VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Švietimas ir mokslas

2021-12-28
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pirmadienį užsiminė, kad, dėl COVID-19 ligos žymiai pablogėjus epidemiologinei situacijai, gali būti kelioms savaitėms šalyje sugrąžintas nuotolinis mokymas. Vis dėlto švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė tikina, kad kol kas nuotolinio ugdymo įvesti neplanuojama – mokiniai po žiemos atostogų grįš į mokyklas. Plačiau
2021-08-30
Po praėjusių mokslo metų, praleistų vaikams mokantis namuose, prieš rugsėjį tėvai neskuba jų ruošti mokyklai – nežino, ar pernai spintose prakabėjusių uniformų, kurias atžalos išaugo, prireiks ir šiemet. Vis dėlto, kanceliarines priemones, praversiančias net ir mokantis nuotoliniu būdu, vaikai jau dėlioja į stalčius. „Swedbank“ Finansų instituto skaičiavimais, nors pandemija tradicinio mokinio krepšelio nepabrangino, tačiau iš daugelio pareikalavo papildomų investicijų į kokybiško internetinio ryšio užtikrinimo ar kitas, nuotoliniam ugdymui reikalingas, priemones.  Plačiau
2021-05-21
Programos „Tūkstantmečio mokyklos“ tikslas – nuosekliai atnaujinti visas mokyklas. Apie tai švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė kalbėjo oficialiai pristatydama programos pagrindines gaires. „Tikiuosi, kad iki 2030 metų Lietuvoje turėsime beveik tūkstantį „Tūkstantmečio mokyklų“. Sieksime, kad permainos pasiektų visas šalies mokyklas, nes šiuolaikiška ir vaikų įvairovei bei jų poreikiams atvira mokykla turi veikti kiekvienoje savivaldybėje. Visi vaikai turi turėti lygiavertes sąlygas mokytis, nepriklausomai nuo to, kokioje socialinėje, ekonominėje ar kultūrinėje aplinkoje jie auga ir kokių poreikių turi“, – sakė J. Šiugždinienė. Plačiau
2021-05-06
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė patvirtino atnaujintus Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendruosius planus, į kuriuos atsižvelgusios mokyklos rengs savo mokyklų planus ir organizuos ugdymą per ateinančius dvejus mokslo metus. Ypatingas dėmesys skiriamas matematikai ir fiziniam ugdymui, kai kuriose klasėse didinant šių dalykų pamokų skaičių, taip pat atsisakoma smulkaus reglamentavimo, daugiau laisvės suteikiant pačioms mokykloms. „Ilgai diskutavome su mokyklų bendruomenėmis, mokytojais dėl ugdymo kokybės gerinimo, galimybių mokiniams gerai išmokti bazinių dalykų. Stebėdami nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimus, brandos egzaminų rezultatus matome vis prastėjantį matematikos žinių lygį, tai pabrėžia ir mokytojai praktikai, tai jau įsisenėjusi ir daug metų nesprendžiama problema.  Plačiau
2021-03-05
Šį kartą kalbinau Rokiškio Juozo Tumo- Vaižganto gimnazijos II d klasės gimnazistą Nedą Okuličą. Išsirutuliojo šiltas ir nuoširdus pokalbis. Nuo ledų porcijos iki planuojamos rašyti knygos ir noro sumažinti bedarbystę... Plačiau
2020-08-05
Rugpjūčio 3 d. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje ministras Algirdas Monkevičius ir Lenkijos aukštojo mokslo ir mokslo ministras Voiciechas Murdzekas pasirašė Lietuvos Vyriausybės ir Lenkijos Vyriausybės susitarimą, kuriuo abi šalys pripažįsta viena kitos valstybėse vykusias dalines studijas, įgytas vidurinio bei aukštojo mokslo kvalifikacijas, mokslo ir meno laipsnius. „Atnaujinome ne tik susitarimą, bet ir aptarėme konkrečius planus kartu bendradarbiauti tarptautiniuose tinkluose. Sutarėme, kad kreipsimės į Europos Sąjungos institucijas dėl bendro mokslinių bazių pasitelkimo mokslo institutams ir universitetams. Paskutinį kartą šis susitarimas atnaujintas prieš penkiolika metų. Tai svarbus dokumentas, stiprinantis abiejų valstybių bendradarbiavimą mokslo srityje“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. Plačiau
2020-07-12
