VISUOMENĖ
10.24. Romualdo Kęstučio Augūno fotografijų knygos „Keliautojo užrašai“ sutiktuvės
Raimundas Kaminskas
2021 m. spalio 21 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko Romualdo Kęstučio Augūno fotografijų knygos „Keliautojo užrašai“ sutiktuvės. Sutiktuvių dalyviai - žinomi Lietuvos fotografai, alpinistai, žurnalistai, draugai, artimieji ir kiti svečiai. Renginys prasidėjo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dainavimo katedros dėstytojos Aušros Liutkutės atliekama Vydūno daina „Lietuva“ iš 1904 metų rinkinio „Lietuvos aidas“ .
Renginį vedė, žurnalistas Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys Juozas Šalkauskas, kuris išsamiai pristatė R.K. Augūno gyvenimo istoriją. Šiltus sveikino žodžius išsakė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos prof. Juozas Antanavičius, Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gintaras Česonis, Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso vedėja Dovilė Lauraitienė.
Susirinkusieji turėjo galimybę apžiūrėti fotografijos darbų parodą „Keliautojo užrašai“, kuri veiks iki šių metų gruodžio 13 dienos Tuskulėnų rimties memorialinio komplekso konferencijų salėje (Žirmūnų g.1F, Vilniuje).
Romualdas Kęstutis Augūnas gimė 1938 m. balandžio 14 d. Šiauliuose. 1969 m. baigė Kauno politechnikos institutą (inžinieriaus statybininko specialybę). 1961–1991 m. dirbo Komunalinio ūkio projektavimo institute. 1991–2004 m. bendrovės Arfa, nuo 2004 m. – Nacionalinio fotografijos meno fondo direktorius.
Nuo 1968 m. fotografas dalyvauja parodose. Surengė 98 fotoparodas, išleido 8 plačios apimties leidinius (4 fotografijų ir 4 parodų katalogus). Iš viso pelnė 29 fotografų apdovanojimus, tarp jų 2 Grand Prix, 1 aukso, 4 sidabro, 5 dalyvio medalius.
R. K. Augūnas yra Tarptautinės meninės fotografijos federacijos menininkas fotografas (nuo 1997m.) bei Lietuvos fotomenininkų sąjungos garbės narys (nuo 2008 m.).
R. K. Augūnas yra vienas iš sportinio alpinizmo pradininkų Lietuvoje. Jis įkopė į daugiau kaip 50 viršūnių. 1958 su Lietuvos alpinistais įkopė į Elbruso 2 viršūnes, 1964 – į 3 bevardes viršūnes Pamyro pietvakariuose, Šachdaros kalnagūbryje, pavadino jas Čiurlionio (5794 m), Donelaičio (5837 m) ir Lietuvos (6080 m, kitais duomenimis, 6100 m) vardais. 1969 su Lietuvos alpinistais įkopė į bevardę Tian Šanio kalnų viršūnę ir pavadino ją Žalgirio (4850 m) vardu, 1971 – į Komunizmo (7495 m; dabar Ismailo Samani) viršūnę.
Autoriaus fotografijoms būdinga aiškus motyvo fiksavimas, įdomūs rakursai, šviesos ir šešėlių žaismas, raiškios kompozicijos, tikslus patirto įspūdžio perteikimas.
Atgal
.jpg)
(1).png)
