VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ

05 06. Viešas kreipimasis į Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę

Dėl visiems priimtino sprendimo tikrinių svetimybių vartosenos klausimu

Didžiai gerbiama Lietuvos Respublikos Prezidente!

Dėkojame Jums už 2010 metais pareikštą nuomonę, kad turi būti dedamos visos pastangos pasiekti visiems priimtiną sprendimą nelietuviškos kilmės tikrinių vardų rašymo klausimu (LR Prezidento kanceliarijos 2010 05 11 raštas Nr. (1D-1969)-2D-3724 – atsakymas į visuomeninio sambūrio „Patirtis“ 2010 m. balandžio 28 d. kreipimąsi).

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad toks sprendimas seniai žinomas ir seniai siūlomas. Jo autorius yra Vincas Kudirka, kuris XIX a. pabaigoje parengtose trumpose rašybos taisyklėse „Statrašos ramsčiai“ rekomendavo svetimus vardus rašyti lietuviškai, taip, kaip tariame, o skliausteliuose, t.y. kaip papildomą informaciją, įrašyti jų originalią formą atitinkamos kalbos rašmenimis. Tvirtai įrodyta, kad tai informatyviausias ir skaitytojams patogiausias svetimvardžių pateikimo lietuviškuose tekstuose būdas, vienintelis, kuris leidžia išsaugoti nepažeistą lietuvių kalbos rašto sistemą ir tikrą, lietuviškomis galūnėmis neiškreiptą, svetimvardžių autentiką bet kurios pasaulio kalbos rašmenimis. Šio fakto atkakliai nenori pripažinti tik į „europintojų“ vaidmenį įsijautę lietuviškos tikrinių svetimybių vartosenos niekintojai. Jiems nesvarbu, kad žalojama lietuvių kalba, kad lietuviškuose leidiniuose nelietuviškai rašomų tikrinių vardų žmonės negali perskaityti.

Tautos pagarbą savo kūryba ir pilietiniu sąžiningumu pelnęs šviesaus atminimo poetas, rašytojas akademikas Justinas Marcinkevičius, 2007 m. lapkričio 5 d. Rašytojų klube Vilniuje vykusioje diskusijoje „Atsisakymas lietuviškai rašyti kitų tautų vardažodžius – europėjimas ar lietuvių kalbos išdavystė?“ su jauduliu kalbėjo:

„Kaip ir visi esu kalbos vartotojas. Na, gal šiek tiek daugiau suinteresuotas tuo, ką vartoju, kokį produktą man siūlo, kokių „prieskonių“ įmaišo į mūsų kalbos duoną kasdieninę.

Regime štai ką: lietuvių kalba tapo politikos įkaite, politizuotų kalbininkų ir kalbos tvarkytojų belaisve.

Ji prievartaujama savo namuose. Mūsų akivaizdoje. [...].

Iš tikrųjų, štai jau beveik dešimtmetis, kai tęsiasi mūsų ginčas ir polemika dėl kitų tautų tikrinių vardų rašybos. Teko ir man ne sykį, kaip dabar sakoma, sudalyvauti. Nuoširdžiai stengiausi suprasti, kodėl turime juos, tuos svetimvardžius, nurašinėti, aprūpinti juos apostrofais ir lietuviškomis galūnėmis, o tada jau iš visų jėgų kibti juos linksniuoti, t. y. linksniuoti lietuviškas galūnes. Bet po šitos operacijos jie netampa lietuvių kalbos savastimi (ir negali tapti), lieka keistais, dar labiau nepaskaitomais hibridais.

Tuo būdu į mūsų linksniavimo ir sintaksinių žodžio ryšių sistemą įleidžiamas virusas, kuris ją sunaikins. Žinoma ne per metus, bet šimtmečio irgi neprireiks. O po mūsų – kad ir tvanas.

Taigi, kodėl turime taip elgtis? [...].

Kaip čia nesutiksi su prof. Vinco Urbučio šio reiškinio įvardijimu: lietuvių kalbos išdavystė. Pridursiu: ir mūsų visų, kurie ja kalbame ir rašome, išdavystė. Išdavystė yra išdavystė, bet ši gali tapti skaudžiausia ir lemtingiausia lietuvių kalbai.

1988 m. lapkričio 18 d. man teko kalbėti teikiant to meto Lietuvos TSR Aukščiausiajai Tarybai siūlymą patvirtinti lietuvių kalbą valstybine – po 50 metų! Tą dieną buvau laimingiausias žmogus. Galvojau (naiviai!) štai dabar mes jau beveik amžini, niekas neatims iš mūsų kalbos ir Lietuvos. Pasirodo – nė velnio! Patys atimame ją iš savęs. [...].