Šiandieniniame pasaulyje universitetai turėtų kurti globalų tinklą, kuris leistų efektyviai bendradarbiauti be sienų – tiek geografinių, tiek disciplininių. Tačiau tam reikia tarptautiško mąstymo, kurio šiandien dar trūksta – atsikratyti prietarų ir nebūti marionetėmis savos kultūros dėžėje. Plačiau
2020-07-01
Seimas priėmė Švietimo įstatymo pakeitimus, kurie naikina diskriminuojančias nuostatas negalią ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams: jie galės lankyti artimiausią jo gyvenamoje vietoje esančią bendrąją mokyklą, bus priimami visiškai lygiais pagrindais su kitais mokiniais. Taip pat gerokai išsiplės pagalbos sistema mokyklose. Numatoma galimybė, kad pamokose bei kitose mokinių veiklose dalyvautų du mokytojai, švietimo pagalbos specialistai, mokinio padėjėjai, numatoma daugiau alternatyvios komunikacijos priemonių, kai mokykloje ugdomas autistiškas, regėjimo ar klausos negalią turintis mokinys. Plačiau
2020-06-26
Ruduo gali tapti finansinių išbandymų metu ne tik moksleivių, bet ir studentų tėvams. Plačiau
2020-06-13
Pavasarį įprastą šalies mokinių ir mokytojų rutiną paįvairinus nuotolinio mokymo iššūkiams, kartu su juo atkeliavo ir daugybė prasmingų bei naudingų iniciatyvų. Viena jų – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei mobiliosios vaikščiojimo programėlės #walk15 inicijuoti nemokami, interaktyvūs žingsnių iššūkiai mokykloms. Mokslo metams, o kartu ir žingsnių iššūkių iniciatyvai keliaujant į pabaigą, projekto iniciatoriai suskaičiavo, jog nuotolinio mokymosi metu mokiniai kartu sudėjus nužingsniavo daugiau nei 235 mln. žingsnių. Tai tolygu atstumui, kurį pasiektumėme aplink Žemės rutulį apėję keturis kartus. Plačiau
2020-06-06
Ko turi išmokyti mokykla ir ar tikrai moko to, ko reikia? Šis klausimas nuolat skamba viešojoje erdvėje, ypač įvykus ryškesniems pokyčiams visuomenėje. Priklausomai nuo situacijos, išryškinama vienokių ar kitokių žinių ar gebėjimų svarba. Nors išties kiekviena mokykla padeda ugdytis visapusiškai asmenybei: atsakingai, pilietiškai, kūrybiškai, nestokojančiai socialinių kompetencijų. Plačiau
2020-05-29
„Karantinas davė unikalių pamokų tiek mokytojams, tiek moksleiviams ir jų tėvams – jis paskatino kūrybiškai ieškoti būdų išbūti izoliacijoje, iš naujo atrasti pomėgius, diskutuoti apie tai, kas vyksta. Jei vaikai per šį laikotarpį išmoks patys spręsti problemas, įgis daugiau atsakomybės ir savarankiškumo, pažins save, tai bus didelė šio laikmečio vertybė. Be to, technologiniai įgūdžiai, kuriuos dabar patobulinome, niekur nedings ir pasibaigus karantinui“, – pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos docentė dr. Ilona Tandzegolskienė. Plačiau
2020-05-29
Šiemet pavasaris šykštus: padalina po vieną šiltą gražią dieną, ir tuo turime džiaugtis. Kaip sakoma, ačiū ir už tai. Jau tokie neramūs šie metai. Bet tokia žmogaus prigimtis: jis skuba atsitiesti, išsiveržti iš vienatvės, atkurti tai, kas sugriuvo, įžvelgti šviesą tunelio gale. Pirmiausia šitai jaučiame tarp jaunimo. Nugriaudėjo paskutinis skambutis. Šįkart jis buvo kitoks, taip sakant, aidintis gryname ore. Gražu stebėti, kaip linksmai merginos ir vaikinai pasakoja apie savo mokslus, karantiną ir ateities planus. Mokykimės iš jų, niurzgliai! Plačiau
2020-05-29
Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos pirmininko pavaduotojas, Nacionalinio susivienijimo valdybos narys Mokyklose karantinas, visas mokymas persikėlė į virtualią erdvę ir buvo pavadintas nuotoliniu mokymu, nors labiau derėtų jį įvardinti nuotoliniu mokymusi. Būtent mokymusi, ką kaip pagrindinę ugdymo paradigmą, kurią jau bene du dešimtmečius taip propaguoja Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMSM), jos dukterinės institucijos ir edukologai-ideologai.  Plačiau
2020-05-03
