VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Visuomenė

2022.09.17. Protesto akcija „Dėl valstybinio energetikos sektoriaus žlugdymo“

Lidija Veličkaitė

 

„Mes susirinkome į šią aikštę ne todėl, kad čia Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmai. Šioje aikštėje stovi Vincas Kudirka – mūsų tautos genijus ir himno autorius. Jis tarsi mums pažadą duoda – įsiklausykite, kada giedate himną, įsiklausykite į tuos žodžius, kuriuos jūs kartojate.

                      Šiandien aš pradėjau šį Nacionalinio susivienijimo partijos organizuotą susibūrimą aktoriaus ir poeto Kęstučio Genio šaukusio, šaukiančio ir šauksiančio žodžiais: „Šios žemės šeimininkai esame mes. Ir mes atsakome už šitą žemę ir už tai, kas joje vyksta. Mes renkame savo tarnus, kurie vadovautų mūsų valstybei. Ir jie privalo prieš mūsų tautą būti atskaitingi ir, jeigu nesugeba, mes galime juos atstatydinti,“ – rugsėjo 8 d., pradėdamas   protesto akciją „Dėl valstybinio energetikos sektoriaus žlugdymo“ kalbėjo renginio vedėjas, partijos Nacionalinis susivienijimas (NS) Vilniaus skyriaus pirmininkas Gaudentas Aukštikalnis.

                       Pakviestas kalbėti, NS pirmininko pavaduotojas Vytautas Sinica pirmiausia pabrėžė, kad, pasak valdžios, protestuoti dėl elektros kainų, reiškia būti tik prokremliškais žmonėmis. Kas prieš valdžią, tas prieš Lietuvą ir už Rusiją. Vyriausybės šalininkai sutapatina Vyriausybę su Lietuva. Ir dalis žmonių patiki tokiu melu, kad dėl kylančių kainų kaltas tik Vladimiras Putinas, sukėlęs karą Ukrainoje. Europos Sąjunga (ES), jos taisyklės čia nieko nelemia ir nereiškia, ir valdžia sako, kad nieko negalima padaryti, nėra prieš ką protestuoti. Belieka tik kentėti, arba nusilenkti V. Putinui, nutraukti prieš jo šalį sankcijas ir pirkti iš jų dujas.

                      Šitoje melo atmosferoje būtina akcentuoti kelis dalykus tam, kad išvis galėtume susikalbėti. Pirma – mes, čia susirinkę, nepalaikome Rusijos  ir nesiūlome iš jos pirkti dujų. Antra – išvis nebūtume susirinkę, jei tik karas Ukrainoje būtų kaltas ir nusilenkimas V. Putinui būtų vienintelė išeitis iš energetinės krizės. Trečia – dėl energetinės krizės ir konkrečiai dėl elektros kainų labiausiai šitoje situacijoje kaltos pasenusios ir nebelogiškos ES nustatytos taisyklės, kurios susieja dujų kainą su elektros kaina. Ir kol šie dalykai nebus atsieti, tol situacija neišsispręs. Galima tik žaisti kompensacijomis. Ketvirta – ši problema privalo būti sprendžiama ES lygiu. Ne viena ES šalis reikalauja to sprendimo. Penkta – visi ES sprendimai, ypač sunkūs, trunka mėnesius. Laukti negalima, ypač verslui, kuriam nėra kaip taupyti. Arba išsilaiko, arba užsidaro.

                      Jau trečdalis ES šalių svarsto, kaip tas kainas sumažinti ne kompensuojant iš biudžeto, ar iš skolintų lėšų ir kaip nemokėti didžiulių pelnų gamintojams ir tarpininkams, teikiantiems elektrą.

                      Todėl diskusijos būtinos, sprendimai būtini ir mes, piliečiai, esame šios valstybės šeimininkai ir turime teisę reikalauti, kad šalį valdanti vyriausybė būtų veikli ir kompetentinga. Ir nesakytų, kad nieko negalima padaryti, o rinktųsi iš daugybės sprendimų, kurių mūsų šalyje tiek  ekspertai, tiek ir kitos šalys siūlo. Tereikia valios pasirinkti ir spręsti problemą, ir mes galime to išsireikalauti.

