Sveikata
2025.05.19. Triukšmo žala: ką turėtume žinoti apie jo ilgalaikį poveikį?
Ar kada susimąstėme kaip aplinkos triukšmas veikia mūsų fizinę ir psichologinę sveikatą? Turimi duomenys rodo, kad Europos Sąjungoje (ES) dėl ilgalaikio transporto keliamo triukšmo mažiausiai 18 mln. žmonių patiria didelį susierzinimą, o 5 mln. kenčia nuo miego sutrikimų. Kas gali padėti sumažinti triukšmo sukeliamus sveikatos sutrikimus bei kaip išmaniosios technologijos leidžia atsiriboti nuo nepageidaujamų aplinkos garsų?
Pagrindiniai aplinkos triukšmo taršos sukėlėjai – oro, geležinkelių ir kelių transportas. Atlikti tyrimai rodo, kad šių skirtingų šaltinių keliamas ilgalaikis didelis triukšmas gali paveikti įvairias organų sistemas ir paskatinti tam tikrų ligų atsiradimą.
Kenksmingas aplinkos garsų poveikis taip pat yra labai svarbus veiksnys įvairių psichikos sveikatos sutrikimų, atsiradimui ar vystymuisi. Pavyzdžiui, triukšmas siekiantis 100 dB gali iš karto pažeisti klausos organus, o tuo tarpu mažesnis 50-70 dB – sutrikdyti kasdienę veiklą ar miegą. Pastarasis yra glaudžiai susijęs su psichikos sveikatos problemomis, kaip nerimas ar depresija. Be to, triukšmo keliamas susierzinimas, pasireiškiantis nepasitenkinimo ir diskomforto jausmais, gali padidinti streso lygį ir taip pabloginti psichikos sveikatos būklę.
Nors nuo aplinkos triukšmo visiškai atsiriboti nepavyks, keli paprasti patarimai gali padėti sumažinti jo sukeliamą stresą. Vienas jų – laiko leidimas gamtoje. Tokia praktika dažnai vadinama „gamtos terapija“, kuri padeda sumažinti kortizolio kiekį organizme bei pagerinti bendrą savijautą.
Kitas veiksmingas streso mažinimo būdas – aromaterapija. Pavyzdžiui, levandų ar ramunėlių eterinis aliejus dažnai naudojamas atsipalaidavimui skatinti bei miego kokybei gerinti, o eukaliptų gali padėti sumažinti įtampos sukeltus galvos skausmus.
Siekiant geresnės savijautos, svarbu žinoti ir tai, kad kava gali prisidėti prie streso hormonų, tokių kaip kortizolis, išsiskyrimo. Todėl norint sumažinti patiriamą stresą, ją vertinga pakeisti žaliąją arbata, kurioje yra mažiau kofeino ir gausu L-teanino – aminorūgšties, skatinančios atsipalaidavimą.
Parengė Birutė Silevičienė
Atgal
.jpg)
