VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Ekonomika

2021-05-13
Rokiruotė: Lietuva 2020 metais tapo IT ir finansinių paslaugų eksporto lydere Baltijos šalyse aplenkusi Latviją ir Estiją. Įspūdingas pasiekimas, turint omenyje, kad prieš 10 metų Lietuva buvo beviltiška atsilikėlė - skirtumas nuo Latvijos ir Estijos siekė ~3 kartus. Lietuvos kilimas į viršų prasidėjo 2010 metais, pradėjus veikti "Barclays" operacijų centrui, kuris pralaužė ledus kitoms užsienio investicijoms į IT paslaugų sektorių, o pastaraisiais metais augimą paspartino: Plačiau
2021-05-12
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad suvaldžius pandemiją daugelio pasaulio regionų lauks ekonomikos spurtas – šių metų pasaulio BVP augimo prognozė didinama iki 5,9 proc., augimas tęsis ir kitąmet. Tuo tarpu Lietuvai „Swedbank“ ekonomistas prognozuoja spartesnį atlyginimų ir užimtumo augimą, tačiau pažymi, kad išlieka spartesnio infliacijos augimo tikimybė. Pasak „Swedbank“, šių metų šalies BVP augimo prognozė didinama iki 3 proc., o kitiems metams prognozuojamas augimo paspartėjimas iki 4,9 proc. Apžvelgdamas tai, kaip Lietuvai metų eigoje pavyko dorotis su COVID-19 pandemija, N. Mačiulis pažymėjo, kad nors Lietuvai pavyko išvengti didesnių neigiamų ekonominių pasekmių, šalis pirmavo savo neigiamais humanitariniais rodikliais. Plačiau
2021-05-10
Pristatydamas tyrimą apie gyventojų nuostatas dėl finansinio saugumo, „Compensa Life Vienna Insurance Group SE“ verslo plėtros vadovas Marius Dubnikovas pažymi, kad turtinė nelygybė bei jos sąlygojamas finansinis neraštingumas yra viena iš kertinių priežasčių, kuri lemia dalies visuomenės apsisprendimą nekaupti turimų lėšų. Jis taip pat pažymi, kad kaupti ateičiai ir investuoti nėra linkę itin jauno ir vyresnio amžiaus žmonės. „Nekaupia mažiausia finansiškai apsaugoti žmonės. Tai, sakyčiau, yra esminė problema, egzistuojanti Lietuvoje. Įdomu, kad pagal apklausas pinigus kaupia aukšto išsilavinimo ir didesnes pajamas turintys žmonės“, – teigė M. Dubnikovas spaudos konferencijoje. Plačiau
2021-04-30
Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvos gyventojų senėjimo tendencijos gana intensyvios. Kokios priežastys lemia, kad greitai senstame, kokią tai turi įtaką darbo rinkai, ar turime ir kur slypi resursai, galintys padėti sumažinti senstančios visuomenės poveikį, klausiame Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiosios ekonomistės Lauros Galdikienės. Plačiau
2021-04-28
Kovo mėnesio duomenys signalizavo apie stabilizaciją Europos ekonomikoje, o išankstiniai balandžio mėnesio indikatoriai jau leidžia tikėtis, kad atsigavimas Europoje iš tiesų prasidėjo. Ekonomiką ir toliau į priekį veda ypatingai stipri paklausa pramonės sektoriuje, tačiau didžiulė skirtis tarp pramonės ir paslaugų sektorių vis dar tebesitęsia.  Europoje turizmas atsivers gegužę Vis tik naujausi euro zonos paslaugų sektoriaus lūkesčiai signalizuoja, kad pandemija paslaugoms dar didesnio poveikio nebepadarys – balandį šis sektorius atsispyrė nuo dugno ir pradėjo kilti.  Plačiau
2021-04-24