Protesto akcijos dalyviai

Kalba NS pirmininkas prof. Vytautas Radžvilas. Alkas.lt nuotr.

                      „Ar Lietuva vis dar yra nepriklausoma valstybė? Ar tiktai politiškai nesavarankiška teritorija, kurią administruoja politikus bandantys imituoti  vadybininkai ir buhalteriai?“ – klausė NS Energetikos komiteto pirmininkas Almantas Stankūnas. Pirmininkas sakė, kad turime to paklausti, nes kitaip negalima paaiškinti, kodėl tiek praeitos, tiek šios kadencijos valdantieji aklai, netgi fanatiškai diegia šitą elektros liberalizacijos projektą. Jie ne tik stengiasi įvykdyti, kas parašyta  ES direktyvoje, bet ir kaip sovietiniais laikais nutarė įvykdyti penkmečio planus ir juos viršyti. Kaip kitaip suprasti, jeigu staiga atsiranda garantinis tiekimas su 25 proc. grobuonišku antkainiu, su gąsdinimais, kad po pusės metų garantinio tiekimo vartotojai bus apskritai atjungti nuo elektros. Ar galima būti dar nuolankesniam, negu energetikos ministras Dainius Kreivys, kuris prieš keturis mėnesius  gavo atsakymą iš ES biurokratų, kurie yra atsakingi už rinkos priežiūrą ir reguliavimą, kad to algoritmo, kuris sukelia visas kainas rinkoje, neįmanoma pakeisti, nes tai sugriautų rinką. Tą pačią rinką, kurioje brangiausias gamintojas, dažniausiai dujomis kūrenamos elektrinės, užkelia kainą ir visi gamintojai, nepriklausomai nuo jos kaštų, nors jie būtų keli centai, pardavinėja energiją ta kaina.

                      Jau beveik visų valstybių vadovai ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pasakė, kad rinka veikia netinkamai, kad tai turi būti keičiama. Mūsų ministrė pirmininkė I. Šimonytė, ministras D. Kreivys, Valstybės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas Renatas Pocius, tos pačios tarybos, kuri turėtų rūpintis vartotojų interesais, pasakė, kad negali būti keičiama.     Kiek mes turime valstybės, jei vartotojai yra varu, kaip baudžiauninkai, išvejami pas nepriklausomus tiekėjus karo ir socialinės sumaišties akivaizdoje. Kiek mes turime valstybės, jei galima vartotojus apiplėšinėti du kartus. Pirmiausia išvarant  juos pas nepriklausomus tiekėjus, vėliau kompensuojant didžiules kainas pinigais, kuriuos mes mokame mokesčių pavidalu, maitiname tuos pačius tiekėjus, pigius gamintojus ir didiname jų beprotiškus pelnus.

                      Pirmininkas priminė Estijos vyriausybės pasiūlymus Parlamentui, kad būtų įteisinta universali elektros tiekimo paslauga. Tos paslaugos tiekėjas turėtų būti Eesti Energia – mūsų Igničio atitikmuo. Eesti Energia,  teikdama šitą paslaugą, dirbs kaip reguliuojamas tiekėjas, t. y. su minimaliu pelnu. Jos visos gamybos priemonės bus skirtos tam, kad kaina rinkoje būtų kuo mažesnė. Vartotojai galės laisvai rinktis nepriklausomą tiekėją, arba universalią paslaugą. Vartotojai, kurie turi fiksuotos kainos sutartis su nepriklausomais tiekėjais, galės jas nutraukti, rinktis universalią paslaugą ir jiems negalės būti taikomos jokios sankcijos. „Tai kodėl taip negali įvykti Lietuvoje?“ – klausė pirmininkas. Pirmiausia Ignitis yra pusiau privatizuota įmonė. Eesti Energia – vienintelis akcininkas yra valstybė. Tuo tarpu Ignitis valstybė turi 73 proc., 27 proc. valdo smulkūs instituciniai  asmenys, taip pat ir fiziniai asmenys. Reikalinga nacionalizuoti, t. y. išpirkti tas akcijas. O iš tų, kurie sugalvojo šią privatizaciją pareikalauti atsakomybės.

