VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

VISUOMENĖ, AKTUALIJOS

2020-06-02
Birželio 1 d. savo atkūrimo trisdešimtmetį mininti Lietuvos karinė žvalgyba nuo pat šalies nepriklausomybės atstatymo yra efektyviausias valstybės gynybos garantas. Žvalgybos tarnybų informacija yra esminė politinei ir karinei vadovybei formuojant šalies saugumo ir karinę politiką, o pajėgoms – ruošiantis neutralizuoti valstybei kylančias karines grėsmes. Šiandien karinės žvalgybos funkcijas vykdančio Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos veikla yra gyvybiškai būtina krašto apsaugos sistemos (KAS) funkcionavimui. Plačiau
2020-06-01
Gegužės mėnesį baigta tiesti nacionalinės reikšmės geležinkelių linijos Pabradė-Pažeimenė atšaka, kuri padės užtikrinti patogesnį į Lietuvą atvykstančių NATO sąjungininkų karinės technikos ir kitos įrangos perdislokavimą į netoliese Pabradės esantį Lietuvos kariuomenės Generolo Silvestro Žukausko poligoną (Švenčionių r.).  Šią naująją krovinių gabenimo galimybę pirmieji gegužės 29 d.  išbandė savo rotaciją baigiantys ir iš Lietuvos išvykstantys Jungtinių Amerikos Valstijų kariai. Plačiau
2020-06-01
Štai ir vėl Sekminės! Tai metas, kai užbaigiame velykinį laikotarpį ir grįžtame į eilinį bažnytinį metų laiką. Sekminių dovana Bažnyčiai – Šventosios Dvasios nužengimas ant Kristaus mokinių. Kokia tai šventė – Sekminės? Senovėje Izraelio tauta, judėjai, šventė derliaus ir Pirmųjų vaisių šventę praėjus septynioms savaitėms arba penkiasdešimčiai dienų po Paschos ir Neraugintos duonos šventės (ST, Įstatymo 16, 1; 16–8, 10). Jų metu buvo sunešama dar daugiau pirmųjų vaisių (Kunigų 23–15, 17).     Šios šventės metu buvo dėkojama Dangiškajam Dievui Tėvui už pirmąjį, ankstyvąjį metų derlių žmonėms. Abi šventės yra Kristaus ir Jo Bažnyčios provaizdžiai. Pirmasis rodė į Kristų, nukryžiuotą per Paschą (Velykas) ir tapusį prisikėlimo pirmąvaisiu (1 Korintiečiams 15, 23). Plačiau
2020-05-29
Pavasarį žydintys vaismedžiai skatina galvoti apie rekonstrukcinę gastronomiją ir apie biologinę įvairovę. Ką reiškia ingredientai senoviniame recepte? Kokios (kokų veislių) buvo XVI-XVIII amžių kriaušės, obelys, vyšnios, slyvos? Koks buvo jų vaisių skonis? Kiek mes, šių laikų žmonės (valgantys pramoninių sodų vaisius), turime galimybių atkurti ir pajusti praeities skonius? Kokia jų veislė galėtų pretenduoti į seniausios žinomos kriaušių veislės titulą Lietuvoje? Plačiau
2020-05-29
Krikščionių Horacijumi arba Sarmatų Horacijumi amžininkų buvo vadinamas Motiejus Kazimieras Sarbievijus (1595-1640) – Vilniaus universiteto profesorius, vienas žymiausių baroko epochos poetų ne tik Abiejų Tautų Respublikos erdvėje, bet ir lotyniškojoje Europoje. Daug žinome apie šio žmogaus nuopelnus dvasingumui (garsėjo kaip pamokslininkas) ar literatūrai (poëta laureatus). Plačiau
2020-05-29
Meteoru sušvitęs ir taip greitai užgesęs. Čia. Lietuvoje. Bet ten gyvas, teisingas, tiesus, atviraširdis. Gabus, rimtas mokslininkas. Galėjo ramiai kilti į kūrybines aukštumas, galėjo suteikti daug džiaugsmo. Mindaugo tėvas bibliografas Stasys Tomonis Plačiau
2020-05-29
Iki šiol tvarką, kaip panaudojami vaiko pinigai nustatė kiekviena savivaldybė atskirai. Teko pripažinti ir apgailestauti, kad ne visos savivaldybės rūpinosi, jog gaunamų pinigų tėvai nepragertų ar neturėdami socialinių įgūdžių neiššvaistytų. Dauguma savivaldybių iki šiol rinkdavosi dalį vaiko pinigų socialinės rizikos šeimoms išmokėti pinigais – iki 50 procentų, o likusius pinigus pervesdavo į socialines korteles ir padėdavo šeimoms apsipirkti maisto produktais. Tad dažni atvejai, kai vaiko pinigai vaikų net nepasiekė. Plačiau
2020-05-28
