VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

AKTUALIJOS

2021-07-30
Deja, bet dar atsiranda atveju, kai siuntėjai nežino apie draudžiamų daiktų sąrašą ir bando nusiųsti negalimas prekes kitam žmogui. Tam, kad siuntėjui ir pašto darbuotojams išvengti nemalonumų, reikia prieš siuntimą sužinoti faktą, ar galima tuos daiktus siųsti paštu.  Plačiau
2021-07-29
Siekdama užtikrinti, kad pandemija neperkrautų sveikatos priežiūros įstaigų ir netrikdytų kitų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, Vyriausybė siūlo taikyti papildomas COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) valdymo priemones ir ribojimus šalyje, artėjant prie 300 COVID-19 lovų užimtumo ligoninėse. Tokiu atveju kontaktinės veiklos bus galimos, jei asmenys atitiks Galimybių paso kriterijus. Galimybių paso reikalavimas nebus taikomas tik kai kurioms kritinėms veikloms, kurias detalizuojantį Vyriausybės nutarimo projektą Sveikatos apsaugos ministerija įpareigota parengti iki rugpjūčio 2 d. Plačiau
2021-07-29
Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė pasveikino Valdovų rūmuose vykusio iškilmingo renginio, skirto Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metams, dalyvius. Pasak premjerės, Lietuvos valstybė yra stipri ir graži savo vidine įvairove, daugiakultūriškumo tradicija, atskleidžiančia, kaip būdami skirtingi galime praturtinti vieni kitus. Lietuvos totoriai yra viena seniausių bendruomenių, atradusių savo namus Lietuvoje ir juos nuolat puoselėjusių. Pabrėžta, kad mūsų valstybės istorijos puslapiai paženklinti svarbiu Lietuvos totorių vaidmeniu karuose ir sukilimuose, kovose už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Premjerės teigimu, svarbu nepamiršti ir Lietuvos totorių pasiaukojimo gelbėjant žydų bei kitų tautybių žmones okupacijų metu. Plačiau
2021-07-28
Lietuvos Respublikoje galiojant ekstremalios situacijos režimui, darbdaviai, vadovaudamiesi Lietuvos  Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 47 straipsnio 1 dalies 2 punktu, gali skelbti darbuotojui ar darbuotojui grupei prastovą, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu, arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo. Plačiau
2021-07-28
„Sodra“ išsiuntė priminimus daugiau nei 300 tūkstančių savarankiškai dirbančių gyventojų, kuriems, pasibaigus karantinui, vėl atsirado prievolė kas mėnesį mokėti privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokas. Sumokėję įmokas iki paskutinės einamojo mėnesio dienos, jie ir toliau galės nemokamai naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis. „Ekstremalios situacijos ir karantino metu savarankiškai dirbantys gyventojai turėjo teisę nemokėti einamųjų PSD įmokų, tačiau galėjo gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Taip buvo siekiama palengvinti jų finansinę naštą. Pasibaigus karantinui, įmokas vėl reikia mokėti reguliariai. Plačiau
2021-07-28
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė dėl pirmadienį įvykusio protesto Rūdninkuose kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą. Ministrės teigimu, protestas šalia Rūdninkų poligono, kuriame ketinama apgyvendinti nelegalius migrantus, buvo akivaizdi piktybinė provokacija. „Tai, kas vakar įvyko Rūdninkų poligone, yra akivaizdi piktybinė provokacija, nes kyla klausimas, ką žmonės gynė. Nes Rūdninkų poligonas yra Viešojo saugumo tarnybos pratybų vieta, kuri yra sukarinta. Tai yra specialios paskirties objektas ir kuriame yra užtikrinta tam tikra apsauga: yra tvora, yra videokameros, ir ši teritorija yra nutolusi nuo gyvenamųjų teritorijų“, – Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) surengtoje spaudos konferencijoje teigė A. Bilotaitė. „Tai tikrai yra klausimas, ką žmonės vakar gynė“, – retoriškai klausė ji. Plačiau
