VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ

04.13. PRISIMINIMŲ SKRYNIĄ ATVĖRUS. 2008 m.

Alfonsas Kairys

Buvęs Rytų Lietuvos programos poskyrio vedėjas 

Tautinių mažumų ir išeivijos departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės greta kitų skyrių veikė ir   Rytų Lietuvos programų poskyris, kuris, įgyvendindamas lietuvybės puoselėjimo, valstybinę tautinių santykių darnumo politiką, ypatingą dėmesį skyrė švietimui ir kultūrai Rytų Lietuvoje.

 Toliau vykdomos bendradarbiavimo sutartys, pasirašytos su Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybėmis. Rytų Lietuvos ugdymo įstaigos palaiko draugiškus ryšius su šių miestų ugdymo įstaigomis. Siekiama, kad vaikai ir jaunimas turėtų daugiau galimybių artimiau susipažinti su savo Tėvyne, jos kultūra, tradicijomis, tautinio tapatumo išsaugojimu, galėtų ugdyti lietuvių šnekamosios kalbos įgūdžius.

 Bendradarbiaujant su Švietimo ir mokslo ministerijos Informacinių technologijų centru, rajonų švietimo skyriais, kitomis valstybinėmis ir visuomeninėmis institucijomis, nuolat analizuojama Rytų Lietuvos švietimo būklė ir parengta medžiaga apie Rytų Lietuvos rajonų ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai pavaldžias ugdymo įstaigas. Pastebėtina, kad 2008-2009 m. m. mokinių skaičius Ignalinos, Švenčionių, Šalčininkų, Trakų, Vilniaus rajonuose ir Visagino mieste nuolat mažėja. Šįmet jis sumažėjo 1564-iais (be apskričiai pavaldžių lietuviškų mokyklų). Daugiausiai sumažėjo Vilniaus rajone (417-ka), mažiausiai (164 – iais) Ignalinos rajone, kituose rajonuose – per 200 mokinių. Mokinių skaičius mažėja įvairiomis mokymo kalbomis dirbančiose mokyklose. Antai Šalčininkų rajone lenkų mokymo kalba mokyklose jis sumažėjo 182, o lietuvių mokymo kalba – 62, atitinkamai Vilniaus rajone – lenkų - 228, lietuvių 128 –iais. Šis mažėjimas pagrįstas mažu vaikų gimstamumu ir iš dalies – gyventojų emigracija.

Daugelis Vilniaus ir Šalčininkų rajonų pradinių mokyklų tapo vidurinių bei pagrindinių mokyklų skyriais. Vilniaus rajone yra atvejų, kai skyriuose mokoma po1 ar kelis vaikus:Sudervės M.Zdichovskio pagrindinės mokyklos Putiniškių skyriuje (lenkų mokymo kalba) -1,  Medininkų šv. Kazimiero vidurinės mokyklos Beržytės skyriuje (lenkų mokymo kalba) – 2 mokiniai, Bezdonių „Saulėtekio“ pagrindinės mokyklos Mostiškų skyriuje (lietuvių mokymo kalba)-3, Šumsko pagrindinės mokyklos Didžiosios Kuosynės skyriuje (lenkų mokymo kalba) – 3, Kabiškių pradinėje (lenkų mokymo kalba) - 5 vaikai.

Palaikytos ugdymo įstaigų, kaimo ir miesto bendruomenių iniciatyvos vykdant Rytų Lietuvos kultūros ir švietimo veiklą. Finansuotos 74 programos (plg. 2001 m.  - 16, 2002 m. - 15, 2004 m. – 30, 2005 – 36, 2007 -57 programos). Bendra 2001-2008 metais finansuotų programų suma siekia 539 841 Lt).

Rytų Lietuvos programų finansavimas

(suvestinė)

2008 m. Rytų Lietuvos programoms finansuoti skirta 250 000 Lt. Pateikta 118 projektų, t.y. 21 projektų daugiau negu 2007 m. Jiems skirta 137 580 Lt.

Paraiškų suvestinė (2005-2008)

Šiais metais daugiausia projektų (21.4 proc.) pateikė Vilniaus apskrities viršininko administracijos ugdymo įstaigos, mažiau – 20.5 proc.- Šalčininkų rajono, 12 proc.- Vilniaus rajono ugdymo įstaigos. Į projektinę veiklą įsijungė 4 Rytų Lietuvos kaimo bendruomenės.