Vienodo atlygio diena parodo, kiek dienų per metus dėl vidutiniškai mažesnio savo atlyginimo moterys dirba už dyką.  Plačiau
2021-04-20
Finansų ministrė Gintarė Skaistė, pristatydama Vyriausybės parengtą integruotą plano projektą „Naujos kartos Lietuva“, teigė, jog intensyviai ruoštas dokumentas užtikrins šalies proveržį link teisingesnės, išmanesnės ir aukštą pridėtinę vertę kuriančios. „Vyriausybei paskelbus gerų žinių apie karantino atlaisvinimus, toliau kalbame apie ateitį, tik jau ilgesnę šešių metų perspektyvą, ir pristatome planą, kuris, tikimės, padės pasiekti laukiamo ekonomikos proveržio“, – teigė finansų ministrė. ­– Nacionalinio plano projektas – „Naujos kartos Lietuva“, –  orientuotas į aukštos pridėtinės vertės akceleraciją, skaitmeninimo, žaliojo kurso, geresnių švietimo, sveikatos ir socialinių paslaugų teikimą, teisingesnės ir atsparesnės šalies kūrimą“. Plačiau
2021-04-19
Nepaisant COVID-19 viruso pandemijos sukelto ekonominio nuosmukio, 2020 m. Fintech sektorius ir toliau plėtėsi – įmonių skaičius augo 10 proc. ir pasiekė 230, darbuotojų skaičius augo 18 proc. – iki 4000, o į Lietuvą savo veiklos dalį perkėlė keletas reikšmingų Fintech įmonių. Planuojama, kad 2021 m. bus ne mažiau sėkmingi. Tarptautiniame Fintech indekse Lietuva šiuo metu užima ketvirtą poziciją pasaulyje, o Europos Sąjungoje – pirmąją. Tuo metu Fintech ateities vietos reitinge Vilnius puikuojasi pirmoje vietoje pagal ekonominį efektyvumą ir yra ketvirtas pagal tiesioginių užsienio investicijų pritraukimą. Valstybės institucijos nuo 2016 metų aktyviai skatina Fintech įmones – startuolius ir tarptautines įmones – kurtis ir veikti Lietuvoje, siekiant didinti konkurenciją finansų sektoriuje. Plačiau
2021-04-16
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pastebėjo, kad šiuo metu valstybės skola išaugusi iki neįprasto lygio, tačiau esą nereikėtų tuo gąsdintis. Plačiau
2021-04-16
Mažai kas atkreipė dėmesį į įdomią statistinę informaciją. Finansų ministerija paskelbė, kad šių metų sausio ir vasario mėnesiais į valstybės biudžetą įplaukė daugiau pajamų nei pernai tą patį laikotarpį. O juk pernai iki kovo ekonomika buvo laisva, jokio karantino nebuvo, kai šiemet pusė šalies uždaryta. Plačiau
2021-04-13
Vakar vykusiame neformaliame Vyriausybės ministrų pasitarime pritarta Finansų ministerijos siūlymui pratęsti mokestinės pagalbos priemones verslui dar 4 mėnesiams. Sprendimu numatyta, kad neigiamą pandemijos poveikį patyrę mokesčių mokėtojai iki rugpjūčio 31 d. gali kreiptis dėl mokestinės paskolos sudarymo be palūkanų, atidedant iki rugpjūčio 31 d. susidariusią nepriemoką. Tuo pačiu nustatoma, jog iki spalio 31 d. nebus taikomi mokesčių išieškojimai ir nebus skaičiuojami delspinigiai. Plačiau
2021-04-10