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nuo kitų mokslo metų sudarys galimybes I–IV gimnazijos klasių ir 9–10 bendrojo ugdymo mokyklų klasių mokiniams mokytis pagal profesinio mokymo programų modulius ar programas. „Sudarydami sąlygas mokytis profesijos bendrojo ugdymo mokyklų ir gimnazijų mokiniams atveriame daug įvairesnes pasirinkimo galimybes: baigęs mokyklą mokinys gali toliau tęsti mokslus profesinėje mokykloje ar stoti į universitetą ar kolegiją. Jam taip pat atsiranda galimybė padirbėti pagal įgytą profesinę kvalifikaciją, galbūt susikurti sau darbo vietą, o panorus mokytis toliau studijas rinktis jau išbandžius darbo pasaulį ir gerai apsisprendus dėl specialybės, į aukštąją mokyklą nusinešant ne tik akademinių žinių, bet ir praktinių įgūdžių, kurie itin svarbūs, pavyzdžiui, inžinerinėse specialybėse”, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Arūnas Plikšnys. Plačiau
2020-04-08
Lietuvos švietimo taryba, reaguodama į prasidėjusias diskusijas dėl brandos egzaminų, pateikė savo poziciją valstybės vadovams, kad brandos egzaminų neturi būti atsisakyta. Kartu Lietuvos švietimo taryba atkreipia dėmesį, kad atsakingos institucijos turi užtikrinti tinkamas sąlygas visiems mokiniams pasirengti brandos egzaminams. Šiandien, balandžio 7 d., vykusiame neeiliniame nuotoliniame Lietuvos švietimo tarybos posėdyje buvo diskutuojama dėl brandos egzaminų svarbos šiuo sudėtingu laikotarpiu. Plačiau
2020-03-17
Didžiausia šalyje Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS), kovo 14 d. šeštadienį raštu kreipėsi į kiekvieną savivaldybės merą asmeniškai, ragindama užtikrinti galiojančių teisės aktų laikymąsi Lietuvoje įvesto karantino metu. LŠMPS Teisės centras informavo mokyklų bei ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovus, jog, kovo 16 d., vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimu, švietimo, ugdymo ir mokslo įstaigose darbas organizuojamas nuotoliniu būdu pagal įstaigoje patvirtintą nuotolinio darbo tvarką. Plačiau
2020-02-25
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad šiuo metu Lietuvoje trūksta daugiau nei 350 privalomų dalykų mokytojų ir 504 pedagoginės pagalbos specialistų, o po 3–5 metų, jei nebus imtasi papildomų priemonių, poreikis išaugs 5 kartus. Mokyklų vadovų ir pedagogų apklausa taip pat patvirtino, kad jų gaunamas vidutinis atlyginimas yra dvigubai mažesnis nei tikimasi ir žemesnis nei visame šalies ūkyje. Tyrime iš viso buvo apklausti 929 mokyklų direktoriai ir 2588 mokytojai iš 59 šalies savivaldybių. Plačiau
2020-02-17
Norintieji tapti mokyklų vadovais dar prieš konkursą galės įsivertinti savo gebėjimus - tokia galimybė numatyta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos iniciatyva parengtame švietimo įstaigų vadovų skyrimo atnaujinimo plane. Jame numatytos priemonės, skirtos pritraukti daugiau potencialių mokyklų vadovų, supaprastinti jų atranką, užtikrinti pagalbą naujiems vadovams ir patirties perdavimą. „Kuriame vadovų lyderystę auginančią ir palaikančią sistemą nuo pasirengimo tapti vadovu iki sukauptos patirties sklaidos. Suplanuoti esminiai dabartinės tvarkos atnaujinimai dėl vadovų rengimo, atrankos, paramos, karjeros tęstinumo, jų patirties panaudojimo. Norime auginti vadovus - lyderius, ne tik administratorius, ir sudaryti jiems patrauklias sąlygas dirbti", - sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Jolanta Urbanovič. Plačiau
2019-12-22
Gruodžio 18–19 d., Vilniuje, švietimo, mokslo ir sporto viceministro prof. Valdemaro Razumo kvietimu lankėsi Europos mokslo tarybos (EMT) prezidentas prof. Žanas-Pieras Burgugnonas (Jean-Pierre Bourguignon). Apsilankymo metu EMT prezidentas susitiko su Lietuvos mokslo politikos formuotojais ir aukščiausio lygio mokslininkais, tarp jų prestižinės Kavli apdovanojimo laimėtoju, išradusiu DNR žirkles, prof. Virginijumi Šikšniu ir pirmuoju aukščiausio lygio EMT dotaciją gavusiu lietuviu mokslininku prof. Sauliumi Klimašausku. Per susitikimus aptartos Lietuvos galimybės dalyvauti priešakiniuose Europos mokslo projektuose. Plačiau