VISUOMENĖ
05 31. Viešas pareiškimas dėl Lietuvos valstybės ir nuosavybės tęstinumo nebuvimo padarinių
Lietuvos Respublikos Prezidentei Jos Ekscelencijai Daliai Grybauskaitei,
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei Irenai Degutienei,
Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Andriui Kubiliui
Viktoras Jencius - Butautas
Šiandien, kai Lietuvą yra apėmusi masinės emigracijos karštinė, prie jos didėjimo neabejotinai prisideda valstybės tęstinumo ignoravimas ir teisinis nihilizmas, kai tampa nebeaišku, ko siekiama įstatymais: ar teisingumo, ar jo imitacijos, paminant civilizuoto pasaulio vertybes, tame tarpe ir turto tęstinumą. Jūs negalite būti esančios situacijos šalyje abejingais stebėtojais ir savo neveikimu ignoruoti valstybės ir turto tęstinumą.
Apie kokį Lietuvos valstybės tęstinumą mes šiandien skelbiame pasauliui, kai iki šiol negrąžinta nuosavybė Lietuvos valstybingumo kūrėjams, 1918 metų Nepriklausomybės akto signatarams prezidentui Antanui Smetonai, Donatui Malinauskui ir kitiems. Jeigu jau tokios iškilios asmenybės per daugiau nei 20 metų negali atgauti savo teisėto turto, tai apie eilinius piliečius kalbėti net neverta.
Vilkaviškio rajono savivaldybės besikeičiantys klerkai ne tik negalvoja sugrąžinti Donatui Malinauskui priklausiusių Alvito dvaro pastatų, bet ir ignoruodami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 03 24 nutartį, kurioje nedviprasmiškai konstatuota, kad Donatas Malinauskas ir Donatas Juozas Malinauskas yra vienas ir tas pats asmuo – Thaddeus Stommos senelis, jau antras dešimtmetis įrodinėja prezidentūrai, Lietuvos vyriausybei, prokuratūrai, kad neįrodytas giminystės ryšys ir dėlto neatstatoma nuosavybė. Maža to, T. Stommai, kaip teisėtam Donato Malinausko turto paveldėtojui, keliamos viena po kitos bylos arba inicijuojami teisminiai tyrimai išgalvotais motyvais netiesiogiai per įvairias AB arba UAB, arba betarpiškai, arba nutekinant informaciją iš įvairių valdiškų institucijų.
Tenka apgailestauti, kad ir Jos ekscelencijos Dalios Grybauskaitės prezidento kanceliarija pasidavė sofistiniams Vilkaviškio klerkų išvedžiojimams ir nė per žingsnį nepriartino nuosavybės atstatymo.
Teisėti T. Stommos reikalavimai atkurti nuosavybę į Alvito dvaro pastatus sukelia Alvito dvaro pastatus užvaldžiusių asmenų ir jų pagalbininkų keistas reakcijas. Jų pageidavimai tampa pagrindu teisiniam T. Stommos ir jo įgalioto asmens persekiojimui, prisidengiant įvairiais motyvais, tame tarpe ir viešo intereso gynimu. Noras atgauti teisėtą nuosavybę teisingumo institucijų neskatina veikti teisingumo vardan, o greičiau atvirkščiai, jos padeda įsitikinti siekio beviltiškumu ir valdininkų nebaudžiamumu. Susidaro įspūdis, kad T. Stomma, siekiantis atgauti jo seneliui priklausiusius Alvito dvaro pastatus, yra nusikaltėlis, nes jis kėsinasi juos atimti iš tariamai teisėtų savininkų, kurie tų pastatų iki 1940 metų nuosavybės teise neturėjo.
Valstybės tęstinumas neįmanomas be turto tęstinumo. Nesant turto tęstinumo, piliečiai ieško jo kituose kraštuose. Nemanau, kad Antanas Smetona, Donatas Malinauskas kūrė bolševikinę valstybę, kurioje galioja bolševikiniai nuosavybės užvaldymo principai. Nuosavybės užvaldymas prisidengiant viešu interesu, pagrindinių įstatyminių nuostatų negerbimas ir verčia emigruoti Lietuvos piliečius.
Jeigu 1990 metų kovo 11 dieną įvykęs išsilaisvinimas iš sovietų okupacijos nėra 1918 metų vasario 16 dienos Nepriklausomybės akto teisinis tęsinys, tai tą reikia drąsiai konstatuoti. Lietuvos piliečiai turi teisę žinoti, kad jų viltys, sudėtos į Baltijos kelią, niekada nebus realizuotos, nes šiandien Lietuva tėra viso labo sovietinė respublika, neigianti valstybės ir nuosavybės tęstinumą.
Valstybės kūrėjams Antanui Smetonai, Donatui Malinauskui ir visiems kitiems priklausęs turtas, nedelsiant nė minutės, turi būti sugrąžintas, oficialiai įvardijant dėl negrąžinimo kaltus asmenis. Labai viliuosi, kad Seime pagaliau bus priimtas įstatymas dėl pilnos restitucijos, nors ir po dvidešimties metų.
Atgal
.jpg)
