Sveikata
2023.05.27. Ko geriau nepilti ant žaizdos, kai norime dezinfekuoti
Šiandien dezinfekcinių priemonių yra daug, todėl, norint išsirinkti tinkamiausią, reikia žinoti, kokiam tikslui konkreti priemonė yra skirta.
Pagal paskirtį visas dezinfekcines priemones būtų galima suskirstyti į kelias grupes: skirtas paviršių ir instrumentų dezinfekcijai, odos dezinfekcijai, žaizdų dezinfekcijai bei lėtinių žaizdų – pragulų, pirmo ir antro laipsnio nudegimų, opų – dezinfekcija.
Dideli nubrozdinimai gali šlapiuoti keletą dienų, jei žaizda yra tokioje vietoje, kuri nuolat juda, pvz., ant delno, kelio ar alkūnės.
Viena dezinfekcinių medžiagų grupė yra skirta nedidelėms žaizdoms dezinfekuoti, pvz., po nedidelių operacijų ar sužeidimų. Šiai grupei priklauso vandenilio peroksidas, purškalai su cloridu ir denatūruotu spiritu arba su oktenidino dihidrochloridu ir fenoksietanoliu, briliantinė žaluma, spiritinis jodo tirpalas, joduotas povidonas ir kalio permanganatas.
Tiesiai ant žaizdos galima drąsiai pilti vandenilio peroksidą, taip pat antiseptinius purškalus. Briliantinės žalumos ir jodo tirpalo pilti tiesiai ant žaizdos negalima, tepama aplink žaizdą.
Tiesiai ant žaizdos galima purkšti ar pilti joduotą povidoną.
Kartais lėtinėms, pooperacinėms žaizdoms plauti gydytojai rekomenduoja jį skiesti: 5–50 ml vaisto skiedžiama su vandeniu iki 100 ml.
Parengė Birutė Silevičienė
.jpg)
(1).png)
