VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ, AKTUALIJOS

06.26. Būtina stiprinti pilietinę visuomenę

Virginijus Sinkevičius

Europos Komisijos narys

Europa aktyvina kovą su melagienomis, arba šiek tiek apie 5G ir valiklio gėrimą.

Kova su dezinformacija Lietuvai nėra nauja. Lietuviškųjų elfų kova prieš trolių armijas yra mūsų amžiaus valstybės epas. Savalaikės visuomeninės iniciatyvos, startuoliai, žurnalistai bei redaktoriai, galų gale, budri visuomenė leido ir leidžia Lietuvai sėkmingai tvarkytis su melagienomis. Drįsčiau teigti, kad netgi tapti vienais pažangiausių tame.

Tačiau Lietuva egzistuoja atviroje informacinėje erdvėje. Lietuvos galimybės dorotis su dezinformacijos keliamais iššūkiais priklauso ir nuo to, kaip tai daro ir kaip į tai žiūri likęs pasaulis. Europa į tai žiūri labai rimtai.

Dezinformacijos pavojus išryškino koronaviruso krizė: daugelyje Europos šalių griuvo mobiliojo ryšio bokštai, nes galvota, kad tai 5G antenos, išaugo grynu alkoholiu ir įvairiais valikliais bei balikliais „persigėrusių“ skaičiai (Pavyzdžiui, Belgijoje – 15 proc.). Tai tik ryškiausi naratyvai, o jų galėjo būti gerokai daugiau.

 Europos parlamentas

Bendradarbiaujant su turinio platformomis nemažai padaryta, kad žala visuomenėms būtų užkardyta: patikrinta daugiau nei 3,4 mln. „Twitter“ paskyrų, kurių dalyvavimas diskusijose apie koronavirusą kėlė įtarimą, peržiūrėta 100 tūkst. „Youtube“ vaizdo įrašų, iš kurių 15 tūkst. pašalinta, išimti milijonai klaidinančių reklamų, siūliusių pirkti perkainotus, neefektyvius ir netgi žalingus produktus.

Šiandien Europos Komisija pasiūlė paketą priemonių, kurios padės tapti dar efektyvesniais kovoje su melagienomis, tapti joms atsparesniems ir išsaugoti europiečių gyvybes.

Pirma, stiprinti bendradarbiavimą ne tik su užsienio partneriais, tokiais kaip NATO ar įvairiomis pilietinėmis iniciatyvomis, bet ir interneto platformomis. Jų analitinės galimybės padėtų suprasti, kokie naratyvai kyla koronaviruso ar kituose kontekstuose, o algoritmai – pasiūlyti vartotojams autoritetingus šaltinius viena ar kita juos dominančia tema, nustatyti ir pašalinti klaidinančias reklamas. Be to, Komisija taip pat siūlo teikti paramą tyrėjams ir faktų tikrinimo platformoms, nes jomis naudojasi tūkstančiai žurnalistų visame pasaulyje.

Antra, lygiai taip pat svarbu užtikrinti žurnalistų teises. Komisija atidžiai stebėjo ir toliau stebės, ar įvairūs karantino metu įvesti ribojimai šalyse narėse netrukdė žiniasklaidai dirbti savo darbo – informuoti visuomenę. Taip pat šalių narių prašoma didinti pastangas užtikrinant saugias darbo sąlygas žurnalistams ir tuo pačiu šiuo sudėtingu laikotarpiu padėti žiniasklaidai panaudojant Komisijos siūlytas finansinės pagalbos priemones – pabrėžiu – nesikėsinant į žiniasklaidos priemonių nepriklausomumą! Tai būtų nepriimtina!

Trečia, būtina stiprinti pilietinę visuomenę, jos atsparumą dezinformacijai. Dėl to Komisija siūlo remti informacinio ir skaitmeninio raštingumo projektus, kritinį mąstymą skatinančias pilietines iniciatyvas. Ypač tas, kurios orientuotos į labiausiai dezinformacijos pažeidžiamas grupes – vaikus ir jaunimą.

Nors kovą su dezinformacija paskatino koronaviruso pandemija, skiepai melagienoms padės ir kovojant su kitokio pobūdžio melu.

 

Atgal