VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ

2022.05.14. Lietuvos futbolo pirmenybėms 100 metų! (1922-2022)

 

Doc., nusipelnęs treneris A. Vosylius

Šio jubiliejaus išvakarėse  dienos šviesą  išvydo A. Klimkevičiaus išleista  monografija „Lietuvos  futbolas Pagerbiant šį gražų Lietuvos futbolo šimtmečio Jubiliejų (pirmasis Lietuvos futbolo čempionatas įvyko 1922 m.) Algirdas Klimkevičius parengė ir išleido jo trilogijos paskutinę – trečiąją monografiją „Lietuvos futbolas 50 metų nelaisvėje (1940-1990). Ankstesnėse jo monografijose: „Lietuvos futbolo istorija. Žmonės (1911-1990)“ ir „Nepriklausomos Lietuvos (1918-1940) futbolo istorija“ pateikė mūsų futbolui nusipelniusių žmonių, jų darbų ir pasiekimų didžiulę paletę, o antroje -  mūsų futbolo sunkų ir vingiuotą kelią, nueitą nuo jo pirmųjų žingsnių po 1918 m. paskelbtos Nepriklausomybės iki okupacijos metų.

Ir štai prieš mus trečiasis A. Klimkevičiaus leidinys. Kuo jis ypatingas? Visų pirma, kaip ir du pirmieji, pasižymi savo turinio įvairumu ir išskirtine apimtimi – 398 puslapiai. Knygoje plačiai pateikiamas ir nagrinėjamas, per penkiasdešimt sovietinės okupacijos metų, nueitas sudėtingas Lietuvos futbolo kelias.

Knygos viršelis

Knygos pradžioje autorius rašo apie mūsų šalyje didžiules netektis karo ir okupacijos metais. Įvairiais laikotarpiais kentėjo, ar žuvo to meto jau žinomi futbolininkai. Pavyzdžiui, nacistų kulka atėmė mūsų futbolo rinktinės kapitono, trenerio, karo lakūno R. Marcinkaus, kovojusio anglų aviacijoje prieš hitlerinę Vokietiją, gyvybę.

Antroji TSRS okupacija neaplenkė ir futbolininkų tremčių: 1940 m. Maskvos Butyrkų kalėjime buvo sušaudytas Lietuvos futbolo pradininkas A. Gustaitis.

Koks buvo Lietuvos futbolas sovietų okupacijos metais? Jau antrą okupacijos dieną (1940 birželio 16 d.) įvyko pirmos tarpmiestinės rungtynės Kaunas-Vilnius, sukėlusios didžiulį susidomėjimą, baigėsi kauniečių pergale – 3:1. Tuo laikmečiu vyko didelės pertraukos sporto organizacijose, nutraukti tarptautiniai ryšiai. Spauda paskelbė: „Dėl susidėjusių aplinkybių Lietuvos futbolo pirmenybės  toliau nebus vykdomos“.

Toliau autorius nagrinėja, koks gyvenimas futbolo padangėje vyko karo metais. Ir pasirodo, kad mūsų futbolas buvo dar gyvybingas. Draugiškuose mačuose Kauno rinktinė 7:0 ir Vilniaus rinktinė – 12:2 sutriuškino vokiečių karių rinktinę. Vyksta ir tradiciniai futbolo mačai Kaunas-Vilnius ir kitos futbolo varžybos. Futbolo gyvenimas tęsiasi ir toliau, koks jis, sužinos skaitytojas ir daugelio įdomių futbolo rungtynių aprašymų.

Taip pat autorius pateikia futbolo peripetijas pokario metais, supažindina su futbolo sekcijos (federacijos) darbu: jos struktūra, pirmaisiais vadovais, jos veikla, su masinio futbolo problemomis.

Mūsų jaunųjų futbolininkų treneriai ir specialistai galės išsamiai susipažinti su mūsų šalies futbolo atžalyno įvairiomis jų ugdymo sistemomis, įdomiomis varžybomis sąjunginėse dienose. Mūsų jaunųjų futbolininkų pasiekimais ir nesėkmėmis. Jau pirmaisiais pokario metais (1946 ir 1947 m.) Lietuvos jaunių futbolo rinktinė pademonstravusi techniško – savito futbolo žaidimo ypatumus, tampa TSRS čempionais! Geriausi jaunieji futbolininkai buvo kviečiami į TSRS jaunųjų ir jaunučių rinktines tai bylojo, kad mūsų šalies futbolo atžalyno ugdymas buvo teisingame kelyje.

Toliau matome A. Klimkevičiaus išsamiai pateiktą medžiagą – kokį vaidmenį atliko studentų futbolas ir aukštosios mokyklos. Studentų futbolas išugdė meistrų komandoms didžiulę armiją aukšto meistriškumo žaidėjų. Stebina šie rodikliai: per visą Vilniaus, Kauno, Klaipėdos futbolo meistrų komandų gyvavimo laikotarpį (1948-1986 m.) aukštosios mokyklos į jas delegavo per 100 futbolininkų. Daugiausia: KKI – 41, VPI – 38.

Laisvos Lietuvos futbolo pirmenybės nutrūko 1940 m., kai šalis okupavo TSRS. Tačiau okupacijos metais (tiek nacių, tiek sovietų) pirmenybės vykdavo. Pateikiama visų Lietuvos futbolo pirmenybių nugalėtojai, prizininkai, geriausių mūsų šalies komandų žaidėjai. Taip pat galima susipažinti su „Tiesos“ taurės varžybomis, futbolo kolektyvais – nugalėtojais, jų dalyvavimu TSRS taurės varžybose.

