Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų (VUL SK) Širdies chirurgijos centre praėjusią savaitę sėkmingai buvo atlikta dar viena mirtinos ligos - plautinės hipertenzijos dėl lėtinės plaučių arterijos tromboembolijos - chirurginis gydymas (plaučių arterijos endarterektomija).

Gaunu skambučių net iš sostinės Vilniaus. Dažniausiai moterys teiraujasi mano nuomonės, ar galima iš gyvenimo išeiti savo noru. Sunkus klausimas. Pasvarstykime. Jei žmogus labai tikintis ir tikisi nueiti pas savo Dievą, gal nebūtų jam nuodėmė. Bet šiandien – XXI amžiuje ir be eutanazijos šimtai žmonių, jų žodžiais tariant, palieka šį nedėkingą pasaulį: vyresni, dėl nenusisekusio turto kaupimo, jaunesni dėl pirmojo jaunatviško jausmo, o patys  vyriausi – nusibodus gyventi, vienas kitam maišytis po kojom. Kodėl? Išėję į pensiją, pasijunta niekam nereikalingi. Sakysite, kad visos šitos „eutanazijos“ vyksta dėl minėtų asmenų pasikeitusios gyvenimo būties, nužmogėjimo? Ne! Nuo vaikystės jie nebuvo išmokyti branginti savęs ir savo gyvenimų. Kitaip sakant, nevykdė savo gyvenimo programos, sužymėtos ne tik Kūrėjo, bet ir žemiškuose įstatymuose. Jie negyveno – jie tik buvo. Dovanoti dėmesį, gerumą, pagalbą kitiems – irgi nebuvo kada. Rūpinosi daugiausia kūno malonumais, o ne dvasiniu tobulėjimu, savo sąmoningumo kėlimu, kad nugalėtų  neigiamą energiją. Jie prarado ryšį su gamta. Susirgę pasikliovė ne savo žiniomis – iš kur atsirado ligos, o skubėjo pas gydytojus, pirko vaistus ir rijo saujomis, tikėdamiesi stebuklo.

Kasdien duonos gaminius vartoja 80 proc. lietuvių: 53 proc. duoną valgo 1-2 kartus per dieną, 23 proc. - 3-4 kartus, likę 4 proc. - 5 ir daugiau kartų. Tokius rezultatus parodė birželį atliktas Lietuvos gyventojų tyrimas. Visai duonos nevartojantys teigė 3 proc. apklaustųjų, 8 proc. duonos gaminiais vaišinasi kas antrą dieną, 5 proc. - kartą per savaitę, 4 proc. - dar rečiau.

13 proc. Lietuvos paauglių bent kartą per gyvenimą vartojo legalias psichoaktyviąsias medžiagas - raminamuosius ar migdomuosius vaistus gydytojui nepaskyrus. Net 34 proc. Lietuvos paauglių, tarp jų net 41 proc. mergaičių ir 26 proc. berniukų, nurodo, kad lengvai ar labai lengvai įsigytų gydytojo nepaskirtų šių vaistų.

Naujo tyrimo rezultatai paneigė įsitikinimą, kad kovojant su nutukimu svarbesnė ne mityba, o sportas, pranešė BBC.

  Galvos skausmas – tai skausmas galvos ir kaklo srityje, reiškiantis sveikatos sutrikimus arba pastovios ligos simptomus. Galvos skausmas - tai labiausiai paplitęs simptomas, kurio priežastys gali būti labai įvairios. Visi galvos skausmai nėra vienodi. Skausmo vieta, jo stiprumas, trukmė, dažnumas ir priežastis, kuri sukelia skausmą tik keli besikeičiantys faktoriai, kuriais remiasi gydytojai, nustatydami skirtingas galvos skausmo formas. Aštuoni žmonės iš dešimties bent kartą per metus skundžiasi galvos skausmais. Kartą per dvi savaites vienas žmogus iš keturių vartoja skausmą malšinančias priemones. Galvos skausmas dažnai sukelia stresą ir nerimą, tačiau retai būna rimtos ligos simptomas.

Lietuvoje iki šiol teisės aktais nėra reglamentuota gimdymo ne ligoninėje tvarka, todėl medikai sako negalintys šeimoms, pasirenkančioms planuotą gimdymą ne ligoninėje, suteikti būtinų akušerinių paslaugų.

Vasariškus orus tenka stebėti pro kabineto langą? Nepamirškite, jog net ir įtemptas darbas neturėtų būti priežastis pamiršti svarbiausius organizmo poreikius – tiesą sakant, kaip tik priešingai. Darbe praleidžiame didelę dienos dalį, todėl tuo metu turėtume suvartoti apie 60 proc. visų reikalingų skysčių. Dehidratacija gali lemti koncentracijos problemas ir ženkliai mažinti darbo našumą. Patariame, kaip to išvengti. 

Aštuonios neatpažįstamai pasikeitusios palatos po remonto priėmė pirmuosius ligonius Kauno miesto savivaldybės įsteigtos Kauno klinikinės ligoninės Vaikų pulmunologijos skyriuje. Visos palatos apšiltintos, išdažytos šviesiomis pastelinėmis spalvomis, apstatytos atnaujintais baldais, prie palatų įrengti dušai.