VISUOMENĖ, AKTUALIJOS
01.26. LIETUVOS IMPERATYVŲ KORUPCIJA NETEISĖTŲ PAJAMŲ TEMA
Teisininkė Danutė Vipartienė
Tęsiant tematiką apie Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintą korupciją, šiame straipsnyje pakelbėsime tema, apie neteisėtą pajamų gavimą, jas apgaulingai išmokant grynais ar banko pervedimu kitiems asmenims, faktiškai į tai jokios teisės neturintiems. Šiuo atveju, teisėti asmenys tiesiogiai pajamų negauna arba gauna tik dalį jų ir dėl to kenčia jų prestižas, orumas ir būsima pensija ir kiti gyvenimo kriterijai. Bendrai tariant, tokiu būdu vienų asmenų gyvenimo kokybė menkinama, o kitų asmenų apgaulingai veikiant, neteisėtai gerinama. Ši neteisėto vienų turtėjimo, o kitų asmenų nuturtinimo ir jų orumo menkinimo schema, įtvirtinta Civilinio kodekso nuostatose, sąveikoje su Gyventojų pajamų mokesčio įstatymu ir kitais asmenimis, veikiant darbdaviams ar paslaugų gavėjams sąveikoje su medikais, artimaisiais įskaitant ir parnerius (teisėtus ar išgalvotus), daugiabučių namų savininkų bendrijų administratoriais, mokslo vadovais, bankais ir kitais asmenimis. Kaip tai vyksta, šio straipsnio eigoje ši neteisėta schema bus išaiškinta ir atskleista.
Tačiau, pirmiausiai pakalbėkime apie tai, kas yra asmens turtas ir kaip tai apsaugota įstatymu, bei, kaip įstatymu apsaugotas žmogaus orumas? Ką reiškia žmogaus nuosavybė? Tai reiškia, jog į šią sąvoką įeina ne tik asmens nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas, bet ir pinigai, taip pat atlygiai už darbą bei paslaugas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. 1 d., 2 d. nuostatas, nustatyta, jog žmogaus nuosavybė neliečiama, ją saugo įstatymai. Taigi, veikiant normaliomis, protingomis aplinkybėmis, žmogaus turtas turi būti neliečiamas ir saugomas įstatymu. Taipogi, pagal Konstitucijos 18 str. nuostatas, yra įtvirtintos prigimtinės žmogaus teisės. Viena iš prigimtinių žmogaus teisių, tai - teisė turėti asmeninį turtą, jį gauti tiesiogiai ir valdyti asmeniškai. Turtas, darbas ir pinigai, suponuoja žmogui orumą visuomenėje, užtikrina savivertę, nepriklausomumą, pasitikėjimą, gyvenimo kokybę, formuoja socialinę būseną, dabartį ir ateitį, pateisina žmogaus lūkesčius ir į tai įdėtus žmogiškuosius indėlius, taip pat kitus asmens vertybinius kriterijus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis 21 str. konstatuotina, jog žmogaus orumą gina įstatymas.
Tačiau, minėtos Konstitucijos nuostatos, realybėje toli gražu dar neapsaugo žmogaus prigimtinių teisių, orumo, turto, nes kituose įstatymuose, kaip minėta, tam įtvirtinti korupciniai labirintai. Esmė susiklosto tame, kad kiti asmenys, santykyje su darbdaviais ar kitais pinigų mokėtojais gauna pajamas, kurios jiems nepriklauso. Būtent, sąžiningai dirbančiam doram žmogui tai yra skaudžiausia. Kokiu būdu tai vyksta?
Atsakoma. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (žin., 2002-07-19, Nr. 73-3085/ akt. red. 2021-01-01 - 2021-12-31) 9 str. 7 d. nuostatas, nustatyta, jog iš darbo santykių pajamas gali gauti ir kiti asmenys, cit.“Tais atvejais, kai iš su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusio asmens pajamas natūra gauna ne tiesiogiai gyventojas, o jo šeimos nariai (sutuoktinis, vaikas (įvaikis), tokios pajamos natūra pripažįstamos gyventojo, susijusio su pajamų natūra davėju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusiomis pajamomis”, ir tai reiškia, jog tokiu būdu gautas pajamas, minėti asmenys neteisėtai pasiglemžia sau, bei, už jas nesumokami mokesčiai. Šie faktai įrodo, jog, ateityje dėl to dirbančio asmens menksta pensija ir kitos socialinės garantijos. Taigi, tai yra neteisėta įstatymo nuostata, kadangi, ja menkinamas žmogaus orumas, neteisėtai pasiglemžiamas asmens turtas (pinigai), taip pat, tai pažeidžia žmogaus konstitucines teises ir įstatymus, tai yra LR Konstitucijos 21 str., 23 str. 1 d., 2 d., 48 str. 1 d. kai asmeniui už darbą turi būti teisėtai atlyginta. Juo labiau, niekas neturi teisės gauti kito asmens atlygio už darbą kokia forma tai bebūtų mokama (natūra, grynais ar bankiniu pervedimu ar kt.), nes, tam kad įgyti ar valdyti kito asmens turtą, tam turi būti sudaryti teisėti sandoriai.