2021-07-27
Liepos 25–28 d. Lietuvoje lankosi Vokietijos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas generolas leitenantas Alfons’as Mais’as ir Vokietijos parlamento narė dr. Eva Hoegl. Gen. ltn. A. Mais’as, vykdydamas Sausumos pajėgų vado pareigas, Lietuvoje lankosi pirmą kartą. Vizitas Lietuvoje prasidėjo susitikimais su Lietuvos kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu ir Sausumos pajėgų vadu brigados generolu Raimundu Vaikšnoru. „Vokietija – viena iš svarbiausių partnerių mūsų šalies gynybos planavime ir atgrasyme. Galiu pasakyti, kad jų parama ir buvimas mūsų šalyje yra įvairiapusis ir, tikiu, vertinamas ne tik karių, bet ir visuomenės. Tarnaudami kartu su NATO pajėgų integravimo vieneto grupe, mūsų kariai turi unikalią galimybę mokintis ir tobulėti. Jau besibaigiančios pratybos „Schneller Degen 2021“ – ne tik pasitikėjimo Lietuva ženklas, bet ir puiki proga išbandyti savo priimančios šalies galimybes. Svečių iš Vokietijos patvirtinimas, kad po kelerių metų pratybos planuoja sugrįžti į Lietuvą – aukščiausias įvertinimas Lietuvos kariuomenei,“ – teigė Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. V. Rupšys. Plačiau
2021-07-27
Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Korėjos Respublika grupės pirmininko Andriaus Kupčinsko kvietimu liepos 27–30 dienomis su darbo vizitu Lietuvoje lankysis Korėjos Respublikos Nacionalinio Susirinkimo Tarpparlamentinių ryšių su Lietuva grupės pirmininkas Sung Kull Yoo ir jo vadovaujama delegacija. Vizito metu delegacija susitiks su Seimo Pirmininko pavaduotoju Vytautu Mitalu, Seimo Užsienio reikalų komiteto nariais, Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Korėjos Respublika grupės pirmininku ir nariais. Vizito programoje taip pat numatyti susitikimai su kultūros, ekonomikos ir inovacijų ministrais, užsienio reikalų viceministru. Plačiau
2021-07-26
 Viena iš Lietuvai labai svarbių ilgalaikės DVT (Darnauus vystymo tikslų)  politikos sričių yra darnus gamtos išteklių naudojimas ir atliekų tvarkymas.  Lietuva turi 17 rūšių naudingųjų iškasenų, iš jų 9 eksploatuojamos Plačiau
2019-03-10
[...] beveik kiekvienas žmogus pusę savo gyvenimo nugyvena nuosmukyje.                                   Frydrichas Nyčė Plačiau
2021-07-26
Jei ieškote teisinio smulkiojo verslo patarimo, su kuriomis susiduria visi smulkiojo verslo savininkai. Dauguma verslų neužauga būtent dėl to, jog  nežino kaip tai pritaikyti ir laikytis. Plačiau
2021-07-26
Šešėlinė Vyriausybė nepritaria įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso priėmimui, kuriuo vadovaujantis Vytautas Landsbergis būtų laikomas valstybės vadovu. „Šiuo klausimu esame pasisakę ne kartą ir matome istorinį faktą, jog tuometinė Laikinoji Konstitucija Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui nesuteikė valstybės vadovo statuso ir tuometinis Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis tokiu nebuvo išrinktas. Plačiau
2021-07-26