Leidinyje išdėstyta įdomi medžiaga apie mažąjį (salės) futbolą, kuris buvo žinomas ir žaidžiamas tik Vakarų valstybėse. Mažojo futbolo Lietuvoje gimtadienis laikomas 1964 m. sausio mėnuo. Apie pas mus žaidžiamą futbolą salėse, žinios sklido po visą TSRS. Mes buvome šio žaidimo pradininkais ir tai sudomins ne vieną futbolo mylėtoją.

Tačiau, šios monografijos autorius, didžiausią dėmesį teikia mūsų šalies meistrų futbolo kolektyvams ir jų dalyvaviui įvairiose TSRS futbolo sistemų varžybose. Meistrų komandos reprezentavo visos šalies futbolą, turėjo „Dinamo“ (1947 m.), po to „Spartako“ ir pagaliau „Žalgirio“ (nuo 1962 m.) pavadinimus. Šiame skyriuje treneriai, futbolo specialistai, bei šios sporto šakos gerbėjai, suras labai įdomios faktinės medžiagos apie mūsų respublikos gerai žinomus futbolo meistrų – Vilniaus „Spartako“, „Žalgirio“, Kauno „Bangos“, Klaipėdos „Granito“ („Atlanto“) kolektyvus, jų nuosmukius ir žinoma – laimėjimus. Taip pat apie šių komandų trenerius, vadovus, žaidėjus. Vis tik mūsų futbolo didžiosios pergalės ir laimėjimai siejami su Vilniaus „Žalgirio“ kolektyvu. Jo pasiekimų viršūnė – 1987 m. TSRS aukščiausios lygos pirmenybėse iškovoti bronzos medaliai. Daugelis mūsų geriausių futbolininkų buvo kviečiami į įvairių TSRS rinktinių sudėtis.

To pasekoje mes turime du olimpinius čempionus – A. Narbekovą ir A. Janonį! Buvo gražių ir sėkmingų rungtynių, prieš garsius to meto sovietinius kolektyvus. „Žalgiris“ vienintelis iš Baltijos šalių, per du okupacijos laikmečius debiutavo UEFA taurės turnyre. Prie šių garsių „Žalgirio“ pasiekimų, reikšmingai prisidėjo Kauno „Bangos“ ir Klaipėdos „Granito“ meistrų kolektyvai, į jo gretas delegavę nemažą būrį talentingų futbolininkų.

Knygoje nagrinėjama aštria, visą sovietmečio laikotarpį, tapusia aikščių ir stadionų, problema. Taip pat rasime išsamų pasakojimą apie futbolą išeivijoje: Anglijoje, Škotijoje, Brazilijoje, Urugvauje, JAV, Australijoje.

Didelis straipsnis skiriamas moterų futbolui. Futbolo specialistėms bus įdomu susipažinti su išskirtinėmis moterų futbolo savybėmis, apie žymiausias mūsų šalies dailiosios lyties futbolininkes. Taip pat apie vykusias įdomias kovas Lietuvos ir TSRS pirmenybėse.

Leidinio pabaigoje skaitytojas susipažins su žinomų žmonių, jaunystėje žaidusių futbolą, įvairiais pasakojimais ir įdomiais prisiminimais. Savo įspūdžiais dalinasi prezidentas Valdas Adamkus, Kauno „Inkaro“ komandos futbolininkas ir treneris Juozas Agulnikas. Buvęs Lietuvos futbolo rinktinės vartininkas B. Jankauskas, Lietuvos futbolo rinktinės žaidėjas Stasys Danisevičius. Knygoje pateiktas įdomus futbolininko Povilo Grigonio pasakojimas apie savo tėvą – Lietuvos patrioto Antano žygdarbius už mūsų šalies laisvę ir nepriklausomybę. Taip pat skaitome apie įdomius Klaipėdos „Granito“ meistrų komandos žaidėjo Juozo Žvinakevičiaus prisiminimus, futbolininko – tremtinio Gintauto Stasiuliavičiaus gyvenimo peripetijos, tragišką Vilniaus „Žalgirio“ futbolininko Algirdo Žilinsko likimą ir daugelį kitų.

Knygos pabaigoje, futbolo gerbėjus sudomins A. Vosyliaus straipsniai: „Ar žaidėme lietuvišką futbolą?“ ir „Futbolo talentų gimtinė – Kauno priemiestis Julijanava“.

Šios monografijos turinį ryškiai papildo ir paįvairina įdomių nuotraukų gausa. Ir pačioje leidinio pabaigoje (viršelyje) susipažinsime su monografijų trilogijos autoriumi, Lietuvos nusipelniusiu treneriu, doc. Algirdu Klimkevičiumi.

Mūsų Nepriklausomybės atstatymo laikotarpiu ir ateityje toks išsamiu turiniu įdomus leidinys (kaip ir du pirmieji), turės didžiulės pažintinės reikšmės mūsų naujajai futbolininkų kartai. Neabejotinai ši monografija bus reikšminga istorinė medžiaga studentų ruošiamiems moksliniams darbams.

2022 04 06

 

Atgal