Tačiau, kaip minėta, įstatymų leidėjo yra įtvirtintos tam neteisėtos su tuo susijusios ir kitos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 9 str. 6 d. nuostatos, cit. “Tais atvejais, kai gyventojas pajamas natūra gauna ne tiesiogiai iš su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusio asmens, o iš su tokiu asmeniu susijusio asmens, kaip jis apibrėžtas šiame Įstatyme ar Pelno mokesčio įstatyme, tokios pajamos natūra pripažįstamos gyventojo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusiomis pajamomis”. Pažymima, kad kaip tokiu neteisėtu būdu gautas pajamas gali pripažinti su darbu susijusiomis pajamomis, kai tokiu būdu, būtent, vykdomas pinigų plovimas ir jos faktiškai niekur nerodomos. Vadinasi, už jas ir nemokami mokesčiai. Kita vertus, pagal įstatymus, be asmens įgaliojimo, kitas ar kiti asmenys, niekas neturi teisės kaip nors valdyti ar disponuoti to asmens turtu. Į šią sąvoką “turtas” įeina ir pinigai, tai yra asmens darbo užmokestis ar atlygis už paslaugas, nepaisant, kieno tai bebūtų mokamas, ar darbdavio pagal darbo sutartį, ar savarankiškai dirbančiam asmeniui jo kliento. Tačiau, esmė susiklosto tame, jog čia į pagalbą ateina kitos korupcinės įstatymų nuostatos, kai darbdaviai turi teisę už asmenį patvirtinti sandorį ir tą sandorį tvirtina nesąžiningai. O būtent, slapta nuo asmens sudarytų įgaliojimų pagalba. Štai kaip veikiant: pirma, pagal Civilinio kodekso 2.139 straipsnio 1 dalies nuostatas, “Įgaliojimą, kurį fizinis asmuo duoda korespondencijai (konkrečiai – siunčiamiems pinigams ir pašto siuntiniams) gauti, taip pat darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms, pensijoms, pašalpoms, stipendijoms ar viešosioms ir administracinėms paslaugoms gauti, gali patvirtinti organizacija, kurioje fizinis asmuo dirba ar mokosi, daugiabučių namų savininkų bendrijos, kurios name gyvena fizinis asmuo, pirmininkas, seniūnijos, kuriai priskirtoje teritorijoje gyvena fizinis asmuo, seniūnas, esančio tolimajame plaukiojime jūrų laivo kapitonas”. Antra, esmė ta, kad, įgaliojimo pats asmuo gali ir neduoti, jo nepasirašyti, nes, už jį tai korupciniu ir nesąžiningu būdu padarys jam net nežinant kiti asmenys, pasinaudojant kitomis šio Kodekso nuostatomis 1.76 str. d. “Rašytinės formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys. Jeigu fizinis asmuo dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti, jo pavedimu sandorį gali už jį pasirašyti kitas asmuo. Už kitą asmenį pasirašiusio asmens parašą turi patvirtinti notaras arba įmonės, įstaigos ar organizacijos, kurioje jis dirba ar mokosi, vadovas ar jo pavaduotojas, arba stacionarinės gydymo įstaigos, kurioje jis gydosi, vyriausiasis gydytojas ar jo pavaduotojas, arba karinio dalinio vadas ar jo pavaduotojas, kai sandorį sudaro karys, arba tolimajame plaukiojime esančio laivo kapitonas, kartu nurodydami priežastį, dėl kurios sudarantis sandorį asmuo pats negalėjo pasirašyti”. Taigi, kyla klausimas, kaip nustatomas asmeniui tas fizinis trūkumas, kaip jis ir kur teisėtai įtvirtinamas teisiškai, ir kaip ir kokia forma, notaras patvirtina to asmens sutikimą už jį pasirašyti kitiems asmenims? Būtent, atsakoma, jog niekur ir niekaip.