Grįžkime prie Vinco Kudirkos „Statrašos ramsčių“ (1890): vardažodis pagal tarimą, skliausteliuose pagal rašybą.

Grįžkime!“ [J. Marcinkevičius. Grįžkime! // Metai, 2007, Nr. 12]

Deja, Valstybinė lietuvių kalbos komisija šį raginimą, kaip ir daugelį kitų prašymų tikrinių svetimybių vartoseną sutvarkyti pagal Vinco Kudirkos kadaise suformuluotą principą leidžia pro ausis, biurokratiškai atsirašinėja ir neketina keisti antikonstitucinių, lietuvišką tikrinių svetimybių vartoseną ribojančių 1997 m. 60-ojo nutarimo nuostatų. Tiesiog nesuprantama, kodėl taip elgiamasi.

Didžiai gerbiama Lietuvos Respublikos Prezidente!

Reikšdama užuojautą dėl poeto Justino Marcinkevičiaus mirties, Jūs 2011 m. vasario 16 d. pasakėte tokią mintį: „Justino Marcinkevičiaus žodis, kylantis iš pačių giliausių tautos kultūros gelmių, vienodai artimas ir suprantamas visiems tautos sluoksniams, nes labai tiksliai išreiškia tai, ką mes jaučiame, bet neturime tokio didžio talento išreikšti. Susitapatiname su juo, tarsi tai būtų mūsų pačių pasakyta“.

Norime tiesiai paklausti Jūsų, ar Jums priimtini minėti Vinco Kudirkos ir Justino Marcinkevičiaus siūlymai ?

Ir dar vienas prašymas.

Teisininkai dr. Stasys Šedbaras, adv. Audronė Bugelevičienė, sambūrio „Patirtis“ narys dr. Algimantas Dziegoraitis (1939–2007), adv. Jonas Ivoška, LMA narys ekspertas ir Lietuvių katalikų mokslo akademijos narys Pranas Vaičekonis (1928–2006), prof. habil. dr. Alfonsas Vaišvila 2004 m. birželio 18 d. „Lietuvos Aide“ paskelbė išvadą: Svetimvardžių „autentiškoji“ rašyba prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams. Šiai išvadai pritarė Lietuvos teisininkų draugijos valdyba (2004 05 10) ir Lietuvos advokatų taryba (2004 06 10).

Lietuvos Respublikos Seimo Valdybai ir LR Vyriausybei išvada įteikta 2004 m. birželio 21 dieną. Kiekviena proga apie šią išvadą primename Seimui, Vyriausybei ir Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, bet sulaukiame tik įprasto biurokratinio atsirašinėjimo. Šios išvados nepaisoma, nors niekas neįstengė jos paneigti. Tai įžūlus septintus metus trunkantis teisinio nihilizmo atvejis.

Didžiai gerbiama Lietuvos Respublikos Prezidente!

Būtume labai dėkingi, jeigu Jūs malonėtumėte paprašyti teisės ekspertų įvertinti minėtą nepriklausomų teisininkų išvadą. Juk Prezidentūroje turite Teisės grupę, Seime yra Teisės departamentas, Vyriausybėje – Teisės skyrius. Manome, kad tai turėtų padėti įveikti teisinio nihilizmo apraiškas.

Pernai Seime, darydama savo pirmąjį metinį pranešimą, Jūs žmogų įvardijote kaip pirmapradę vertybę, raginote, kad žmogus mūsų valstybėje taptų pirmuoju prioritetu ir vieninteliu darbų vertinimo kriterijumi visoms šalies politikos sritims. Visiškai sutinkame su Jumis, kad daugeliui darbų atlikti „nereikia rašyti vis naujų programų. Nereikia ir milijardinių biudžeto investicijų. Reikia sutelktų ir kryptingų veiksmų“. Sakėte:„Tokių – įvykdomų – darbų yra kiekvienoje srityje. Atlikime juos – ir taps šviesiau“.

Didžiai gerbiama Lietuvos Respublikos Prezidente!