Lietuva jau senokai yra Rusijos naujosios geopolitikos akiplotyje, tačiau mūsų politikų veiksmuose kol kas stokojama ne tik Rusijos geopolitikos, bet ir apskritai geopolitikos išmanymo. Juolab naująją geopolitiką grindžiančių civilizacinių veiksnių suvokimo. Esame įtraukti į didžiųjų galių kovą dėl pasaulio valdymo, įtakos sričių pasidalijimo naujomis sąlygomis. Tos kovos niekaip negalime paveikti, tačiau privalome bent jau stengtis susivokti naujomis aplinkybėmis, išsiaiškinti pagrindinių galių tikslus ir taikinius, jų vykdomų krizių kūrimo ir valdymo ypatumus. Rusijai XXI a. pradžioje pareiškus apie savo tikslus gaivinti imperinę savimonę ir savo įtakos zonon susigrąžinti po Sovietų Sąjungos subyrėjimo „netektas žemes“, Lietuva akivaizdžiai tapo vienu iš naujosios geopolitikos taikinių. Juk esame carinei Rusijai priklausiusi Šiaurės Vakarų regiono dalis ir buvusi Sovietų Rusijos respublika.  Plačiau
2021-07-25
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis informavo Europos Komisijos (EK) viceprezidentą, ES vyriausiąjį įgaliotinį užsienio ir saugumo politikai Josepą Borellį apie naujausias Baltarusijos provokacijas ES ir Lietuvos atžvilgiu. „Visa Europa yra suinteresuota, kad šis Baltarusijos režimo sukonstruotas nelegalios migracijos kelias būtų suardytas. Lietuva intensyviai dirba, tačiau reikalingos ir maksimalios ES institucijų pastangos, kalbant su neteisėtų migrantų kilmės šalių vyriausybėmis - tiek Afrikos, tiek Artimųjų Rytų valstybėse", - sakė užsienio reikalų ministras G. Landsbergis. Plačiau
2021-07-25
Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos siūlymui pakeisti Buhalterinės apskaitos įstatymą, iš esmės atnaujinant jo nuostatas. Didžiausių pokyčių sulauks su skaitmeninimu susiję apskaitos tvarkymo ir rengimo procesai, suteikiant daugiau laisvės žinovams rengti apskaitą ir pasirinkti reikalingas vidaus valdymo priemones. Tuo pačiu siūloma pakeisti ir įstatymo pavadinimą į „Finansinės apskaitos įstatymas“. „Senasis Buhalterinės apskaitos įstatymas priimtas dar 1993 m., iki šiol buvo keistas tik fragmentiškai, todėl jo nuostatos yra pasenusios, nepakankamos ir neaiškios – neatitinkančios šiandieninio gyvenimo naujienų. Plačiau
2021-07-24
Psichikos ligoniams kalbėti neįmanoma ir jau atsibodo. Ir juokinga, ir pasišlykštėtina, kada apie "sovietines nostalgijas" pamokslauja tie, kurių projektėliai tada šiltai teliuskavo tėtukų sėklidėse ir apie tuos laikus neturi absoliučiai jokio supratimo. Čia tiems, kurie dar neprarado sveiko proto, atminties, kurie pamena "brandų socializmą", kai griuvo viena imperija ir gali jį asmeniškai palyginti su "brandžiu liberalizmu", kada griūna kita imperija . Plačiau
2021-07-24
Atėjo laikas visiems garsiai pakalbėti apie dramblį kambaryje. Kalbėsiu ne tik savo, bet visų atsakingų piliečių vardu. Pradėsiu nuo esminio dalyko - virusas neišnyko, bet mes jau turime efektyvią vakciną. Rudenį bus ketvirtoji banga - o ji bus, nes kol kas skiepijasi tik kas antras. Tačiau nepriimtina ketvirtąją bangą pasitikti taip pat kaip trečiąją ar ankstesnes. Tokioje situacijoje rudenį nauji karantino ribojimai turi būti taikomi tik tiems, kas elgiasi neatsakingai, o ne vėl užmetami ant pečių tiems, kurie elgiasi atsakingai, kai kažkas kitas marširuoja nusispjovęs į mokslą, į visuomenę, ir į pandemiją. Visi laisvi, ir visi turi būti atsakingi už savo veiksmus, tad ir apribojimai neturi būti taikomi tiems, kurie elgiasi atsakingai. Jie turi būti tiems, kas nesiskiepija ir taip neapsaugo savęs ir aplinkinių. Plačiau
