VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

VISUOMENĖ, AKTUALIJOS

2021-04-17
Nedarbo išmokų gavėjų skaičius ir išmokoms skiriama suma nebeauga ir išlieka stabili jau kelis mėnesius. Statistinis bedarbis, gaunantis nedarbo išmoką, ieško darbo vidutiniškai penkis mėnesius. „Nedarbo išmoka kompensuoja prarastas pajamas tuo laikotarpiu, kai žmogus ieško darbo. Dėl karantino situacija išlieka sudėtinga, vis dėl to matome, kad dažnu atveju žmonėms neprireikia maksimalaus nedarbo išmokos mokėjimo laiko – 9 mėnesių – ir darbą jie susiranda greičiau – vidutiniškai per penkis mėnesius“, – sako „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Ježy Miskis. Nedarbo išmokos mokamos už praėjusį mėnesį. Išmokos už kovą gyventojų sąskaitas pasieks nuo balandžio 20 d. Plačiau
2021-04-15
Lietuviškose transporto įmonėse masiškai išnaudojami tolimųjų reisų vairuotojai. Jie verčiami mokėti nelegalias pinigines rinkliavas ir darbdavių išgalvotas nuobaudas, taip pat Plačiau
2021-03-06
Per du šių metų mėnesius šalyje patikrinę daugiau kaip 900 maisto įmonių, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai praneša nustatę kelias dešimtis pažeidimų (5 proc.). Pastebima, jog kai kuriuose miestuose pirkėjų ir lankytojų srautai reguliuojami tik epizodiškai, o aktyviau susidarančias eiles prie kasų ar įėjimų reguliuoti imamasi tik inspektorių kontrolės metu. VMVT duomenimis, patikrų metu prekybos centrų, maisto prekių parduotuvių administracijoms bei pavieniams prekiautojams nurodoma skirti daugiau dėmesio dažnai liečiamų paviršių valymui bei dezinfekavimui. Plačiau
2021-03-05
Kovo pradžia. Stojo kalendorinis pavasaris, ir subliuškęs sniegas rodo, kad gamta iš tikrųjų bunda. Kaziuko šventė šiemet bus virtuali, Moters diena – taip pat, greičiausiai – ir Nepriklausomybės atkūrimo diena, Kovo 11-oji. Tuo geriau, nes dabar tas šventes mes galėsime išjausti savo širdyje, o ne tik varginančiame gatvės šurmulyje bei piniginei pavojingose mugėse. Kai rašau apie artėjantį pavasarį, pamirštu apie politiką. Kovo 10-ąją prasidėsianti Seimo pavasario sesija jau ne už kalnų, bet apie svarbiausius jos darbus – nė žodžio. Ach, tiesa, pasiruošimas vyksta, ir jis gana triukšmingas. Kaista aistros dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo, kovoja „vakseriai“ ir „antivakseriai“, kaukininkai ir antikaukininkai, valdantieji skatina erzelynę su Prezidentu, keliami skandalai aplink diplomatinius vizitus į Gruziją ir Moldovą. Plačiau
2021-03-04
Praėjusiais metais dėl karantinų poveikio dirbančiųjų skaičius Lietuvoje mažėjo, tačiau vidutinis darbo užmokestis augo beveik taip pat sparčiai Plačiau
2021-03-04
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) dėl galimos korupcijos sveikatos apsaugos sektoriaus viešuosiuose pirkimuose sulaikė Šeškinės poliklinikos direktorę Daivą Kanopienę ir Vilniaus klinikinės ligoninės vadovą Narimantą Markevičių. STT skelbia tirianti galimus nusikaltimus „skirtingų sveikatos priežiūros įstaigų medicininės įrangos ir kitų medicinos priemonių viešuosiuose pirkimuose“. Tiek Vilniaus klinikinė ligoninė, tiek jos dalininkė sostinės savivaldybė tvirtina kol kas neturinčios informacijos apie vadovo sulaikymą.  STT informacijos apie sulaikytuosius neteikia, daugiau žinių apie ikiteisminį tyrimą tarnyba ketina pateikti ketvirtadienį vyksiančios trumposios spaudos konferencijos metu. Apie jos laiką ir vietą žadama pranešti vėliau.  Plačiau
