VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ

05 27. Etikos egzamino jie neišlaikytų

Vytautas Paliukaitis

Nors sostinėje sienų teršėjų „darbeliai“ daugelio jau nestebina, o iš pagarbos technika, kuria padaro daug nuostolių vilniečiams, vadinama gražiu žodžiu „grafiti“, bet neabejoju, kad, ėmęsi kardinalių priemonių, juos turėtume įveikti.

Stabtelėjęs prie Centro poliklinikos, netoliese nuo troleibusų ir autobusų stotelės „Islandija“ iš visų pusių apžiūrėjau šio originalios kompozicijos pastato fasadus ir labiausiai sukėlė kai kurių minčių nuo skvero pusės spalvotai „išdekoruota“ apatinė sienos dalis.

Dailę studijuojantys jaunuoliai tiek mano mokslo metų Kaune laikais, tiek ir šiandien, savo energijos antplūdį išreikšdami grafikos ir tapybos priemonėmis, vadina įkvėpimu; meno istorija jo dėka nuolat pasipildo ir šedevrais. Tai sunku teoriškai paaiškinti, bet kūrėjams ištisus mėnesius ieškant tobulo savo idėjos vizualaus vaizdo įkūnijimo vis nesiseka, o staiga per 20 minučių pasiekti rezultatai stebina juos pačius.

Kas kita vyksta su pasislėpusiais nuo praeivių akių, pažemėje arba net pastogėje marginančiais fasadų dalis, vadinkim juos sąlyginai „kūrėjais“. Etika juk dėstoma ne visose meno mokyklose. O negavusieji jos pradmenų, nesvarsto, ar jų veiksmai miestui suteiks daugiau negatyvų, negu pozityvų įvaizdį. Policija, sugavusi tokius nenaudėlius, sudrausminti galėtų, sakysim, pasiūlydama išlaikyti etikos egzaminą. Ar iš Europos Sąjungos lėšų ar pan., bet Vilniaus savivaldybė galėtų skirti vieną etatinį darbuotoją, padedantį šiems jaunuoliams pasukti tiesiu keliu.

Ką gi matome dabar? Net baisu! Visuomeninio transporto paviljonai, kur užtrunkame stotelėse belaukdami troleibusų, autobusų, greta nepadorių piešinukų – tiksliau keverzonių – dar paaštrinami keiksmažodžiais. Jaunesnieji perima estafetę iš 16-mečių, taip gali tęstis dešimtmečius... Juo labiau, kad, kaip iš Šeškinės mokyklų mokinių sužinojau, vasaros atostogų metu mūsiškiai, viešėdami Vokietijoje, yra matę tokių sienų „puošybų“. Taigi mes turime patys pasirūpinti, kad gabūs jaunuoliai pritaikytų savo pomėgius ten, kur jie reikalingi, tada visuomenė, atskiros organizacijos, pareikš raštišką padėką, įteiks dovaną ir pan.

Tad ir pradėkime nuo etikos.

Atgal