Yra visos galimybės be biudžeto investicijų protingai sutvarkyti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1997 m. 60-uoju nutarimu sujauktą tikrinių svetimybių vartoseną. Tereikia branginti gimtąją kalbą, netempti jos ant svetimų kurpalių, turėti prieš akis žmogaus, lietuvių kalbos vartotojo, interesus, gerbti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir nuosekliai vykdyti valstybinės lietuvių kalbos apsaugos įstatymus. Taigi čia vienas iš tokių įveikiamų darbų, kurį atlikus, tikrai taptų šviesiau. Būtų žengtas ir konkretus žingsnelis susigrąžinant piliečių pasitikėjimą valdžia.

Pasitikėdami Jumis, prašome: priminkite Lietuvos Respublikos Seimui jo pareigą ryžtingai vykdyti parlamentinę kontrolę, kad Seimui atskaitinga Valstybinė lietuvių kalbos komisija kuo greičiau pašalintų antikonstitucines, lietuvišką tikrinių svetimybių vartoseną ribojančias 1997 m. 60-ojo nutarimo nuostatas. Padėkite pasiekti, kad būtų išgirstas Justino Marcinkevičiaus raginimas tikrinių svetimybių vartoseną sutvarkyti pagal Vinco Kudirkos nustatytą principą, kuris viską gražiai suderina ir visus turėtų tenkinti.

Su pagarba ir viltimi

Visuomeninio sambūrio „Patirtis“ vardu: pirmininkas LMA tikrasis narys prof. habil dr. Jonas Kubilius, Donatas Banionis, Nijolė Baužytė, Romualdas Budrys, habil.dr. Jonas Balžekas, prof. habil. dr. Irena Regina Merkienė, dr. Romas Pakalnis, Petras Plumpa, dr. Marija Sereikienė, doc.dr. Jonas Stankus, inž. Algirdas Stumbras, doc. dr. Zigmas Urbonas, prof. dr. Stasys Vėlyvis

Lietuvių kalbos gynėjų sąjungos vardu: pirmininkė Jūratė Voloskevičienė, Ekspertų tarybos pirmininkas prof.habil dr.Arnoldas Piročkinas

Lietuvos kultūros kongreso tarybos vardu: pirmininkas dr. Krescencijus Stoškus, prof. Juozas Antanavičius, prof. Saulius Sondeckis, Algimantas Baltakis, Gintautas Iešmantas, Jonas Liniauskas, LMA tikrasis narys prof. habil. dr. Zenonas Rokus Rudzikas, LMA tikrasis narys prof. habil. dr. Adolfas Laimutis Telksnys

Lietuvos Sąjūdžio vardu: pirmininkas Rytas Kupčinskas, Algimantas Budriūnas, doc. dr. Romas Batūra, Paulius Rutkauskas, prof. habil. dr. Antanas Tyla, prof. habil. dr. Vladas Vilimas

Nepriklausomų teisininkų išvados autorių vardu: prof. habil dr. Alfonsas Vaišvila, adv. Jonas Ivoška

Lietuvos advokatūros advokatų tarybos vardu: pirmininkas dr. Leonas Virginijus Papirtis

Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos vardu: pirmininkas Dainius Radzevičius. LŽS Senjorų klubo pirmininkas Stanislovas Pleskus, Jūra Baužytė, Vytautas Česnulis, Edmundas Juškys, Filomena Taunytė ir kt., iš viso 45 LŽS Senjorų klubo nariai

Lietuvos bibliotekininkų draugijos vardu: pirmininkės pavaduotojas Petras Zurlys, Vilniaus apskr. Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktorius

Tėvynės pažinimo draugijos vardu: pirmininkas dr. Kazimieras Račkauskas

Lietuvių etninės kultūros draugijos vardu: pirmininkė dr. Dalia Urbanavičienė

Lietuvos vartotojų asociacijos vardu: pirmininkas Stanislovas Juodvalkis, Valstybinės kalbos (skaitytojų teisių) grupės pirmininkė Pranciška Regina Liubertaitė, Ipolitas Ledas, doc. dr. Algis Kasperavičius, dr. Juozas Misevičius, dr. Mindaugas Tamošiūnas, Jonas Varnauskas

Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ vardu: pirmininkas dr. Petras Ruzgus

P.S. Kreipimasis priimtas Visuomeninio sambūrio „Patirtis“ susirinkime 2011 m. kovo 26 dieną. Kreipimuisi pritarė ir jį pasirašė čia išvardintų visuomeninių organizacijų atstovai. Su bendru „Patirties“ visuomeninio sambūrio ir Lietuvos kultūros kongreso tarybos lydraščiu kreipimasis 2011 m. gegužės 5 d. įteiktas Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai (Reg. Nr. 1D-2256).

Atgal