Nors rugsėjo 6-oji Kaune buvo apniukusi, ketindama šliūkštelti lietaus ir tik retai tarp debesų įsiterpdavo saulė, dar gerokai prieš istorinio renginio pradžią gerdami kavą Laisvės alėjos ir A.Mickevičiaus gatvės sankirtoje esančioje jaukioje kavinukėje matėme, kaip tautiniais rūbais pasipuošusios damos, nešinos gėlėmis suko link Kauno įgulos karininkų ramovės.

Š. m. rugsėjo 6 d. sukanka 100 metų nuo laikraščio „Lietuvos aidas“ pirmojo numerio pasirodymo. „Lietuvos aidas“ – reikšmingas Nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimo dokumentas. Jame 1918 m. vasario 19 d. buvo paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas.

„Lietuvos aidas“ visuomet atspindėjo svarbiausius Lietuvos istorinius įvykius, tautiškumą, asmenybes. Neabejingas žmonėms ir jų rūpesčiams.

Leidėjas, fotomenininkas Algirdas Pilvelis, deja, nesulaukęs šios ypatingos laikraščio sukakties, su “Lietuvos aidu”, nuo pat jo atgimimo tapusiu Tautos mokykla, žengė nuo 2000-ųjų iki išėjimo Amžinybėn, 2016 m. Jam pavyko prisikviesti į laikraštį gyvenimo prasmę ir pilnatvę jaučiančius geriausius to meto žurnalistus, savo profesijos asus, didelį būrį švietėjų, kurie pilnai pasitikėjo savo jėgomis, bendradarbiavusių su laikraščiu ir visuomeniniais pagrindais.

Vilniuje ėjo trumpai „Lietuvos aidas“, vienas iš seniausių Lietuvos laikraščių, šiemet pažymi šimtametę sukaktį. Jis pradėjo eiti 1917 metais, dar nepasibaigus Pirmajam pasauliniam karui. Laikraštis gimė Vilniuje, Lietuvos sosto mieste.

Vokiečių kariuomenei užėmus visą Lietuvą, visa spauda buvo karo cenzūros sustabdyta, kaip ir visų švietimo draugijų, kooperatyvų ir savivaldybės organų veikla. Reikėjo tenkintis Vilniuje skelbimų lentoje išlipintais štabo pranešimais.

Tik 1928 metų vasario 1 d. „Lietuvos aidas" (215 jo numeris) buvo atkurtas su paantrašte „Tautiškos minties dienraštis". Jį leido tautininkų įkurta akcinė bendrovė „Pažanga". Jos pirmuoju redaktoriumi 1928-1932 metais buvo Valentinas Gustainis. Tačiau „laikraščio sąžine turėjęs būti Antanas Smetona, prezidentas.

„Lietuvos aidas", pradėtas leisti 1917 m. rugsėjo 6 d., vokiečių okupacinės valdžios aplinkybėmis neplatino jokios informacijos apie politikos aktualijas, partijų tarpusavio kovas, ginčus ir nesusipratimus Valstybės Taryboje, kurių, be jokios abejonės, būta, o pasirinko vieną prioritetą - Lietuvos nepriklausomybės siekį: skaitytojams neturėjo kilti jokių abejonių dėl šio siekio įgyvendinimo realumo. Kaip bebūtų keista, bet išlaikyti nuoseklią laikraščio politinę kryptį padėjo ir okupacinės vokiečių valdžios cenzūra. Ji neprotestavo net dėl tokio, sakyčiau, įžūlaus iššūkio, kad „Lietuvos aidas" turėjo paantraštę „Valstybės laikraštis".

Tautos santykyje su tauta ir vidaus gyvenime periodinė spauda gali aibių pridaryti, kai, užuot auklėjusi visuomenę, tiesos ir teisingumo idėjas skelbusi, ima piktinti ir erzinti žmones. Gera spauda gali tačiau daug padaryti tautų suartėjimui ir sušvelninti jų santykius.