Toliau, kyla klausimas, kaip tie pinigai pasiekia asmenis? Atsakoma, pinigų perlaidos vyksta per bankus ar pašto pagalba. Esmė ta, kad bankai sau pasilikę neteisėtą teisę vieno asmens vardu atidarinėti kelias mokėjimo korteles ir to asmens vardu išduoti jas “Kitam asmeniui”. Tas kitas asmuo gali būti parinktas darbdavio ar net paties banko, išplaukiantis iš artimųjų rato, arba, tiesiog parinktas panašus į tą patį banko sąskaitos turėtoją. Esmė ta, kad bankai mato pinigų perlaidas iš darbdavių, todėl, galimai susisiekę su darbdaviais, padaro kitas mokėjimo korteles, per kurias ir plauna virš išdėstyta schema pinigus, tam dirbančiam asmeniui net nežinant apie jo vardu siunčiamas pinigų perlaidas. Pats asmuo, apie kitas banko mokėjimo korteles ir sąskaitas nežino, nes, galimai jas to asmens vardu atidaro pats bankas su kitu asmeniu sąveikaujant. Tuos pinigus nusiima tie kiti asmenys ir pasidalina tarpusavyje. Štai ir yra atskleistos ir išaiškintos pagrindinės korupcinės įstatymų landos prieš sąžiningai dirbantį asmenį, nesąžiningai veikiant kitiems asmenims neteisėtai pasipinigaujant bendrininkų grupuotei veikiant iš vien. Būtent, todėl, darbdaviai labai suinteresuoti būna asmens artimaisiais, jog veikiant tokia schema, jie per juos galėtų plauti asmens kitą dalį darbo užmokesčio, tai yra, pavyzdžiui – atlygį už papildomą darbą, viršvalandžius, darbą poilsio ir švenčių dienomis ir panašiai, tikslu, jog už tą dalį pinigų išvengti mokesčių ir iš to turėti ir sau neteisėtos naudos. Taip pat, tokiu pačiu būdu nepriemokos vyksta ir už suteiktas paslaugas savarankiškai dirbantiems asmenims, kai klientas mažą dalį pinigų sumoka tiesiogiai paslaugų teikėjui, o kitą dalį taip pat mažesnę sumoka jo artimam asmeniui ir tokiu būdu išvengia faktinės paslaugų sumos sumokėjimo, kuri faktiškai turėtų būti žymiai didesnė. Juk, Lietuvos Baudžiamojo proceso kodeksas leidžia tokiems asmenims, padarius žalą, atlyginti minimaliausiomis sąlygomis atsiskaitant kitiems asmenims. Taigi, įstatymai įstatymus glaisto, kartu glaisto ir nusikalstamas veikas veikiant korumpuotų įstatymų dėka. Dėl to, Lietuva pasauliniu ir Europos Sąjungos mastu užima ne tik labiausiai išsilavinusios valstybės vietą, bet, ir labiausiai nusikalstama veika pirmaujančias gretas. Tai garbės Lietuvai nedaro.
Taigi, išdėstyta įrodo, jog minėtos virš įstatymų nuostatos, yra aiškiai korumpuotos, kuriomis įstatymų leidėjas įtvirtinęs žmogaus konstitucinių teisių pažeidimus ir neatitiktį Konstitucijai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. 1 d. konstatuotina, jog, negalioja jos įstatymas ar kitas teisės aktas, priešingas Konstitucijai. Priešingas Konstitucijai reiškia, jog, įstatymas prieštaraujantis konstitucinėms žmogaus teisėms. Tai įrodo, jog Civilinio kodekso 1.76 str. d., 2.139 str. 1 d. , Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 9 str. 6 d., 7 d., prieštarauja konstitucinėms žmogaus teisėms ir Konstitucijos 18 str., 21 str., 23 str. 1 d., 2 d., 48 str. 1 d. nuostatoms, todėl, yra neteisėtos ir turi būti panaikintos, o įstatymai pataisyti taip, jog, jokie kiti asmenys neturėtų teisės į kito asmens pajamas netgi ir pagal įgaliojimus, nepaisant kokia tvarka patvirtintus. Tuo pačiu bankams būtina uždrausti vieno asmens vardu atidarinėti keletą mokėjimo kortelių ir keletą sąskaitų.
Atgal
.jpg)