 Lietuvos šaulių sąjungos žurnalo Trimitas pirmasis numeris buvo išleistas 1920 m. birželio 1 d. Kaune. Leidinys ėjo iki 1940 metų, buvo atkurtas 1990 metais. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Senosios periodikos sektoriuje saugomi visi 1920–1940 m. išėję žurnalo komplektai.                       Šaulių sąjunga susikūrė iš būtinybės ginti trapią Lietuvos nepriklausomybę. 1919 m. birželio 21 d. bermontininkai Šiauliuose nužudė ir sužeidė keliolika Lietuvos kareivių ir civilių. Šie įvykiai paskatino Užsienio reikalų ministerijos Spaudos biuro viršininką Matą Šalčių su bendraminčiais kurti ginkluotos savigynos organizaciją, kreiptis į Vyriausybę, kad valdininkai ir tarnautojai gautų ginklų ir būtų išmokyti jais naudotis. 1919 m. birželio 27 d. įvyko susirinkimas, kurio metu buvo įkurta Šaulių sąjunga, pirmininku išrinktas V. Putvinskis-Pūtvis. Lietuvos šaulių sąjunga iš pradžių buvo Lietuvos sporto sąjungos padalinys, o rugsėjo 15 dieną, patvirtinus įstatus, tapo savanoriška karine nepolitine organizacija, kurios tikslas – ugdyti piliečių kovingumą, patriotizmą, drąsą, plėsti kultūrinį akiratį, kovoti su išorės ir vidaus Lietuvos nepriklausomybės priešais. Plačiau
2020-05-27
Gegužės 26 d. Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis teigė, kad karantiną pratęsti planuojama iki birželio pabaigos. Jis taip pat pridūrė, kad dabar karantino režimo palaikymas yra labiau susijęs su teisiniais aspektais nei medicininiais. „Kalbėdami apie karantino pratęsimą, kalbame iš esmės apie teisinį režimą, kuris skirtas pirmiausia dviem dalykams  – jis susijęs su ekonomine parama, nes daug priemonių taikomos karantino metu ir po karantino, antras teisinis dalykas – ligos plitimo ir įvežimo galimybių suvaldymas“, –sakė Vyriausybės vadovas. Plačiau
2020-05-26
Į pensijų kaupimą šiemet įtrauktiems dalyviams liko tik vos daugiau nei mėnuo apsispręsti, ar kaupti antroje pensijų pakopoje. 33 tūkst. iki šiol neapsisprendusių gyventojų „Sodra” į asmenines paskyras, o beveik 8000 iš jų ir elektroniniu paštu išsiuntė priminimus su jiems asmeniškai svarbia informacija. „Įtraukimas į pensijų kaupimo sistemą yra veiksminga priemonė paskatinti gyventojus domėtis ir priimti sprendimą dėl savo ateities. Vis dėlto tai yra pačių gyventojų sprendimas, kuriam priimti buvo skirtas pusmetis. Artėjant terminui raginame gyventojus nedelsti iki paskutinės akimirkos ir primename sprendimus, kurie jų laukia”, – sakė „Sodros” Klientų aptarnavimo valdymo skyriaus vedėjas Evaldas Mikutis. Plačiau
2020-05-25
Sekmadienį, kai  buvo Lietuvoje švenčiamos Šeštinės – Kristaus žengimo į dangų iškilmė, Katalikų bažnyčioje minima Pasaulinė komunikavimo diena. „Šių metų Žinią norėčiau skirti pasakojimo temai, nes tikiu, kad nesutriktume, mums reikia alsuoti gerų istorijų tiesa – ugdančių, o ne niokojančių istorijų, padedančių atrasti šaknis ir teikiančių jėgų drauge eiti pirmyn“, – Žinioje 54-osios Pasaulinės socialinio komunikavimo dienos proga atkreipė dėmesį popiežius Pranciškus. Plačiau
2020-05-24
Dūmų detektoriai yra patikrinta priemonė, padedanti išvengti gaisro pasekmių ir žūčių. Karantino laikotarpiu ypatingai svarbu izoliuotis saugioje aplinkoje. Laiko namuose praleidžiame kur kas daugiau nei įprasta Plačiau
2020-05-24
Gegužės 25 dieną, pirmadienį, 10 val., Europos Parlamento nariai Rasa Juknevičienė ir Andrius Kubilius, pirmą kartą minėdami Tarptautinę kovų su totalitarizmu didvyrių dieną, pagerbs iš Vilniaus kilusį Vitoldą Pileckį (Witold Pilecki) Plačiau
2020-05-24
Birželio 2 dieną bus Italijos nacionalinė šventė - Respublikos diena. Šią dieną pažymimas Italijos atkūrimas žlugus fašizmui, po Antrojo pasaulinio karo. Plačiau
2020-05-24
Mielas broli Henrikai, gražaus jubiliejaus proga leiskite Lietuvos skautų sąjungos  “Valdovų rūmai” tunto draugovių “Žalgirio aidai”, “Vytauto Didžiojo”, “Gedimino” ir “Kazimiero Simonavičiaus” skautams ir šių draugovių vadams:  Rimai Jankūnienei, Dariui Rimoniui, Vidai Jacevičienei, Benadui Martinkėnui, Leonardai Misevič bei tunto vadui Ričardui Simonaičiui pasveikinti JUS, švenčiantį 90-ties metų gražų jubiliejų. Plačiau