Mažai kas atkreipė dėmesį į įdomią statistinę informaciją. Finansų ministerija paskelbė, kad šių metų sausio ir vasario mėnesiais į valstybės biudžetą įplaukė daugiau pajamų nei pernai tą patį laikotarpį. O juk pernai iki kovo ekonomika buvo laisva, jokio karantino nebuvo, kai šiemet pusė šalies uždaryta. Ekonomika keičiasi Ypač geras mokesčių surinkimas nustebino ir pačius valstybės tarnautojus. Dėl visuotinio karantininio verslų ribojimo planuojant biudžetą buvo ruošiamasi pajamų smukimui. Gruodžio mėnesio prognozė ir šių metų pradžios realybė neatitiko net 11 proc., o tai beveik 200 mln. eurų. Analizuojant pagal sektorius labai gerai matosi, kurie yra labiausiai nukentėję – aviacija, turizmas, apgyvendinimo paslaugos, ekskursijos, maitinimo sektorius, renginiai. Tačiau kiti verslai demonstruoja stebėtiną augimą. Plačiau
2021-04-06
Nors Lietuva šiame sąraše į lyderių dešimtuką patenka pirmą kartą, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atkreipia dėmesį į tai, jog indekse vertinami baziniai rodikliai, kurie neatskleidžia detalesnės informacijos apie lyčių lygybę šalyje. Pasaulio ekonomikos forumo indekso duomenys rodo, kad Lietuva lyčių nelygybę yra sumažinusi 80,4 procento. Lietuvos rezultatas 0,059 punkto geresnis nei 2020-aisiais, kai skelbtas naujausias lyčių atotrūkio indeksas. Lietuvos rezultatai, anot Pasaulio ekonomikos forumo, šiemet yra tarp penkių didžiausią pažangą padariusių šalių. Be Lietuvos taip pat išskiriama Serbija, Rytų Timoras, Togas, Jungtiniai Arabų Emyratai. Didžiausia įtaka – pokyčiai Vyriausybėje Pagal ekonominių galimybių lygybę Lietuva užėmė 12 vietą, lygias galimybes gauti išsilavinimą – 51 vietą, sveikatą ir išgyvenimą – pirmą vietą (dalijasi su dar 28 šalimis), o pagal politinį įgalinimą – 22 vietą. Latvija reitinge užėmė 20, Estija – 46, Lenkija – 75 vietą 156 valstybių sąraše. Plačiau
2021-03-26
Įsibėgėjant pavasariui turėtų grįžti verslo apetitas finansavimui. Jį lems ryškėjantys pandemijos pabaigos kontūrai,  vartotojų paklausa vietos ir užsienio rinkose ir pasibaigęs valstybės pagalbos priemonių galiojimo laikas. Kai kurie verslo sektoriai dar labiau padidins savo augimo pagreitį, o kitiems gali tekti skaičiuoti apribojimų žalą ir laukti šviesesnių perspektyvų. Plačiau
2021-03-27
Euro zonos ekonomika pernai krito net 6,8 proc. ir stipriai atsiliko nuo Jungtinių Amerikos Valstijų, kuriose ekonomika smuko 3,5 proc. Europoje taip pat išryškėjo ir didžiuliai skirtumai tarp šalių, pavyzdžiui, Lietuvos BVP susitraukė vos 0,8 proc., kai Ispanijos ekonomika smigo net 11 proc. Deja, bet trumpuoju laikotarpiu Europos perspektyvos nelabai džiugina − niekaip nesibaigiantys viruso protrūkiai ir stipriai atsiliekantis skiepijimo procesas reiškia, kad rimtesnis ekonomikos atsigavimas galės įsisiūbuoti tik artėjant prie metų vidurio.  Europoje ir toliau stebima stipri takoskyra tarp paslaugų ir pramonės sektorių.  Plačiau
2021-03-18
Mokesčių lengvatų peržiūros darbo grupė, kurią subūrė Finansų ministerija, jau sulaukė iš ekspertų, verslo ir visuomenės atstovų virš 200 pasiūlymų, ką reikėtų keisti šalies mokesčių sistemoje. Plačiau
2021-03-18