2021-03-03
Vasario 28 d. grupė visuomenininkų aukščiausiai Lietuvos valdžiaiir kitoms institucijoms išsiuntė pareiškimą „Dėl hibridinių, propagandinių išpuolių, tautinių mažumų ir lietuvių supriešinimo nušviečiant okupacinių režimų padarinius, sukeliant grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui“. Pareiškimas adresuotas Lietuvos vadovams bei Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentui, Seimo darbo grupės vadovei Radvilei Morkūnaitei-Mikulėnienei,  Seimo Laisvės kovų ir istorinės atminties komisijos pirmininkui Eugenijui Jovaišai, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generaliniam direktoriui  Adui Jakubauskui, Vilniaus universiteto Rektoriui Rimvydui Petrauskui. Plačiau
2021-03-02
Pietų Karolinos universiteto profesoriaus, VDU garbės daktaro Kęstučio Skrupskelio paskaita, skaityta "Į Laisvę" fondo studijų savaitėje Anykščiuose, 1999 m. birželio 24 d. Plačiau
2021-03-02
Artėjant naujam sezonui dažnai norisi atnaujinti ne tik garderobą spintoje ar nusibodusią avalynę, bet dažnai pagalvojama ir apie naują automobilį.  Plačiau
2021-03-02
Net šeši iš dešimties (62 proc.) 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų mano, kad Lietuvos vardą pasaulyje geriausiai garsina šalies sportininkai, rodo visuomenės nuomonės „Baltijos tyrimai“ apklausa. Respondentų nuomone, be sportininkų (62 proc.), antri, kuriuos gyventojai laiko geriausiai savo kraštą garsinančiais – mokslininkai (15 proc.), treti – menininkai (8 proc.). „Sportininkus galime prilyginti savotiškais ambasadoriais, puoselėjančiais ir stiprinančiais valstybės identitetą. Šį faktą, dar kartą patvirtino ir visuomenės apklausos rezultatai, net ir šiuo, sudėtingu visam pasauliui laikotarpiu”, – sako Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. Plačiau
2021-03-01
Daugeliui žmonių bent kartą gyvenime sukirba idėja mesti samdomą darbą ir vystyti nuosavą veiklą. Akivaizdu, kad verslo idėja lieka tik svajone, jei nesiryžtama pokyčiams ir nesiimama atitinkamų veiksmų. Plačiau
2021-03-01
Savaitės pradžioje orai dar bus pavasariški ir toliau tirpdys užsilikusį sniegą, tačiau antroje savaitės pusėje įsiveršianti šalta oro masė gali neilgam sugrąžinti žiemą. Sekmadienio naktį nedaug pasnigo rytiniuose šalies rajonuose, bet, nepaisant iškritusio šviežio sniego, sekmadienį ir toliau žengs pavasaris, LRT Radijui sakė sinoptikė Alva Nagelytė. Pasak jos, vakarinėje šalies pusėje vyraus nepastoviai debesuoti, su saulėtais tarpsniais, be kritulių orai, o įdienojus temperatūra daug kur kils iki 7-9 laipsnių šilumos. Virš rytinių rajonų telksis gana tankūs debesys su nedideliais krituliais – šlapdriba ir lietumi. Čia temperatūra bus žemesnė – apie 4-6 laipsnius šilumos. Panaši temperatūra numatoma ir pajūryje. Pirmoje dienos pusėje pūs pietvakarių, vakarų, o antroje dienos pusėje – jau šiaurės vakarų vidutinio stiprumo vėjas. Plačiau
2021-03-01
Nuo rugsėjo ilgalaikes ir kryptingas kelerių metų  neformaliojo švietimo programas lygiais pagrindais galės teikti ne tik muzikos, meno, sporto mokyklos, bet ir kalbų, informacinių technologijų, STEAM (gamtamokslinio, inžinerinio, matematinio ir menų ugdymo) mokyklos. Tokia galimybė atsirado Vyriausybei pritarus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui išplėsti formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas įgyvendinančių įstaigų tinklą. Plačiau