                      Kai elektros kainos pasiekė 2-4 eurus už kilovatvalandę, privalėjo įsijungti Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė, kuri privalėjo dirbti tada, kai yra maksimalios kainos. Bet ji nedirbo tam, kad nesumažėtų privatiems investuotojams pelnai.

                      Pirmininkas sako, kad visa tai turi baigtis, vyriausybė turi prisiimti visą atsakomybę ir atsistatydinti. Valstybė turi būti sugrąžinta tautai ir ją turi valdyti politikai, kurie rūpinsis pirmiausia mūsų visų bendruoju gėriu, mūsų interesais ir kurie kovotų visomis įmanomomis priemonėmis, kad būtų pakeisti beprotiški algoritmai ir beprotiškos neoliberalizmo apologetų idėjos. Valstybė – tautai!

                      NS parengė pareiškimą, kurį gausiai išdalino susirinkusiems į mitingą ir kurį įteiks visoms valdžios institucijoms.  NS valdybos narė Alina Laučienė perskaitė tik pačią rezoliuciją, kurioje Nacionalinis susivienijimas reikalauja:

                       „Energetikos ministrą D. Kreivį ir Ministrę Pirmininkę I. Šimonytę prisiimti asmeninę politinę ir teisinę atsakomybę už avantiūristinės ir nusikalstamos reformos padarinius ir nedelsiant atsistatydinti. Respublikos Prezidentas privalo panaudoti jam suteiktas konstitucines galias, kad šie asmenys būtų atstatydinti iš užimamų pareigų.

                      Pertvarkyti Vyriausybę, skiriant į ministro pirmininko ir energetikos ministro pareigas kvalifikuotus bei tinkamus jas užimti asmenis, kurie nesivadovautų „globalios Lietuvos“ vizija bei neoliberalizmo ideologijos dogmomis, bet savo veiklos prioritetu laikytų lietuvių tautos išlikimą ir Lietuvos valstybės išsaugojimą.

                      Lietuvos teisėsaugos institucijas atlikti išsamų tyrimą dėl suinteresuotų elektros tiekimo rinkos „prichvatizavimu“ asmenų ir grupių ryšių su buvusiu Ministru Pirmininku S. Skverneliu bei dabartine Ministre Pirmininke I. Šimonyte ir galimai jų darytos neteisėtos įtakos, verčiant įgyvendinti racionaliai nepagrindžiamą ir Lietuvai žalingą elektros tiekimo reformą.

                      Lietuvos Respublikos Seimą sudaryti parlamentinę, visuomenės atstovus įtraukiančią, tyrimo komisiją, kuri išsiaiškintų ir paviešintų Lietuvoje veikusius ir tebeveikiančius su KGB/FSB struktūromis susijusius asmenis, nepagrįstai pralobusius ir toliau lobstančius iš nacionalinio saugumo požiūriu gyvybiškai svarbių infrastruktūrinių Lietuvos ūkio dalių. Komisija taip pat nustatytų, ar jų veikla iš esmės nėra derinama su Rusijos valdžia, galimai bendradarbiaujant su šios šalies specialiosiomis tarnybomis.

                      Nustačius tokius asmenis, jie turi būti laikomi V. Putino režimo rėmėjais, į juos turi būti žiūrima, kaip Vakarų šalyse žiūrima į režimą remiančius Rusijos oligarchus – jų turtas turi būti areštuotas. Išsiaiškinus bei įvertinus jų padarytos ir daromos žalos Lietuvos nacionaliniam saugumui bei pagalbos Rusijos režimui pobūdį bei mastą, jis turi būti nusavintas, o gautos lėšos skirtos smarkiai išaugusiai elektros kainai Lietuvos vartotojams  atlyginti.

                      Nedelsiant pradėti derybas su ES valstybėmis ir Europos Komisija dėl esminių prekybos elektra taisyklių pakeitimo, kad būtų užtikrinta, jog vartotojai už elektrą mokėtų pagrįstą kainą, nekraunant nepagrįstai didelių pelnų elektros gamintojams. Apie derybų eigą nuolat informuoti visuomenę.