Lietuvos Vyriausybė savo programoje išsikėlė tikslą, kad iki 2024 m. Lietuvos investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) būtų padidintos trečdaliu – iki 1,5 proc. BVP. Tai sveikintina kryptis, nes valstybės, kurios daugiau investuoja į MTEP, dažniausiai pasižymi ir aukštesniu pragyvenimo lygiu. Vis dėlto tyrimais taip pat buvo parodyta, kad, norint efektyviai investuoti MTEP skirtas lėšas, šaliai būtina turėti pakankamą reikalingo fizinio kapitalo – laboratorijų, įrenginių ir kitos būtinos infrastruktūros – ir kvalifikuotų žmonių, kurie kokybiškai atliktų šiuos darbus, kiekį. Tačiau esamos Lietuvos ekonomikos struktūros apžvalga sudaro įspūdį, kad greičiausiai šiuo metu Lietuvoje jis dar nėra turimas. Plačiau
2021-03-17
Į Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą antradienį atplaukė nedidelis dujų krovinys iš Rusijos – 25-as toks laivas spalį prasidėjusiais dujų metais. Iš Vysocko, kur yra bendrovės „Novatek“ gamykla, atplaukęs dujovežis „Coral Energy“ ankstų rytą prisišvartavo prie terminalo laivo-saugyklos „Independence“, rodo portalai marinetraffic.com, vesselfinder.com ir myshiptracking.com.  Remiantis terminalo operatorės „Klaipėdos nafta“ grafiku, antradienį lauktas dujovežis turėjo atgabenti 15 tūkst. kubinių metrų SGD. Į Klaipėdą praėjusį savaitgalį atplaukė ir aštuntas didelis dujų krovinys iš JAV. Laivas „Cool Voyager“ atvyko iš „Sabine Pass“ skystinimo gamyklos su 138 tūkst. kub. metrų SGD.  Plačiau
2021-03-12
Vartotojų išlaidų struktūra Lietuvoje keičiasi: vartojimo krepšelis per pastaruosius dvidešimt metų gerokai priartėjo prie vakarietiškojo – reikšmingai sumažėjo maisto išlaidų dalis, o pramonės prekių ir paslaugų – stipriai išaugo. Tiesa, praėję metai buvo išskirtiniai ir pandemija turėjo įtakos vartojimui. Apribojus paslaugų veiklą, maistui tenkanti išlaidų dalis pernai padidėjo, o paslaugoms – sumažėjo.   Per pastarąjį dvidešimtmetį vartojimo krepšelis Lietuvoje reikšmingai priartėjo prie vakarietiškojo. 2000 m. gyventojai maistui, įskaitant alkoholį ir tabaką, skyrė apie 44 proc. savo išlaidų ir tai buvo maždaug dvigubai daugiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES).  Plačiau
2021-03-05
Lietuvoje darbo užmokesčio augimas jau penktus metus iš eilės yra sparčiausiais Baltijos šalyse, tad Lietuva mažina atotrūkį nuo Estijos ir didina - nuo Latvijos. Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis "į rankas" 2020 metais siekė 916, Latvijoje - 840, o Estijoje - 1190 eurų t.y. Lietuvoje jis buvo 9% didesnis nei Latvijoje ir 23% mažesnis nei Estijoje*. Išties įspūdingas Lietuvos pasirodymas, turint omenyje, kad 2015 metais Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis "į rankas" buvo mažiausiais Baltijos šalyse ir siekė vos 563 eurus (Latvijoje siekė 603 eurus, o Estijoje - 854 eurus), tad buvo 7% mažesnis nei Latvijoje ir 34% mažesnis nei Estijoje. Tikėtina, kad šiais metais darbo užmokesčio atotrūkis nuo Estijos ir toliau mažės (jei neprisivirsime patys košės) dėl didesnio Lietuvos ekonomikos augimo potencialo (juolab, kad Estija šiais metais nedidino minimalaus darbo užmokesčio, o Lietuva jį padidino nuo 447 iki 468 eurų "į rankas" arba ~5%). Su Latvija skirtumas, tikėtina, kiek sumenks - vien dėl Latvijos itin agresyvaus minimalaus darbo užmokesčio kėlimo: jis 2021 metais išaugo net 15%. Plačiau