir de facto viešųjų pirkimų kliūtys. Visai neseniai EK pasiūlė naują priemonę, kuria bus sprendžiamos vidaus rinką galinčių iškraipyti užsienio subsidijų problemos. Plačiau
2021-05-25
2021 m. gegužės 21 d. Seimo delegacijos Tarpparlamentinėje Sąjungoje pirmininkė Laima Mogenienė ir delegacijos nariai Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė bei Emanuelis Zingeris dalyvavo Tarpparlamentinės Sąjungos „Dvylika plius“ grupės nuotoliniame susitikime. Pagrindinis šio susitikimo tikslas – pasirengti Tarpparlamentinės Sąjungos 142-ajai Asamblėjai ir 207-ajai Valdančiosios Tarybos sesijai. Viena Tarpparlamentinės Sąjungos 207-osios Valdančiosios tarybos sesijos temų – narystė Tarpparlamentinėje Sąjungoje. Viena vertus, siekiama, kad parlamentai steigėjai, įskaitant JAV ir Liberiją, grįžtų į Tarpparlamentinę Sąjungą, o mažos salos bei besivystančios valstybės, pavyzdžiui, Bahamos, Barbadosas, Belizas, Dominika, Grenada, Jamaika, Kiribatis, Saliamono salos, taptų Tarpparlamentinės Sąjungos nariais. Kita vertus, bus siūloma stabdyti Mianmaro narystę Tarpparlamentinėje Sąjungoje, nes 2020 m. lapkritį išrinktas parlamentas dėl karinės chuntos veiksmų nefunkcionuoja. Plačiau
2021-05-24
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis svaičiojimais vadina Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko Gabrieliaus Landsbergio pareiškimą, kad Partnerystės įstatymas neprieštarauja konservatorių ideologijai. Šešėlinio „valstiečių“ premjero teigimu, šalį valdo „pamišėlių valdžia“, kurią, įsitikinęs politikas, tampa jau pavojinga kritikuoti. Taip R. Karbauskis sureagavo į G. Landsbergio Eltai duotą interviu, kuriame konservatorių lyderis pažymėjo, kad penktadienį Seime užregistruotą Partnerystės įstatymą galima palaikyti neišsižadant konservatizmo ideologijos principų. „Mes frakcijoje vykstančiose diskusijose keliame klausimus, ar žmogaus orumo klausimas yra konservatoriui svarbus, kad žmogus neturi jausti niekinamas, žeminamas, nepriklausomai nuo jo lytinės orientacijos... Visas šis žeminimo fonas ir kažkokios teisybės jausmo atstatymas – ar tai gali būti kažkokios konservatyvios darbotvarkės dalimi? Mano supratimu, taip – gali“, – interviu Eltai sakė G. Landsbergis. Plačiau
2021-05-22
Diplomatiniai sprendimai Vidurio Rytuose kol kas neduoda rezultatų - konfliktinė situacija tęsiasi. Tarptautinių santykių perspektyvoje įdomu stebėti JAV politikos regione raidą. Ryškėja keli aspektai: - Izraelis yra svarbus JAV sąjungininkas, kurio gynybiniams pajėgumams stiprinti kasmet skiriama beveik $4 mlrd. Todėl ir dabar JAV pirmiausiai palaiko Izraelio teisę gintis nuo išpuolių, kuriuos rengia teroristine organizacija laikoma Hamas. Plačiau
2021-05-20
 Šiandien, gegužės 20 d., 14 val. Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė Seimo posėdyje pristatys Vyriausybės 2020 m. veiklos ataskaitą. Tokia prievolė ministrų kabinetui įtvirtinta Vyriausybės įstatymo 5 straipsnyje. Jame nustatyta, kad Vyriausybė solidariai atsako Seimui už bendrą savo veiklą ir ne rečiau kaip kartą per metus pateikia Seimui savo metinę veiklos ataskaitą. Kaip pažymima ataskaitoje, kas ketveri metai, pasikeitus valdančiajai daugumai, Vyriausybė susiduria su paradoksu, nes gali atsiskaityti tik už pirmąsias tris darbo savaites. „Kadangi praėjusios Vyriausybės veikla jau buvo įvertinta Seimo rinkimuose, šioje ataskaitoje pasirinkome ne vardyti jos darbus, o pateikti plačią valstybės, ekonomikos ir visuomenės būklę atspindinčią Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“, 2014–2020 m. nacionalinės pažangos programos, 2021–2030 m. nacionalinio pažangos plano, septynioliktosios bei aštuonioliktosios Vyriausybių sėkmės rodiklių, jų planuotų ir planuojamų reikšmių bei faktinio jų pasiekimo 2019–2020 m. apžvalgą“, − rašoma Ministrės Pirmininkės įžanginiame ataskaitos žodyje. Plačiau
2021-05-20