                      Visuomeniniam ir garantiniams tiekėjams, panaikinus bet kokius antkainius, suteikti galimybę nustatyti vartotojams patrauklias kainas, naudojant finansinius ir tiesioginių sandorių su pigiais elektros gamintojais instrumentus ir taip padidinti konkurencinį spaudimą nepriklausomų elektros tiekėjų kainoms.

                      Vartotojams leisti laisvai migruoti tarp visuomeninio  ir nepriklausomų elektros tiekėjų. Užtikrinti vartotojams galimybę laisvai rinktis tiekėją ir taip dar labiau padidinti konkurencinį spaudimą nepriklausomiems elektros tiekėjams.

                      Nustatyti fiksuotas elektros supirkimo kainas iš pramoninių saulės ir vėjo jėgainių, pasitelkiant CfD (Cost for Difference –  kaštai už skirtumą) principą, skirtumą tarp nustatytų ir biržos kainų grąžinti vartotojams.

                      Papildomai apmokestinti elektros gamintojus, gaunančius nepagrįstai didelius pelnus, o gautas papildomas pajamas grąžinti pažeidžiamiausiems elektros vartotojams.

                      Dėl vyraujančios padėties Lietuvos elektros rinkoje, galimybės paveikti elektros kainą biržoje ir interesų konflikto, nacionalizuoti „Ignitis“ grupės elektros gamybos veiklą Lietuvoje, taip pat visuomeninio elektros tiekimo ir Elektros skirstymo operatoriaus (ESO)veiklas. Užtikrinti, kad šios įmonės dalies veiklos tikslas būtų ne didžiausias ir nuolat didėjantis pelnas, bet kuo mažesnės elektros kainos Lietuvos vartotojams.

                      Reikalauti ES atšaukti Apyvartinių taršos leidimų (klimato mokesčių) sistemą. Šie mokesčiai buvo skirti žaliosios energetikos plėtrai skatinti. Šiuo metu paskatų tam yra pakankamai. Kai kuriose ES šalyse žaliosios energetikos plėtrą jau stabdo elektros tinklų techniniai duomenys, kuriems pakeisti reikia laiko.“

                      Susirinkusieji į mitingą gausiais plojimais lydėjo visus dvylika rezoliucijos punktų. „Šis pareiškimas ir rezoliucija, kurie bus perduoti šalies vadovams, manau, kad susilauks tam tikrų atgarsių,“ – pabrėžė mitingo vedėjas  G. Aukštikalnis.

                       Baigiamąjį žodį tarė NS pirmininkas prof. Vytautas Radžvilas. Mitingo išvakarėse pirmininką buvo apėmęs labai pažįstamas ir sunkus jausmas, kai išsiųstas pranešimas apie  rytojaus dieną  įvyksiantį mitingą ir NS pareiškimo tekstas nesulaukė jokio atgarsio.  Tvyrojo tyla, keistai panaši  į tą baugią ir slogią tylą, kuri Lietuvoje tvyrojo 1988 m. birželio ir liepos mėnesiais, kai per anos, okupantų valdžios kontroliuojamą žiniasklaidą, prasprūsdavo vos viena kita žinutė, kad kažkokie Sąjūdžio veikėjai surengė viešą akciją. Prireikė net kelių mėnesių, kol rudenį blokados siena buvo pralaužta ir tiesos žodis pasklido ir kilo kaip nesustabdoma banga. Profesorius tiki, kad  ir dabar atsiras žmonių, kaip ir prieš 30 metų, kurie pralauš tą blokados ir tylos sieną. Kad turi vykti demokratinis, kultūringas ir kartu sugebantis racionaliai ir dalykiškai kelti politinius reikalavimus  judėjimas. Ir tiki, kad šiuo mitingu jis ir prasidės. Išgirdę šiuos žodžius, plojimais mitingo dalyviai tam pritarė.