Meno, poezijos ir istorijos sąskambis paryškina gamtos ir gyvenimo nuotaiką. 1907 metais nutapytu paveikslu „Pavasario motyvas“ Čiurlionis tarsi kitu  įvaizdžiu pratęsia„Saulėtekio“ padangės ir istorinės gelmės mintis. 

Spausdiname ištrauką iš prof. Onos Voverienės ruošiamos spaudai knygos „LIETUVOS AIDAS“ - TAUTOS MOKYKLA. „LIETUVOS AIDUI“ - 100 METŲ“. Knyga bus išleista iki š. m. rugsėjo 6 d.

Spausdiname ištrauką iš prof. Onos Voverienės ruošiamos spaudai knygos „LIETUVOS AIDAS“ - TAUTOS MOKYKLA. „LIETUVOS AIDUI“ - 100 METŲ“. Knyga bus išleista iki š. m. rugsėjo 6 d.

Reikės išmokti pačiam pasirūpinti savimi, o svarbiausia – viso krašto ateitimi. Nebesitikėkim, kad savaime ateis į Lietuvą gerovė, voliojant mums durnių savo darbovietėse, gurkšnojant kavutę, pliekiant anekdotus.

Spausdiname ištrauką iš prof. Onos Voverienės ruošiamos spaudai knygos „LIETUVOS AIDAS“ - TAUTOS MOKYKLA. „LIETUVOS AIDUI“ - 100 METŲ“. Knyga bus išleista iki š. m. rugsėjo 6 d. Dienraštis „Lietuvos aidas“ žiniasklaidos jūroje išliko unikalus, orientuotas į tikrosios, padorių žmonių Lietuvos interesus ir siekius

Spausdiname ištrauką iš prof. Onos Voverienės ruošiamos spaudai knygos „LIETUVOS AIDAS“ - TAUTOS MOKYKLA. „LIETUVOS AIDUI“ - 100 METŲ“. Knyga bus išleista iki š. m. rugsėjo 6 d. Istorija – ne anatominis preparavimas, o prisikėlimas ir gyvenimas, kurį ji stengiasi grąžinti mirusiesiems. A. Debidūras

Spausdiname ištrauką iš prof. Onos Voverienės ruošiamos spaudai knygos „LIETUVOS AIDAS“ - TAUTOS MOKYKLA. „LIETUVOS AIDUI“ - 100 METŲ“. Knyga bus išleista iki š. m. rugsėjo 6 d.

Spausdiname ištrauką iš prof. Onos Voverienės ruošiamos spaudai knygos „LIETUVOS AIDAS“ - TAUTOS MOKYKLA. „LIETUVOS AIDUI“ - 100 METŲ“. Knyga bus išleista iki š. m. rugsėjo 6 d.

Spausdiname ištrauką iš prof. Onos Voverienės ruošiamos spaudai knygos „LIETUVOS AIDAS“ - TAUTOS MOKYKLA. „LIETUVOS AIDUI“ - 100 METŲ“. Knyga bus išleista iki š. m. rugsėjo 6 d.

Spausdiname ištrauką iš prof. Onos Voverienės ruošiamos spaudai knygos „LIETUVOS AIDAS“ - TAUTOS MOKYKLA. „LIETUVOS AIDUI“ - 100 METŲ“. Knyga bus išleista iki š. m. rugsėjo 6 d. Žinia apie Romos Grinbergienės ankstyvą mirtį pribloškė savo netikėtumu... ir kaltės jausmu, kad leidausi pralenkiama Varpų.

Spausdiname ištrauką iš prof. Onos Voverienės ruošiamos spaudai knygos „LIETUVOS AIDAS“ - TAUTOS MOKYKLA. „LIETUVOS AIDUI“ - 100 METŲ“. Knyga bus išleista iki š. m. rugsėjo 6 d.