Beveik trigubas projektų gausėjimas per 4 metus rodo, kad juos rengiantieji pasitiki departamentu, o projektinės veiklos priežiūra leidžia daryti išvadą, kad skirtos lėšos panaudojamos tikslingai ir pagal paskirtį. Daugelis lietuviškųjų ugdymo įstaigų - Šalčininkų rajono Stanislovo Rapolionio gimnazija, Baltosios Vokės „Šilo“, Dieveniškių „Ryto“, Jašiūnų „Aušros“, Poškonių, Vilniaus rajono Maišiagalos Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Algirdo, „Verdenės“, Visagino „Verdenės“, „Žiburio“ mokyklos, Švenčionių rajono Pabradės „Ryto“ gimnazija, ir daugelis kitų – papildė materialinę mokymo bazę, kadangi Mokinio krepšelio lėšų nepakanka. Projektams skirtos lėšos yra atsvara šiuose regionuose kitos valstybės aprūpinamoms ugdymo įstaigoms lenkų mokymo kalba.

Prioritetai skirti:

1. Priešmokyklinėms grupėms - būsimųjų lietuviškų mokyklų papildui - vaikiška grožine literatūra, žaislais, padedančiais geriau įsisavinti valstybinę lietuvių kalbą, aprūpinti. 21-os ugdymo įstaigos priešmokyklinėms grupėms tam tikslui skirta 24 236.2, t.y. 17.6 proc. visiems projektams skirtų lėšų.

2. Valstybinei lietuvių kalbai

Daugelis vaikų, ateinančių į Rytų Lietuvos lietuviškas mokyklas, prastai moka arba visai nemoka kalbėti lietuviškai. Palengvindami mokytojo darbą, lietuvių kalbos ir literatūros kabinetams skyrėme 15 daugialypės terpės projektorių (15 projektorių skirta 2007 m.), kuriais, mokytojai, demonstruodami kalbai mokyti skirtą medžiagą, galės labiau sudominti vaikus lietuvių kalba ir literatūra.

Norėdami paskatinti lietuvių kalbos kabinetų veiklą, pirmą kartą šįmet organizavome Rytų Lietuvos gimnazijų, vidurinių mokyklų lietuvių kalbos kabinetų konkursą „Lietuvių kalbos kabinetas – tautiškumo ir pilietiškumo ugdymo židinys“. 6 geriausių kabinetų vadovai apdovanoti piniginėmis premijomis ir padėkos raštais.

3. Edukacinėms pažintinėms mokinių ir mokytojų kelionėms

Vykdant 2008 m. pratęstą Tautinių mažumų ir išeivijos departamento sutartį su Vilniaus apskrities viršininko administracija ir Klaipėdos miesto savivaldybe, Rytų Lietuvos mokyklų mokiniai ir mokytojai lankėsi Mažojoje Lietuvoje ir galėjo palyginti ją su savo gimtosiomis vietomis. Į keliones, siekiant kuo labiau suartinti kitakalbes bendruomenes, buvo kviečiamos kaimyninės ne lietuvių mokymo kalba dirbančios mokyklos. buvo sudaryta galimybė Kalesninkų, Čiužiakampio pagrindinių, Avižienių vidurinės mokyklos mokiniams nuodugniau susipažinti ir pagilinti žinias apie Mažosios Lietuvos istoriją, kultūros paveldą, papročius; daugiau nei 19 edukacinių pažintinių kelionių metu mokiniai susipažino su Druskininkais, Rietavu, Šilute, Anykščiais, Aukštaitijos, Nerijos nacionaliniais parkais, Eišiškių Stanislovo Rapolinio gimnazijos mokiniai keliavo Vytauto Didžiojo kovų keliais, Vilniaus Paberžės vidurinės mokyklos – M.K.Čiurlionio keliais, Lietuvių švietimo draugijos nariams skirtos lėšos susipažinti su Šiauliais – pergalingojo Saulės mūšio kraštu. Į keliones, siekiant kuo labiau suartinti kitakalbes bendruomenes, buvo kviečiamos kaimyninės ne lietuvių mokymo kalba dirbančios mokyklos.    