                      Profesorius teigė, kad susirinkome ne vien dėl elektros kainų, nors tai labai svarbu. Prašyti tik sumažinti elektros kainas gali nelaisvi žmonės, o laisvi reikalauja daugiau. Ir tas daugiau prasidėjo prieš kelis metus, kai dar nebuvo susikūręs NS, bet buvo einama į Europos Parlamento rinkimus su šūkiu „Susigrąžinkime valstybę.“ Nes kiekvienas mąstantis žmogus paklaus savęs: ar tikrai mums priklauso ši valstybė, kurios valdžia gali daryti, ką nori, nekreipdama dėmesio į savo piliečius. Todėl kova, kuri prasideda yra žūtbūtinė kova ne tik dėl kainų, bet ir tautos išlikimo. Prieš 30 metų Lietuvos turtas perėjo į saujelės žmonių rankas. Tai buvo  įgyvendinta pritaikius vadinamąjį viešojo turto perpumpavimo mechanizmą. Jo pradžia buvo vadinami UAB-ai valstybinėse įmonėse, kurias kontroliavo tų įmonių vadovai. Jie padarė, kad Lietuvos valstybė tapo ypatinga – ji suaugo su turtu. Štai kodėl valstybei išlikti yra svarbi neoliberalizmo ideologija.     Profesorius sako, kad jie ne prieš laisvą  rinką ir konkurenciją. Tačiau apie kokią konkurencinę kovą ir rinką  galima kalbėti, kai vieni gamintojai elektrą išgauna už labai mažą kainą, o kiti – iš dujų gana brangią. Ir sukuriama situacija, kai pigūs gamintojai kraunasi pasakiškus turtus, nes lyg tai laisvoje rinkoje, ar biržoje įtvirtintas principas, kad kaina turi būti brangiausia. Mūsų valdžiai  žmonės nerūpi, ji, tik kaip tijūnas, prievarta suvaro vartotojus pas vadinamus nepriklausomus tiekėjus pirkti elektrą už brangiausią kainą. Žmonės naudingi tiek, kiek iš jų galima išspausti, kitaip jie tiesiog nereikalingi. Ir tai vyksta visose gyvenimo srityse.

                      Neoliberalizmu grindžiama ekonominė santvarka yra tiesiog atvirkštinis komunistinės santvarkos pakaitalas. Komunistiniai fanatikai reikalavo viską nacionalizuoti, arba suvisuomeninti. Tas pats vyksta mūsų šalyje, kai norima beatodairiškai viską privatizuoti.

                      „Mes turime tai sustabdyti,“ - sako profesorius. Ir baigdamas kalbėti užsimena apie valdžios atstovų atsistatydinimą. Mes nesiūlome paleisti Seimą, ar Vyriausybę. Gal valdantieji rastų savo gretose žmonių, kurie dar supranta, kas yra Tauta ir kas yra Valstybė. Lietuvoje turi prasidėti nauji laikai, bet jie prasidės tik tada, kai pradės veikti principai. Tie, kurie su savo žmonėmis elgiasi, kaip su eksperimentiniais triušiais, pagaliau privalo atsakyti savo kišene. Kitaip niekas nesikeis. Lietuvai reikia ne nevykusio buhalterinio politikavimo, bet tikros politikos. Lygiai taip pat reikia jau nebe politikuojančių buhalterių ir vadybininkų, bet politikų. Jei prieš trisdešimt metų atsirado žmonių, kurie suprato, kas yra Tauta ir Valstybė, tikimės, kad jų atsiras ir šiomis dienomis. Nes kas gi yra Lietuva? Tai, mes visi, kurie čia gyvename. Tad kilkime!

                      Mitingo vedėjas renginį užbaigė eilėmis apie kryžiaus kelią: „Kryžiaus ženklu prisidengęs,/išdavystės keliu žengia.../Niekados laisvi nebūsim/kol dvasia nebus laisva.“ Ir dar pridūrė: jei į priimtą pareiškimą ir rezoliuciją valstybinės institucijos nereaguos, teks vėl susirinkti ir  dar gausiau. 

                         

                     

                     

                     

                                                    

 

                     

Atgal