VISUOMENĖ
02 03. Pasaulinę pelkių dieną - švietėjiški renginiai ir talkos
Daina Mankutė
Pasaulinę pelkių dieną - vasario 2-ąją - prisiminta "žemės inkstais" vadinamų pelkių ir šlapžemių svarba gamtai. Šią dieną minėjo prie tarptautinės Ramsaro konvencijos prisijungusios šalys, taip pat ir Lietuva.
Mūsų krašte pasaulinės reikšmės saugomomis šlapžemėmis paskelbtos penkios vietovės: Čepkelių, Kamanų, Viešvilės, Žuvinto gamtiniai rezervatai ir Nemuno deltos regioninis parkas.
Kiekvienais metais Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos Pasaulinę pelkių dieną pasitinka įvairiais renginiais ir švietėjiškais projektais. Šiais metais ypatingai Pelkių dieną paminės Žuvinto biosferos rezervato direkcija - čia bus įteiktas sertifikatas, pažymintis šio rezervato įtraukimą į Pasaulinį UNESCO programos "Žmogus ir biosfera" biosferos rezervatų tinklą. Šia proga vyks konferencija, išvyka į gamtą Žuvinto ežero pažintiniu taku, bus diskutuojama apie Žuvinto biosferos rezervato perspektyvas.
Kamanų valstybinio gamtinio rezervato direkcija vasario 4 dieną visus kviečia į Kamanų pelkės mokomojo tako tvarkymo talką. Pritaikant Kamanų gamtinio rezervato infrastruktūrą neįgaliųjų ekologiniam pažintiniam lankymui, planuojama įrengti naują taką, tačiau reikia surinkti pasenusio tako sulūžusias ir sutrūnijusias lentas.
Nemuno deltos regioninio parko direkcija organizuoja renginį moksleiviams "Pelkių diena". Piešinių apie pelkes konkurse galės dalyvauti mokiniai iš visų Šilutės rajono mokyklų.
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos primena, kad pelkės užima daugiau kaip 6 proc. mūsų šalies ploto. Dešimtis tūkstančių metų besiformuodamos pelkės sukaupė ir iki šiol saugo milžiniškus kiekius energijos. Durpėse sukaupta per augalus pasisavinta saulės energija, kiminų paklotėje - gėlo vandens atsargos.
Be gausių gamtos išteklių, pelkės suteikia "namus" gausybei retų, įdomių augalų ir gyvūnų rūšių. Siekiant atkurti pažeistą pelkių vandens režimą, išsaugoti unikalias augalų ir gyvūnų buveines, biologinę įvairovę, saugomose teritorijose vykdomi specialūs gamtotvarkos darbai.
Per pastarąjį šimtmetį dėl netinkamos žmogaus veiklos - sausinimo darbų, melioracijos - daugybė šlapžemių sunaikinta, pelkės pasausėjo. Jose susidarė palankesnės sąlygos medžiams augti, tad pelkių plynių plotai kasmet mažėja.
1971 m. vasario 2 dieną Irano mieste Ramsare buvo pasirašyta Tarptautinės svarbos pelkių konvencija, skirta gamtos apsaugai ir protingam gamtos išteklių naudojimui. Sutrumpintai ji vadinama Ramsaro konvencija, o vasario 2-oji minima kaip Pasaulinė pelkių diena.
Pagal Ramsaro konvenciją, saugomos ne tik visos planetos išlikimui svarbios pelkės, bet ir kitos vietos, kuriose gausu vandens. Visos jos vadinamos šlapžemėmis. Tai žemapelkės, aukštapelkės, nendrynai, dirbtiniai ir natūralūs vandens telkiniai, nuolat ar laikinai užmirkusios teritorijos, kuriose nuolat telkšo vanduo arba jis nuolat teka, kuriose vanduo gėlas, pusiau sūrus ar sūrus. Joms priskiriamos ir jūrų dalys, kurių gylis atoslūgio metu ne didesnis kaip 6 metrai.
Atgal
.jpg)
(1).png)
