VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Poezija

2021-05-10
Neskambinu. Neguodžiančios naujienos. Blaivam tiesiog koktu apsidairyt. Jei menas šitos nuterliotos sienos, Tai ko dar laukt belieka ? Ką daryt ? Plačiau
2021-05-09
Ir mūsų gatvėje jau uždegė žibintą. Ji šitiek metų skendo tamsoje. Dabar nakčia net kambarys nušvinta. Romantika. Tik ką daryt su ja. Plačiau
2021-05-05
Kažkur žiema dar tūno pasislėpus. Nors jau pavasaris. Su paukščiais, su žiedais. Bet šaltas vėjas pučia iš palėpės. Sugrįžta dienos žiemiškais vaidais. Plačiau
2021-05-03
Ne tik virš mūsų šalies. Virš viso pasaulio pakibo mirtina grėsmė. Mirtinas pavojus moralei, kalbai, šeimai. Plačiau
2021-05-02
Kodėl numirti turi, kad suprastų, Kad buvo jis ne šiaip, ne šiaip žmogus, Kad stengėsi pakelt sunkiausią rąstą, O gal per daug jau buvo mandagus. Plačiau
2021-04-30
Jei meilės jausmo niekad nepatyrei, Tai gal tuščiai ir gimta, ir gyventa. Šis laimės jausmas begaliniai tyras, Nes meilė mūsų amžinoji šventė. Plačiau
2021-04-30
Atrodo viskas, viskas ištuštėjo - Galva, širdis, pasaulis, kambarys ... Net ir skurdi mintis į galvą neatėjo. Tai gal aš išprotėjęs juokdarys ? Plačiau
2021-04-28
Toks nuostabus saulėlydis pro debesį. Paveikslas. Pilnas kerinčių spalvų. Tikriausiai juo pasaulis visas stebisi. Juk taip didinga, paslaptinga ir žavu. Plačiau
2021-04-25
Iš motinos įsčių atsinešiau Širdies siautulingą plakimą, Pripildytą gėrio nektaro, Saulėtekių kerinčio žaismo, Tikėjimo taurę, pripiltą Plačiau
2021-04-14
Sizifai, kam tu tas eiles rašai, Kurios lyg akmenys tik ant galvos tau byra ? Gal pažodžiui, o gal tik panašiai Kažkas įvertint bandė mano lyrą. Plačiau
2021-04-05
Atskriejęs vėjas atneša man aidą Iš tolimos vaikystės, tolimos. Ir vėl regiu aš brangų tavo aidą, Ir ranką, kur iš tolo man pamos. Atskriejęs vėjas atneša man aidą Iš tolimos vaikystės, tolimos. Ir vėl regiu aš brangų tavo aidą, Ir ranką, kur iš tolo man pamos. Atskriejęs vėjas atneša man aidą Iš tolimos vaikystės, tolimos. Ir vėl regiu aš brangų tavo aidą, Ir ranką, kur iš tolo man pamos. Plačiau
2021-04-04
Niekas neblaško.  Niekas netrukdo. Dėkime tašką. Kurkime ugnį. Plačiau
2021-04-04
Ir vėl žiedadulkėmis nubarstytas takas. Kai kam ir šienligės sukeltas čiaudulys. Kai rytą vėl ugninė saulė teka, Viltingai klausi: o kada palis ? Plačiau
2021-04-01
Visi melagiai. Arba juokdariai. Todėl net tarptautinę dieną turim. Kiek tu šunybių ar kiaulysčių pridarei ? Kiek melagienų per gyvenimą sukūrei ? Plačiau
2021-03-29
Kiek žemėj nelaimingų, Viešpatie! Kodėl? O Jobas klausė Viešpaties – Plačiau
2021-03-27
Dar pasidžiaukime Verbom, šventom Velykom, Kol leidžia uždarytiems nors šį tą. Ar žmoniškai gyvent vilties dar liko, Sukudakuos mums vištgaidis - višta. Plačiau
2021-03-26
Velykų varpai virš pavasario klonių Prikėlė gyvybes naujam atgimimui. Šventovėse glaudžias palaminti žmonės, Malda prisilietę prie Kristaus likimo. Plačiau
2021-03-25
Kankina klausimas. Bet neturiu atsakymo. Ir nežinau, kas atsakyt galėtų. Atrodo, kad visi apkurtome, apakome. Tik vegetuojame. Ir nykstame iš lėto. Plačiau
2021-03-22
Išnyksta žvėrys, paukščiai, žuvys. Žolėms ir medžiams nesaugu. Tiktai aštrus žmogaus liežuvis Kasdien kartoja: kaip smagu.   Išnyksta žvėrys, paukščiai, žuvys. Žolėms ir medžiams nesaugu. Tiktai aštrus žmogaus liežuvis Kasdien kartoja: kaip smagu. Išnyksta žvėrys, paukščiai, žuvys. Žolėms ir medžiams nesaugu. Tiktai aštrus žmogaus liežuvis Kasdien kartoja: kaip smagu. Plačiau
2021-03-16
Gyvenimas nepanašus į lyriką. Nors gražbylystėmis mes tikim per dažnai. Atrodo,  išsiskyrėme akimirkai, Bet jau nesusitiksim amžinai. Plačiau