VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ

01 17. Mūsų orbitoje - vėl romai

Alfonsas Kairys
Viename šio laikraščio numerių (2011-12-21) rašėme apie romus, šiandien šią temą tęsiame. Nuotraukose matėte, kaip gyvena viena Eišiškių (Šalčininkų r.) 9 asmenų romų šeima. Klaikiau klaikaus nebūna: ir malkomis kūrenama krosnis, ir lovos, ir 7 vaikai (mažiausiam nė metukų nėra), ir, baisiausia, žiurkės, vienam mažyčiam kambarėlyje. Namo stogas kiauras, palangės išpuvusios...
Kitaip tariant, namas nenorėtų namu būt vadinamas, bet yra kaip yra: vis ne po atviru dangumi, vis nors lietūs neužlyja, vis žiemą ant galvos nesninga.
Išėjęs iš svetingai priėmusių šeimininkų, pasuki Jono Pauliaus II vardu pavadintąja gatve, kitaip - Jana Pawla II, nes čia gatvių pavadinimai dvikalbiai, o ir trikalbių pasitaiko. Taip, lietuvis, atvykęs „nuo Suvalkijos lygumų“, nustebtų, kodėl Lietuvoj gatvių pavadinimai lenkų kalba rašomi. Bet rašomi...
Taigi eini ir kairėje pusėje matai Pirties gatvę, o kad tau dar aiškiau būtų, tai ji ir „Lazienna“ pavadinta. Manai, čia gal ir pirtis turėtų būti, kurioje neturintys patogumų galėtų nusiprausi, pasivanoti, pasikalbėti, atsipalaiduoti. Užklausi pakeliui gyvenančią močiutę, ar toli dar iki pirties, ir išgirsti: „Iki kokios pirties? Buvo, vaikeli, buvo jinai, kartą per mėnesį kūreno, bet paskutinį kartą dūmas užgeso 2010 metų gruodžio 18 d. Ir Naujųjų metų nesulaukė! O pastatas ana ten.“ Taip, Pirties gatvės, arba Laziennos, kad nepasiklystum, gale stūkso „galingas“ pastatas, namas, kuriame galėjai savaitės ar dviejų nuovargį „nuskalauti“. Durys jau kelerius metus neatrakinamos, vidus pasiilgęs vandens ir žmogaus šilumos.
Ir vėl pagalvoji apie tuos 9 romus, gyvenančius kišeniniame butelyje ir apie mažus vaikus, kurių rankytės (o, matyt, ir kūneliai) ne visada vandenį gali pajusti. Ir nenustembi, kad kai bendrauji su vaikais, dažnas rankytes slepia: jos purvinos, nes vanduo šaltas kaip ledas ir tik iš kolonėlės atnešamas, o šildyt neprisišildysi. Malkos irgi kainuoja. Buvo pirtis, nors kartą per savaitę galėjai save pamaloninti. Dabar jos nėra – ir vargu ar bus. O kur mažus vaikus ir save prausti? Taip kaip senovėje: prišildoma metalinė talpa vandens ir paeiliui po vieną „skalbiami“ vaikai, o vėliau „skalbiasi“ tėtis ir mama: dažnai tame pačiame vandenyje...
Įsivaizduokim, kiek vandens reikėtų devyniems, o juk yra romų, kurių šeimose ir 12 asmenų. O jiems kiek vandens ir malkų reikėtų. Taigi, ir slepia rankytes eišiškiečių romų vaikučiai...
O vertėtų vietinėms valdžioms greta kitų ir šiuo klausimu pasirūpinti. Reikia tik noro...
 

Atgal