     Premija įteikiama Šalčininkų krašto šviesuoliui Vytautui Dailidkai

Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie LRV tautiniai drabužiai puošia ne vieną Rytų Lietuvos meno kolektyvą

Stanislovo Rapolionio skulptūrėlė. K.Bogdanas

Koordinacinės tarybos posėdis projektams skirstyti

 

Geriausių Rytų Lietuvos mokytojų apdovanojimas. 2009 m.

Tautinius, patriotinius, jausmus ugdyti padėjo pažintinės kelionės į Kauną, Trakus, Kernavę, kitas Lietuvos vietas, pirmą kartą organizuota Karaliaučiaus 35-ojo licėjaus, 4-osios vidurinės, Gumbinės 5-osios vidurinių mokyklų lietuviškų klasių ir Vilniaus rajono Paberžės „Verdenės“ vidurinės, Švenčionių rajono „Ryto“ gimnazijos bei Poškonių pagrindinės mokyklų mokinių vasaros poilsio ir švietimo stovyklos „Mus vienija protėvių kalba“, kuriose dalyvavo 109 mokiniai, iš jų 43 Karaliaučiaus ir 66 Rytų Lietuvos. 24 mokytojai, dirbę su jais, už nuoširdų, kruopštų ir prasmingą darbą 2007 m. rugpjūčio 20 d. Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymu Nr.V-116 apdovanoti padėkos raštais. Beveik trečdalis (28.47 proc.) visų projektams skirtų lėšų panaudota edukacinėms pažintinėms kelionėms.

4. Rytų Lietuvos mokinių vasaros poilsiui ir švietimui kaimyninėse respublikose  

Vilniaus rajono Paberžės „Verdenės“ vidurinės, Švenčionių rajono „Ryto“ gimnazijos bei Poškonių pagrindinės mokyklų mokiniai ilsėjosi ir nuodugniau susipažino su Rytų Prūsijos istorija, dabartine Karaliaučiaus sritimi vasaros poilsio ir švietimo stovykloje „Mus vienija protėvių kalba“ Karaliaučiaus 35-ajame licėjuje, 4-ojoje vidurinėje, Gumbinės 5-ojoje vidurinėje mokyklose. Tokių stovyklų tikslas – ugdyti pagarbą vienas kitam, iš dalies sudaryti terpę ugdant būsimuosius verslininkus.                  

5. Tautinės simbolikos daliai - tautiniams drabužiams

Artėjant 2009 metų Lietuvos tūkstantmečio dainų ir šokių šventei, poreikis tautiniams drabužiams įsigyti pastebimai auga. Kadangi savivaldybės neturi ar nesuinteresuotos  skirti lėšų lietuviškiems meno kolektyvams, tai dalį lėšų skiria departamentas: 9 meno kolektyvai gavo 29 200 Lt ( 21.22 proc. visų projektams skirtų lėšų), o 2005-2008 m. šiai programai įgyvendinti skirta 119 755 Lt:

Ignalinos r.- 22 044 Lt, Šalčininkų r.- 21 240 Lt, Švenčionių r.- 7 972 Lt, Trakų r.- 12 100 Lt, Vilniaus apskr. - 22 269 Lt., Vilniaus r. - 14 130 Lt, Visagino m. - 20 000 Lt.

Daugiausiai lėšų skirta Vilniaus apskrities, Ignalinos, Šalčininkų, Visagino miesto lietuviškoms ugdymo įstaigoms. Įsigiję tautinius darbužius, meno kolektyvai gali deramai atstovauti savo bendruomenėms, tinkamai pasirodyti svečiose šalyse.

6. Tautinei darnai ugdyti ir spartesnei tautinių mažumų integracijai į Lietuvos visuomenę

Kartu su Vilniaus apskrities administracija organizuotas Rytų Lietuvos moksleivių menų festivalis „Rytų Lietuvos žiedas“, kuriame dalyvavo Ignalinos, Elektrėnų, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų, Ukmergės, Vilniaus rajonų bei Vilniaus, Visagino miestų meno kolektyvai. Tai jau antrą kartą vykstantis renginys, telkiantis Rytų Lietuvos ugdymo įstaigų meno kolektyvus.