2021-02-28
Berašydams naują opusą apie inovacijas ir ne rožėmis klotą jų kelią į sėkmę žmonijos istorijoje, susidūriau su tokia įdomia paralele plieno ir pasaulinės industrializacijos paradigmoje. Plačiau
2021-02-28
Kodėl nusikalstamos organizacijos užvaldo ištisas valstybes, o jų idėjos tampa priimtinomis gyventojų daugumai? Tokį, visai neretorinį klausimą, neseniai uždavė viena jauna istorikė. Tuojau pati ir atsakė - tai vyksta perversmų, okupacijų atvejais. Kas galėtų prieštarauti? Suprantama, kad natūrali žmogaus baimė, noras išlikti pagimdo baisiausius režimus ir diktatūras. Prisitaikoma įvairiausiomis formomis: nuo pasyvaus „stovėjimo po medžiu“, rafinuoto veidmainiavimo iki smurto ir netgi sužvėrėjimo. Žmonijos istorija tokių pavyzdžių matė daugybę. Nereikia ir okupacijų. Užuomazgų, geriau įsižiūrėję, galime pamatyti ir šiandien savo šalyje. Deja, pradžia, kuri atrodo gana nekaltai, dažniausiai ir pražiopsoma. Plačiau
2021-02-28
Praėjusių metų pabaigoje buvo baigtas rengti pirmojo etapo Gedimino kalno ilgalaikio sutvarkymo darbų projektas. Atlikti vieni sudėtingiausių Lietuvoje geologiniai tyrimai leido projektą rengusiai UAB „Hidroterra“ suprojektuoti priemones, kurios užtikrins ilgalaikį stabilumą. Būsimus darbus numatoma vykdyti dviem etapais. Pirmąjį – pietrytinės kalno dalies tvarkymą – tikimasi pradėti, vos tik projektuotojas gaus papildomą statybų leidimą ir įvyks viešieji pirkimai. Darbus viliamasi pradėti šių metų rudenį. Plačiau
2021-02-26
Mūsų tautos istorija puikuojasi nuostabiu paradoksu: Vytautas Didysis išplėtęs valstybės ribas Plačiau
2021-02-27
Agrarinės ekonomikos amžiuje žmonės gyveno kaimuose, apsuptuose dirbamų laukų ir pievų (Iki XIX amžiaus vidurio Europos miestuose gyvendavo mažiau nei 10% visų gyventojų ). Industrinės ekonomikos amžiuje žmonės kėlėsi gyventi į miestus, kuriuose ieškojo darbo fabrikuose. Paslaugų ekonomikos amžiuje žmonės kėlėsi gyventi į didmiesčius, kuriuose ieškodavo darbo klestinčiame paslaugų sektoriuje. O kur gyvensime skaitmeninės ekonomikos amžiuje? Šios krizės metu prasidėję migraciniai procesai sufleruoja, ko galime tikėtis netolimoje ateityj Plačiau
2021-02-27
Europa turės tapti ne tik klimatui neutraliu, bet ir klimatui atspariu žemynu! Nors Europos Sąjunga šiandien daro viską, kad sustabdytų klimato kaitą, kai kurie padariniai nebeišvengiami ir jie jau veikia mūsų gyvenimus: Dėl klimato kaitos sukeltų ekstremalių oro sąlygų ekonominiai nuostoliai Europos Sąjungoje kasmet siekia apie  12 mlrd. eurų. Karščio banga 2019 metais pareikalavo 2500 europiečių gyvybių. Klimato kaitos padariniai kasmet 20 mln. žmonių visame pasaulyje priverčia palikti namus. Plačiau
2021-02-26
Patariamoji taryba, kuri svarsto ir teikia pasiūlymus dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės plano, pateikė Vyriausybei rekomendacijas. Jomis vadovaujantis būtų galima vykdyti reformas, kurios turės reikšmingą ir ilgalaikį poveikį ekonomikai, socialinei, sveikatos apsaugai, švietimui ir kitoms sritims. 80 procentų šių reformų sėkmės – efektyvus jų įgyvendinimas. Ekspertai pažymi, kad ilgalaikių reformų tikslas – išsilavinęs ir sveikas žmogus saugioje visuomenėje, noriai tobulinantis savo žinias, įgūdžius ir gebėjimus visą gyvenimą. Tam būtini pažangūs, adaptyvūs ir atsparūs privatus ir viešasis sektoriai bei infrastruktūra, leidžiantys tvariai kurti aukštą pridėtinę vertę. Plačiau