2021-07-24
Ar esate girdėję apie trečiąjį Niutono fizikos dėsnį „Veiksmas ir atoveiksmis“? Jis sako, kad jei vienas kūnas kokio nors dydžio jėga paveikia kitą kūną, tai tas kitas kūnas pirmąjį veikia tokia pat jėga. Šį dėsnį galima pritaikyti ir politikoje, taip pat ir Lietuvos atžvilgiu. Ir vėl šio karšto vidurvasario aktualija – pabėgėliai. Pavyzdžių? Prašom. Bet apie viską iš eilės. Dar pernai rugsėjį A. Lukašenka grasino: „30 porc. Lietuvos biudžeto formuoja mūsų krovinių srautas per Lietuvą. Todėl pastatysim juos į vietą“. Ir savo žodį jis tesėjo: nors dar nepaskaičiuota, bet įvairiomis prognozėmis vien mūsų pervežėjai patirs nemažų nuostolių. „Trąšų atveju negaus apie 14 mln. eurų pajamų per metus, o naftos produktų kontekste negautume apie 4-5 mln. eurų pajamų per metus“, – spaudos konferencijoje sakė bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ vadovas M.Bartuška. Plačiau
2021-07-23
Lietuvai vis drąsiau prabylant apie savo teisę į nepriklausomybę, svarbų vaidmenį vaidino spauda.   „Minties“ leidykloje taip pat būta itin pozityviai nusiteikusių asmenų, kurie drąsiai ir ryžtingai rengė spaudai leidinius, žadinusius tautos dvasią, plėtusius kultūrinį akiratį, skatinusius priešintis okupantų ideologijai. Pirmiausia, žinoma, paminėtinas Romualdas Ozolas, su kuriuo buvau pažįstamas nuo žurnalo „Meno saviveikla“ laikų, kai bendromis jėgomis steigėme „Kultūros barus“. Abu buvome Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojai, tad nemaža sveikatos kainavo kariaujant, kad „politrūkišką“ knygą pakeistų išliekamąją vertę turintys veikalai. Gilią vagą leidžiant filosofijos palikimą išvarė labai darbštus ir sąžiningas naujas redakcijos vedėjas mano kraštietis Antanas Rybelis. Mano kuruojamai Teisės literatūros redakcijai vadovavo  itin darbštus Vytautas Sinkevičius, vienas iš Konstitucijos kūrėjų, šiandien žinomas profesorius.  Labai stiprus buvo dailininkų kolektyvas. Vien Rimanto Dichavičiaus albumas „Žiedai tarp žiedų“ ne tik Sovietų Sąjungoje, bet ir plačiai Europoje sukėlė tikrą furorą. Būtų galima minėti daugybę to meto leidyklos šviesuolių. Bet tai tik mažutis įžanginis žodis. O norėjau papasakoti, kaip Lietuvoje pirmą kartą buvo išleistas Herbas, kuris tuo metu dar neturėjo Valstybės ženklo statuso. Plačiau
2021-07-22
2030 m. Lietuvoje trūks 2,8 tūkst. sveikatos priežiūros specialistų, daugiausia – bendrosios praktikos slaugytojų, šeimos ir vidaus ligų gydytojų. Tai rodo Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) atnaujintos sveikatos priežiūros specialistų poreikio prognozės rezultatai. Tyrimo metu analizuoti kiekybiniai (registrų) ir kokybiniai (sveikatos priežiūros sektoriaus įstaigų ekspertų apklausos) duomenys. 2020-ųjų situacija Didžioji dalis tyrimo apklausoje dalyvavusių ekspertų tvirtina, kad 2020 m. labiausiai trūko bendrosios praktikos slaugytojų ir šeimos gydytojų. Šių specialistų trūkumo priežastimis ekspertai įvardina didelį poreikį dėl teikiamo paslaugų skaičiaus, platų šeimos gydytojų ir slaugytojų atliekamų funkcijų sąrašą, išaugusį poreikį dėl COVID-19 pandemijos sukeltų veiksnių, tokių kaip papildomi darbo krūviai, specialistų susirgimai ir saviizoliacija ar išėjimas į pensiją esant rizikos grupėje. Plačiau