2020-05-24
Tokiu pavadinimu Izraelio laikraštyje „Haaretz“ 2020 balandžio 20 d. buvo paskelbtas žinomo Izraelio ir Vokietijos politologo, publicisto dr. Davido Ranano straipsnis, sukėlęs diskusijų šalyje ir užsienyje. Š.m. gegužės 9 ir 16 d. „Lietuvos aido“ numeriuose buvo paskelbta Tel Avivo studijoje vykusi diskusija. Netrukus straipsnio vertimą  paskelbė kelios Vokietijos svetainės. Skaitytojų prašymu skelbiame straipsnio vertimą į lietuvių kalbą. Paryškinta kaip vokiškame vertime. Plačiau
2020-05-24
Kasdien radijas, televizija ir spauda skelbia naujienas iš kovos lauko su klastinguoju virusu. Skelbiama statistika apie situaciją Lietuvoje ir kai kuriose kitose valstybėse: kiek atlikta testų, kiek rasta užsikrėtusių, kiek pasveiko ir kiek numirė. Nuolat diskutuojama, kaip reikėtų kovoti su virusu, ar tinkamai naudojamos kovos priemonės. Natūralu, kad didesnėse valstybėse skaičiai didesni, mažesnėse – mažesni. Tam kad būtų galima susidaryti objektyvesnį vaizdą apie situaciją įvairiose valstybėse ir spręsti apie kovos sėkmingumą, palyginsime viruso sukeltų netekčių skaičių, tenkančių milijonui gyventojų. Šis rodiklį galima laikyti apibendrinančiu, kadangi jis yra galutinis rezultatas visų kovos priemonių: testavimo, karantinavimo ir gydymo. Plačiau
2020-05-23
2020 m. rugsėjo 27 d.]   Priverstiniai pabėgėliai kaip Jėzus Kristus Priimti, apsaugoti, skatinti ir integruoti šalies viduje perkeltus asmenis   Šių metų pradžioje kalbėdamas prie Šventojo Sosto akredituoto diplomatinio korpuso nariams tarp šiandieniam pasauliui tenkančių grėsmių minėjau šalių viduje perkeltų asmenų dramą: „Konfliktų ir humanitarinių krizių situacijos, paaštrintos klimato kaitos, didina perkeltų asmenų skaičių ir veikia skurde gyvenančius žmones. Daugelyje tokias situacijas patiriančių šalių trūksta atitinkamų struktūrų, kad būtų galima patenkinti perkeltųjų poreikius“ (2020 m. sausio 9 d.). Plačiau
2020-05-21
Šaliai kovojant su koronavirusu Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis sako, kad šis virusas nėra amžinas dalykas ir kviečia neužmiršti, kad labai ilgai turėsime Astravo virusą – „astrovirusą“. „Koronavirusas tartum čia yra amžinas... Tai neamžinas dalykas, mes turėsime kitą virusą labai ilgai - tai bus Astravo virusas arba „astrovirusas“ ir dabar tartum mums tai nerūpi. Tai labai klaidinga nuostata, tai turi labai rūpėti, nes tai yra Lietuvos likimas ir parlamentas yra labai atsakingas. Jeigu jam nerūpi, tai jis prastas parlamentas“,- turėdamas mintyje Astravo atominę jėgainę trečiadienį dalyvavęs Seime vykusioje diskusijoje sakė V. Landsbergis. Į Seimo rūmus aptarti parlamento vaidmenį krizinėje situacijoje buvusius Nepriklausomos Lietuvos Seimo pirmininkus pakvietė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Plačiau
2020-05-21
Dar viena gyventojų balandį atlikta apklausa dėl finansinės padėties parodė, kad netolimoje ateityje – per artimiausius 3 mėnesius – gyventojai neišlaidaus.Karantinui įpusėjus atliktas tyrimas atskleidė, kad nuo COVID-19 sukeltos ekonominės krizės reikšmingai nukentėjo daugiau kaip kas trečias lietuvis (38 proc.). Daugiau nei pusė apklausos dalyvių teigė neabejoją, kad artimiausiu metu krizė tik gilės, o finansinė situacija tik blogės. „Kai žmonės tikisi situacijos pablogėjimo, tas pablogėjimas tikrai bus, nes ekonomikoje vartojimą lemia vartotojų lūkesčiai. Nemažai žmonių jau pajuto finansinės padėties pablogėjimą, tik jis dar nėra kritinis ir daugumai vis dar užtenka pinigų baziniams poreikiams“, – sako tyrimą atlikusios bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas. Plačiau