VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Sveikata

11.16. Maisto produktų ženklinimas: į ką svarbu atkreipti dėmesį

Kilus nemažai ir pačių įvairiausių klausimų bei diskusijų apie maisto produktų ženklinimo ypatumus ir keliamus reikalavimus, apibendrinome vartotojams ir verslui aktualiausius klausimus bei atsakome į juos.

Tinkamas maisto produktų ženklinimas svarbus tuo, kad žmogus galėtų pasirinkti, kokį produktą pirkti ir vartoti, kuris tinkamesnis mitybiniu požiūriu, kaip išvengti nepageidaujamų sveikatai alergenų ir maisto priedų. Produktų ženklinimas gana sudėtingas ir griežtai reglamentuotas dalykas pirmiausia dėl to, kad įvairios maisto sudėtinės dalys, priedai gali daryti nevienodą poveikį skirtingiems žmonėms.

Kokia privaloma informacija ant fasuoto produkto pakuotės apie maistą?

Parduodant fasuotus maisto produktus ant pakuotės turi būti pateikta ši informacija: maisto produkto pavadinimas; sudedamųjų dalių sąrašas; alergijas ar netoleravimą galinčios sukelti medžiagos; tam tikrų sudedamųjų dalių ar jų kategorijų kiekis (jei reikia); maisto produkto grynasis kiekis; minimalus tinkamumo vartoti terminas arba nuoroda „Tinka vartoti iki … (data)“; visos specialios laikymo ir (arba) vartojimo sąlygos; maisto verslo operatoriaus pavadinimas ar įmonės pavadinimas ir adresas; tam tikrais atvejais kilmės šalis; vartojimo instrukcija, jei be jos būtų sudėtinga teisingai vartoti šį maisto produktą; maistingumo deklaracija; jei ženklinamas alkoholis, tuomet privaloma nurodyti daugiau kaip 1,2 % tūrio koncentracijos alkoholio turinčių gėrimų faktinę alkoholio koncentraciją, išreikštą tūrio procentais.


Privaloma ženklinimo informacija ant maisto produkto pakuotės ar prie jos pritvirtintoje etiketėje turi būti pateikiama lietuvių kalba. Informacija turi būti tiksli, aiški ir vartotojui lengvai suprantama, neturi klaidinti, visų pirma:
• dėl maisto produkto ypatybių, ypač jo pobūdžio, tapatumo, savybių, sudėties, kiekio, tinkamumo vartoti termino, kilmės šalies ar kilmės vietos, gamybos ar ruošimo būdo,
• priskiriant maisto produktui poveikį arba savybių, kurių jis iš tikrųjų neturi,
• darant užuominą apie ypatingas maisto produkto savybes, nors jos iš tikrųjų yra būdingos visiems tokiems panašiems maisto produktams, ypač specialiai atkreipiant dėmesį į tam tikrų sudedamųjų dalių ir (arba) maistinių medžiagų buvimą ar nebuvimą,
• naudojantis išvaizda, aprašomąja arba vaizdine medžiaga darant užuominą, kad maisto produkto sudėtyje yra tam tikras maisto produktas arba sudedamoji dalis, nors iš tikrųjų tame maisto produkte natūraliai esantis komponentas arba įprastai naudojama sudedamoji dalis yra pakeisti kitu komponentu ar kita sudedamąja dalimi. 

Kaip informaciją apie alergenus pateikti fasuotų produktų etiketėje?

Alergiją ar netoleravimą sukeliančios medžiagos ir produktai (jų sąrašas nurodomas Reglamento 1169/2011 II priede) sudedamųjų dalių sąraše turi aiškiai išsiskirti (kitu šriftu, stiliumi ar fono spalva).
Kai sudedamųjų dalių sąrašo nėra, sudėtyje esančias alergiją ar netoleravimą sukeliančias medžiagas / produktus, būtina nurodyti ant pakuotės ar prie jos pritvirtintoje etiketėje, naudojant formuluotę „sudėtyje yra“.

