Niekam nekyla abejonių, kad senoviniai lietuviški vardai buvę įvairių formų prigimtinio lietuvių tikėjimo likučiai, iki šiol  sėkmingai sugebėję apjungti ir suklijuoti kas kart vis labiau susiskaidžiusią baltų genčių diasporą ir Lietuvos valstybę.

Lietuvių tautos dainius Maironis 1898 m. rašė: Aš norėčiau prikelti nors vieną senelį / Iš kapų milžinų / Ir išgirsti nors vieną, bet gyvą žodelį / Iš senųjų laikų! / Gal poezijos naują pasemčiau šaltinį, / Tik ne tą šiandieninį, / Kurs ir rūbą, ir dvasią paskolintą gavo, / Oi, ne savo, ne savo!

Kėdainių tradicinio – sakralinio giedojimo studijos „O, siela nemari“ ir Kėdainių krašto muziejaus atstovai – sirutiškietis Kęstutis Volkus kilimo nuo Raseinių ir kėdainietė etnografė Regina Liukminienė suorganizavo prasmingą senųjų giesmių – jau tapusių etnografijos paveldu giedojimą. Į Kėdainių Daugiakultūrį centrą atvyko net šešios Kėdainių miesto grupės, po vieną – dvi grupes iš Raseinių, Radviliškio, Kauno, Ukmergės, Panevėžio rajonų atstovai. Pasiklausyti sakralinių giesmių, kurias giedodavo mūsų seneliai ir proseneliai, kai kurios iš jų atėjusios iš aštuoniolikto amžiaus, susirinko gausus būrys kėdainiečių.

Kauno rajone, Raudondvario dvaro Baltojoje salėje, penktadienį vyko mokslinė konferencija "Žmogaus regioninės savivertės svarba". Šis renginys, kaip tarmiškosios kūrybos konkurso šventė, Raudondvaryje tęsis ir šiandien.  

Mieli lietuviai, visų mūsų akivaizdoje, viešai ir begėdiškai vykdomas Lietuvos respublikos Konstitucijos, saugančios mūsų gimtąją kalbą, pagrindų griovimas. Šis antikonstitucinis veikimas turi būti sustabdytas įstatymiškai.

Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino I laipsnio medalio, Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie LR Vyriausybės aukso garbės ženklo „Už nuopelnus“ kavalierius,  Vlado Jaubėno premijos, Kultūros ministerijos publicistikos premijos laureatas muzikologas Vaclovas Juodpusis 75-mečio proga buvo apdovanotas ir Vilniaus savivaldybės medaliu, kaip padėka už už nuopelnus Vilniui ir tautai.

Maždaug prieš 23 metus ištrūkome iš sovietinės imperijos – mūsų Tėvynė vėl tapo – Lietuvos Respublika. Kartu grįžo ir simboliai: Valstybės vėliava – Trispalvė; Valstybės herbas – baltas Vytis raudoname fone ir Valstybės himnas – Vinco Kudirkos „Tautinė giesmė“. Atkuriant nepriklausomybę būta ir nemaža grėsmių, kaip, pavyzdžiui, proimperinių jėgų siekis suskaldyti Lietuvą. Tačiau jos kaip ir aprimo.

Pradėta, įsibėgėta ir pagal išgales padaryta - apie tai kalbėta Rytų Lietuvos mokytojų sąjungos konferencijoje, 2013 m. kovo 26 d. vykusioje  Vilniaus „Šaltinio“ pagrindinėje  mokykloje. 

Lietuvos Respublikos 2013 metais kovo 11 dieną iškilmingame Seimo posėdyje švenčiant 23-ias atkūrimo metines signatarė Anykščių A. Vienuolio gimnazijos direktorė Irena Andriukaitienė kreipdamasi į susirinkusius kalbėjo, kiek kainuoja Lietuva, lietuvių kalba, kiek kainuoja kiekviena ištarta lietuviška raidė.

Seimas, vadovaudamasis 2011 metų kovo 24 d. nutarimu, skelbia 2013 metų Kalbos premijos konkursą.  

Prieš septynerius metus prof. V. Urbutis bloškė rūsčius žodžius: „Lietuvių kalbos išdavystė“. Tokiu pavadinimu buvo išleista knyga, kurioje profesorius pasmerkė brukamą originalią svetimvardžių rašybą žiniasklaidoje ir knygą leidyboje. Knygoje V. Urbutis įtikinamai parodė, kaip tokia rašyba griauna lietuvių kalbos savitumą, prieštarauja jos dvasiai ir vartosenai.

„Krauju ir skausmu persismelkusi visa Gervėčių žemė: O kad mes  esame lietuviai, / To nenorėjo nei girdėt.“

Visuomeninio sambūrio  „Patirtis“ ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos  pirmininkas dr. Romas Pakalnis,  Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė Alvita Armanavičienė  ir Lietuvių kalbos gynėjų sąjungos pirmininkės pavaduotoja Raimonda Svirskienė, išreikšdami  visuomenės nepasitenkinimą  dėl Lietuvos vardą eteryje pakeitusios santrumpos Elertė, 2013 m. kovo 12 d.  bendru raštu kreipėsi į   Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos pirmininką Dainių Radzevičių, Seimo Švietimo mokslo ir kultūros komiteto pirmininkę Audronę Pitrėnienę ir Lietuvos kultūros ministrą Šarūną Birutį, prašydami grąžinti į eterį Lietuvos vardą.

„ ...Pakelėje vėjas ant Knygnešio paminklo atskraidino Baltą obels žiedą... -Tai reiškia nemirtingumą. - ištarė Mokytojas. -O ką reiškia žodis: "Knygnešys "?- paklausė Anūkas. -Kaip elementorius. Nebūtų Knygnešio-nebūtų lietuviškos knygos. " (Iš poemos „Sakmė apie Knygnešį ir raudonąją rykštę". )

Imperialistinė Lenkijos vadovybė puoselėjusi planus atkurti „didžiąją Lenkiją nuo jūrų iki jūrų“, tai yra nuo Baltijos iki Juodosios jūros, savo tikslus siekė įgyvendinti ne tik klasta, apgaule, bet ir brutaliomis, karinėmis priemonėmis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybei 1991 m. įkūrus Kybartų muitinę, jos viršininko pareigas laikinai eiti buvo paskirtas Gemas Durneika. Kybartų muitinė buvo atkurta ir įkurdinta Vilkaviškyje blokiniame dviejų aukštų „Alytaus“ tipo namelyje.

Lietuva minės Nepriklausomybės atkūrimo 23-iąsias metines.  

Tęsdama Atvirų erdvių renginius Prezidentūra sostinės gyventojus ir svečius kviečia į valstybinio choro "Vilnius" koncertą, kuris vyks Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse, sekmadienį.  

Pirmadienį Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius priėmė Lenkijos Punsko valsčiaus viršaitį Vytautą Liškauską. Susitikimo metu aptartos finansinės problemos, dėl kurių ketinama Punsko valsčiuje uždaryti tris lietuviškas mokyklas.

Vasario16-osios Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 95-ųjų metinių paminėjimas Šalčininkuose vasario 16 d. prasidėjo Šv.Mišiomis Šv.Apaštalo Petro bažnyčioje. Jas aukojo kunigas Vitold  Zuzo pamokslo metu priminęs Vasario 16-osios aktą.