Gegužės 19 d. pavakarę virš Vilniaus praskrido Jungtinių Amerikos Valstijų strateginis bombonešis B-52. Šis praskridimas – iš anksto koordinuotos JAV ir kitų NATO sąjungininkų pajėgų treniruotės dalis. Treniruotės metu demonstruojamas Aljanso solidarumas ir vienybė. JAV su sąjungininkais Europoje įtvirtina savo kolektyvinės gynybos įsipareigojimus ir gebėjimą operatyviai reaguoti į grėsmes globaliu mastu. Anot JAV gynybos atašė Mike’o Youngo, JAV įsipareigojimas Lietuvos ir kitų NATO sąjungininkų saugumo užtikrinimui yra nepajudinamas, o tokios treniruotės užtikrina atgrasymą ir sąjungininkų sąveiką. Treniruotėje dalyvavęs B-52 bombonešis praskrido pro Vilniaus oro uostą. Tai nėra pirmas kartas, kai JAV strateginiai bombonešiai atlieka tokias treniruotes virš Baltijos šalių ir kitų NATO valstybių. Nuo 2018 m. JAV su NATO sąjungininkais atliko daugiau kaip 200 bombonešių B-52 treniruočių. Plačiau
2021-05-18
Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcione pirmadienį papildyta obligacijų emisija už 30 mln. eurų. Už ją yra mokama 0,0 proc. metinių palūkanų, emisija bus išperkama 2026 m. sausio 22 d. Paklausa aukcione siekė 80,7 mln. eurų. Mažiausias siūlytas pelningumas buvo -0,215 proc., didžiausias patvirtintas – -0,150 proc., vidutinis svertinis pelningumas – -0,174 proc. Nuo metų pradžios iki šiandien vidaus rinkoje išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius (obligacijas) aukciono būdu yra pasiskolinta 875 mln. eurų. Plačiau
2021-05-13
Krašto apsaugos ministras  Arvydas Anušauskas Rukloje susitiko su  Belgijos gynybos ministre Ludivine Dedonder, su kuria aptarė dvišalį Lietuvos ir Belgijos bendradarbiavimą stiprinant gynybos pajėgumus Plačiau
2021-05-13
Su oficialiu vizitu Italijoje buvęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Vatikane susitiko su Šventojo Sosto Valstybės sekretoriato sekretoriumi ryšiams su šalimis arkivyskupu Paulu Richardu Gallagheriu Plačiau
2021-05-12
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jis teigiamai vertina saugios branduolinės energetikos perspektyvas, tačiau Lietuvai, galvojančiai apie energetinę nepriklausomybę, pirmiausiai reikėtų investuoti į atsinaujinančių išteklių gavybą. Prezidentas prisipažino pats balsavęs už Ignalinos atominės elektrinės išsaugojimą, tačiau dabar daug pozityviau vertina Lietuvos galimybes būti visiškai energetiškai nepriklausoma remiantis būtent atsinaujinančiais, o ne branduoliniais ištekliais. Plačiau
2021-05-11
Šių metų balandžio mėn. Lietuvos parama Ukrainai ir solidarumas su Čekijos Respublika, kuri patyrė Rusijos slaptųjų tarnybų įvykdytą teroristinį išpuolį, tapo pagrindiniu nedraugiškų informacijos šaltinių taikiniu. Per praėjusį mėnesį Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai iš viso nustatė 370 neigiamos informacinės veiklos atvejų. Lyginant su šių metų kovo duomenimis, balandžio 1 – 30 d. fiksuotas išaugęs nedraugiškų informacijos šaltinių dėmesys su užsienio politika ir gynyba susijusioms temoms. Plačiau
2021-05-10
Šių metų balandžio mėn. Lietuvos parama Ukrainai ir solidarumas su Čekijos Respublika, kuri patyrė Rusijos slaptųjų tarnybų įvykdytą teroristinį išpuolį, tapo pagrindiniu nedraugiškų informacijos šaltinių taikiniu. Per praėjusį mėnesį Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai iš viso nustatė 370 neigiamos informacinės veiklos atvejų. Lyginant su šių metų kovo duomenimis, balandžio 1 – 30 d. fiksuotas išaugęs nedraugiškų informacijos šaltinių dėmesys su užsienio politika ir gynyba susijusioms temoms. Plačiau
2021-05-09
Jau daugiau nei savaitę žiniasklaida, centrinės ir vietos valdžios atstovai bando susigyventi su mintimi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nuo 2015 metų vykusius tiesioginius savivaldybių merų rinkimus pripažino prieštaraujančius Konstitucijai. Iš esmės visi šio politinio diskurso dalyviai sutaria, kad Konstitucinio Teismo sprendimą priima, jį gerbia ir neabejoja jame išsakytais argumentais. Taip pat visi sutaria, kad iki 2023 metais vyksiančių vietos savivaldos rinkimų reikia papildyti Konstituciją ir joje numatyti tiesioginius savivaldybių merų rinkimus. Apie tai garsiai kalba visų Seimo frakcijų atstovai, o Seimo Pirmininkė su frakcijų seniūnais tariasi, kaip tai padaryti. Plačiau