VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ

07 08. Neišsaugojome „Lietuvos“...

Vytautas Paliukaitis

Poilsio dieną, laukdamas troleibuso prie Spaudos rūmų, įdėmiai apžiūrėjęs plakatą, agituojantį kovoti su grafičių piešėjais, iškart nepatikėjau - Vilniaus miestui jų kasmet padaromi nuostoliai siekia pusę milijono! Jei anksčiau mane kaip kūrėją iš važiuojančio visuomeninio transporto pro langus kitose vietose matytas šis plakatas domino naujoviška piešinio traktuote, tai net ir tekste įrašytos 500 tūkstančių litų sumos nepastebėdavau.

Dabar visi – nuo aukščiausių valstybės pareigūnų iki elitinio taip vadinamo „mažo žmogaus“ – tapome taupūs. Kasdien stoviniuoju ir žvelgiu nuo čia esančios stotelės į buvusio prestižinio, reikšmingo visai Lietuvai, apie pusšimtį metų tebestovinčio ir pavadinto vilniečiams, taip pat ir iš tolimų kraštų čia atvykusiems tautiečiams gražiausiu vardu „LIETUVA“. Šimtų tūkstančių jo lankytojų atmintyje išliko čia patirtų šventiškų renginių – susitikimų su talentingų kino juostų kūrėjais – ir paprasčiausiai demonstruotu vertingiausių filmų, nušviesinusių žiūrovų veidus ir mintis gražūs vaizdai. Neišsaugojome „Lietuvos“... Ir dar liūdniau, kad dalis čia patyrusių katarsį (t.y. apsivalymą nuo kasdieninių rūpesčių, apnašų) perfrazavus galima sakyti spjauna į pastatą: kas turi akrobatinių gabumų, piešia aukštai esančiose, tingesni – pažemės fasaduose vietose. Agresyvesni kas mėnesį išmuša įstiklintas dalis. Nedaug geriau grafičių piešėjai elgiasi ir su bažnyčių tvoromis. O juk mamos, močiutės mažuosius vilniečius už rankučių šventadieniais atsivesdavo į pamaldas.

Mes, augusieji dar išlikusių valstietiškų tradicijų sanklodoje kaimo vaikai, nuolat girdėdami, kad negalima spjaudyti į šaltinio tyrą vandenėlį, nes teks pačiam gerti, dabar šiuose išminties kupinuose žodžiuose jau suvokiame bendrakultūrinę jaunųjų ugdymo kryptį.

Skelbiant kovą prieš grafičių „kūrėjus“, teks panaudoti įvairius metodus. Galima konkurso keliu išaiškinti racionaliausių ir praktiškai nesunkiai įgyvendinamų idėjų autorius. Svarbu, kad išlaidos, skirtos nuplaunant, užplaunant, uždarant nederamus ženklus, imtų mažėti. O anoniminiai autoriai nesigirs: „Mūsų daugiau“, bet greitai bus išvilkti į dienos šviesas. Tuomet sužinosime jų lyderius, gal keletas bus įrašyti į „Juodąją rekordų knygą“. Be abejo, šėtonas turėjo tokią užvesti, kad palikuonys galėtų ir griaunamąja veikla pasididžiuoti.

Atgal