Skirtingi maisto galiojimo terminai ant produktų pakuočių 

Tinkamumo vartoti terminas – tai maisto gamintojo pateikiama informacija apie tai, kiek maisto produktas išliks saugus ir kokybiškas jį laikant nurodytomis sąlygomis.
Tinkamumo vartoti terminas ženklinamas „Tinka vartoti iki“ (mikrobiologiniu požiūriu greitai gendantiems maisto produktams) arba mažiausia tinkamumo vartoti trukmė, kuri ženklinama „Geriausias iki …“ (ši nuoroda reiškia, kad produktas per visą nurodytą laikotarpį išliks optimalios būklės, pvz., nebus pasenęs, ir daugiausiai siejamas su maisto kokybe: skoniu, tekstūra, aromatu, išvaizda).
Reglamentas 1169/2011 nustato detalius reikalavimus, kaip šios datos turi būti nurodomos. „Geriausias iki…“ rašoma, kai datoje nurodyta diena, arba „Geriausias iki … (pabaigos)“ – šaldytai mėsai, šaldytiems mėsos pusgaminiams ir šaldytiems neperdirbtiems žuvininkystės produktams taip pat reikia nurodyti užšaldymo datą arba pirmojo užšaldymo datą, jei produktas buvo užšaldytas daugiau nei vieną kartą: „Užšaldyta … (data)“.
Data rašoma taip: diena, mėnuo ir metai.

Ar yra reikalavimai ženklinimo informacijos etiketėje šrifto dydžiui?

Privalomi duomenys nurodomi ant pakuotės ar prie jos pritvirtintoje etiketėje taip, kad būtų užtikrintas aiškus jų įskaitomumas, šriftu, kurio rašmenų aukštis (mažųjų raidžių) yra lygus 1,2 mm arba didesnis. Pakuočių arba taros, kurių didžiausias paviršiaus plotas yra mažesnis nei 80 cm2, atveju šrifto dydžio aukštis turi būti ne mažesnis kaip 0,9 mm.

Kokiems maisto produktams neprivaloma pateikti informacijos apie tinkamumo vartoti terminą?

Nereikalaujama nurodyti minimalaus šių produktų tinkamumo vartoti termino:
– neluptų, nesmulkintų arba panašiai neapdorotų šviežių vaisių ir daržovių, įskaitant bulves; ši nukrypti leidžianti nuostata netaikoma daigintoms sėkloms ir kitiems panašiems produktams, pvz., ankštinių augalų daigams,
– vynų, likerinių, putojančių, aromatintų vynų ir panašių produktų, gautų iš kito nei vynuogės vaisiaus, ir gėrimų, klasifikuojamų KN 2206 00 subpozicijoje, gautų iš vynuogių ar vynuogių misos,
– gėrimų, kurių alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 10 % arba didesnė,
– kepinių arba miltinių konditerijos gaminių, kurie, atsižvelgiant į jų sudėtį, paprastai suvartojami per 24 valandas nuo pagaminimo,
– acto,
valgomosios druskos,
– kietojo cukraus,
– konditerijos gaminių, susidedančių beveik vien iš aromatinto ir (arba) dažyto cukraus,
– kramtomosios gumos ir panašių kramtomųjų produktų.

Kokiu atveju ant etiketės reikia nurodyti platintoją? Ar būtina nurodyti platintoją Lietuvoje, jei etiketėje nurodomas gamintojas?

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 <…> 8 str. 1 dalį, privaloma pateikti maisto verslo operatoriaus pavadinimą ar įmonės pavadinimą ir adresą. Todėl, jeigu gamintojas nurodytas etiketėje, platintojo įvardijimas būtų kaip papildoma informacija vartotojui, tačiau tai neprivaloma.

Kodėl kai kurie produktų pavadinimai gali neatitikti jų sudėties, pavyzdžiui, „Daktariškoje dešroje“ nėra daktaro, „Bernų“ dešroje – bernų, saldainiuose „Kregždutė“ – kregždžių, sausainiuose „Gaidelis“ – paukštienos ir pan.?

Europos Sąjungos teisės nuostatos iš esmės nedraudžia vartoti išgalvotų pavadinimų, jei jie neprieštarauja Europos Teisingumo Teismo praktikai ir neklaidina vartotojų, tačiau visais atvejais ženklinant konkrečius maisto produktus turi būti nurodytas teisinis, t. y. teisės aktuose nustatytas pavadinimas arba, jei tokio nėra, aprašomasis pavadinimas (saldainis, dešra, sausainis ar kt.). Be to, vartotojas rinkdamasis produktą įvertina visą apie jį pateikiamos informacijos visumą (pvz.: naudojamus teiginius, simboliką, piešinius ir t. t.). Teisės aktai numato privalomos informacijos duomenis, kurių visumą įvertinęs vartotojas gali priimti sprendimą dėl produkto pasirinkimo.

VMVT

Atgal