7. Rytų Lietuvos mokytojui, nuo kurio priklauso ne tik ugdytinių augimo kokybė, bet ir valstybinės lietuvių kalbos svarbos iškėlimas, kultūrinių vertybių išsaugojimas šiame krašte. Organizavome kartu su Lietuvių švietimo draugija „Rytas“ Rytų Lietuvos metų mokytojo konkursą. Pirmą kartą 10 geriausių Rytų Lietuvos - Ignalinos, Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, Vilniaus rajonų, Visagino miesto - mokytojų už pilietiškumo, tautinio sąmoningumo, kitų bendražmogiškųjų vertybių diegimą kuriant atvirą mokyklą, ugdytiniams sudarant lygias mokymosi ir socialines pedagogines sąlygas, už mokytojo praktinės veiklos rodiklius, mokytojo ir jo ugdomų mokinių pasiekimus ir pažangą įteiktos piniginės premijos (po 1000 Lt) ir padėkos raštai.

8. Mokytojų, kultūros ir meno veikėjų literatūrinei veiklai, tautiniam ugdymui, istorinės praeities studijavimui Rytų Lietuvoje skatinti Tautinių mažumų ir išeivijos departamento įsteigtą Stanislovo Rapolionio premiją, teikiamą kasmet, pagerbiant XVI a. lietuvių švietėją, kilusį iš Rytų Lietuvos Eišiškių krašto, įteikėme 3 Rytų Lietuvos švietėjams: Antanui Karmonui, Algimantui Masaičiui, Viktorijai Lapėnienei. Jų knygose atsispindi Rytų Lietuvos istorijos vingiai, meilė savo kraštui, pagarba jame gyvenančiam Žmogui. Premijos laureatai apdovanoti Stanislovo Rapolionio skulptūrėle, diplomu ir pinigine premija.

9. Pedagogų kvalifikacijai tobulinti

Suprasdami, kad nuo mokytojų žinių, praktinės patirties priklauso ugdytinio dalykinis, tautinis, pilietinis augimas, organizavome seminarą priešmokyklinių grupių ir pradinių klasių mokytojams „Skaitymo skatinimas: siekiai ir galimybės“ Šiuolaikinių didaktikų centro lektorės pasidalino mintimis apie efektyvius skaitymo skatinimo metodus, šeimos, mokyklos ir bibliotekos bendradarbiavimo naudą ir perspektyvas.

Grupei mokytojų sudarėme galimybę išvykti į edukacinę pažintinę kelionę seminarą „Dviejų tautų istorija jungia ir tautas, ir žmones“ maršrutu Vilnius-Myslibužas - Pščelnikas, Ščecinas - Vilnius. Mokytojai praturtėjo naujomis žiniomis apie S.Darių, S.Girėną, Žalgirio mūšį ir visa tai perteikia savo mokiniams.

10. Kaimo bendruomenėms

Šįmet remti 4 kaimo bendruomenių projektai. Trakų rajono Aukštadvario kaimo bendruomenei skirta lėšų valstybinėms vėliavoms įsigyti, kitoms – bendruomenių narių išvykoms į Klaipėdą ir po savo rajonus.

Pagal sutartis, sudarytas su Vilniaus molėtiškių draugija, Tautos pažinimo fondu, Vilniaus dailės akademija, Politinių kalinių ir tremtinių bendrija, Rytų Lietuvos ugdymo įstaigose koncertavo šių įstaigų ir susivienijimų chorai, atlikdami Lietuvos kompozitorių kūrinius, o Tautos pažinimo fondo atstovai, žinomi Lietuvos mokslininkai (dr. Nastazija Kairiūkštytė, dr. Kazimieras Račkauskas, Tado Daugirdo premijos laureatė prof. Ona Voverienė, etnologė Gražina Kadžytė) su Rytų Lietuvos mokyklų mokiniais diskutavo tema „Tautiškumo žiedai“. Tai buvo kalba apie valstybinę kalbą, globalizacijos įtaką jai ir tautai.

Toliau vykdomos bendradarbiavimo sutartys, pasirašytos su Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybėmis. Rytų Lietuvos ugdymo įstaigos palaiko draugiškus ryšius su šių miestų ugdymo įstaigomis (16 Šalčininkų rajono mokyklų Kauno miestas pasirinko bendradarbiavimo objektu, tiek pat Vilniaus miestas -Vilniaus rajoną).

Siekiama, kad vaikai ir jaunimas turėtų daugiau galimybių artimiau susipažinti su savo Tėvyne, jos kultūra, tradicijomis, tautinio tapatumo išsaugojimu, galėtų ugdyti lietuvių literatūrinės ir  šnekamosios kalbos įgūdžius.

Atgal