VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Istorija

2021-07-24
Dažnai sakoma, kad 1410 m. liepos 15 d. vykęs Žalgirio mūšis buvo lemiama pergalė prieš kryžiuočius. Po jo Vokiečių ordinas nebeatgavo savo galybės, prasidėjo jo nuosmukio laikotarpis.  Plačiau
2021-07-19
Girmavoje ir apylinkėse išliko 3 piliakalniai. Vienas jų yra bažnytkaimio šiaurinėje dalyje. Didysis piliakalnis (Grosser Hausenberg) stovi ant aukšto kalno (Bolšaja gora;apie 90 metrų), dabar apaugusio lapuočių mišku, krūmynais.  Plačiau
2021-07-19
Alberto Goštauto asmenybę sunku kam nors Lietuvoje prilyginti. Be abejonės, šį Lietuvos didiką, Geranainių grafą galime laikyti svarbiausia XVI a. mūsų šalies didžia asmenybe, kurios dėka Lietuvoje buvo pradėti kloti tvaraus valstybingumo pamatai  Plačiau
2021-07-19
Šiandien yra naivu pritarti minčiai, kad pasaulio istorija yra pažanga laisvės suvokimo vyksme – pažanga, kurią mes turime pažinti kaip būtinybę – G. Hegelis „Istorijos filosofija“, V., 1990, p. 44. Lietuva jau 30 metų nepriklausoma valstybė, bet stebint mūsų valdžių elgesį vidaus ir užsienio srityje, susidaro vaizdas, kad jie dar nepribrendo savarankiškai valdyti valstybės, gal jie nesuvokia, kad Lietuva yra istorijos ir tarptautinės teisės subjektas. Šiame straipsnyje istoriniu teisiniu žvilgsniu pažvelgsiu į Lietuvos ir Lenkijos santykius. Plačiau
2021-07-10
Pabėtų bažnyčia – vienintelis su prūsų raštija susijęs paminklas, kurioje sovietmečiu buvo trąšų, grūdų sandėlis, visai baigia griūti, o šiandien gal jau nieko neliko. Plačiau
2021-07-10
Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose mūsų sostinė paminėta Gedimino laiške, rašytame 1323 m. sausio 25 d., Liubeko, Zundo, Bremeno, Magdeburgo, Kelno ir kitų Vakarų Europos miestų piliečiams.  Plačiau
2021-07-03
Neretai labai supaprastintai prisimenama Mindaugo karalystės istorija yra itin sudėtingas ir visai nevienareikšmiškas Lietuvos istorijos epizodas.  Plačiau
2021-07-03
1711 m. Rusijos caras Petras I su žmona Kotryna, keliaudamas iš Sankt Peterburgo į Karaliaučių, per Rygą, Klaipėdą, jachta Kuršmarėmis, liepos 6 dieną atvyko į Šakius, pilyje pernakvojo. Plačiau
2021-06-19
Kazio Pakšto skaičiavimu, Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas (1345–1377), iš savo tėvo Gedimino paveldėjęs 350 tūkst. kvadratinių kilometrų ploto valstybę, ją išplėtė dvigubai – iki 700 tūkst. kvadratinių kilometrų. Plačiau
2021-06-19
Daugėjant studentų Priegliaus dešiniajame krante 1862 m. buvo pastatyti nauji modernūs antrieji universiteto rūmai (per Karaliaučiaus šturmą apgriauti, po 1945 m. perstatyti).  Plačiau
2021-06-13
1939 metų rugsėjis šiltas, gražus gamtos padovanotas rudenėlis atėjo į Lietuvą, bet atėjo ne toks ramus kaip visada.  Plačiau
2021-06-13
„Liaudies priešo“ brolį Balį Uborevičių – mirties lagerin, šeimą – prie Laptevų jūros. Plačiau
2021-06-12
Iš senesnių bažnyčių minėtinos Steindammo (Šteindamo; 1263 m.), Juditten (Judyčių; 1288 m.) katalikų bažnyčios Plačiau
2021-06-08
1344–1345 m. sandūroje, greičiausiai pačioje 1345 m. pradžioje, Vilniuje įvyko perversmas, atvedęs į valdžią vieną sėkmingiausių viduramžių Lietuvos valdovų – Algirdą.  Plačiau
2021-06-05
1525 m. žlugus VO, buvęs jo didžiuoju magistru ir tapęs pirmuoju Prūsijos kunigaikščiu, Albrechtas Brandenburgietis iš Gediminaičių ir Hohenzollernų (Hohencolernai) dinastijos (Kazimiero dukters Sofijos ir Brandenburgo-Ansbacho markgrafo Friedricho sūnus)  Plačiau
2021-05-29
SEMBOS GYVENTOJAI, GEOGRAFINĖ, STRATEGINĖ PADĖTIS. ISTORIOGRAFINĖ APŽVALGA Plačiau
2021-05-29
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais ir kiek vėliau apie Gedimino kilmę buvo išplitusios dvi pagrindinės versijos. Viena teigė, kad Gediminas buvo „prastos“ kilmės, Vytenio arklininkas, o antroji skelbė jį Vytenio sūnumi. Tuo tarpu šiuolaikinėje istoriografijoje nuo XIX a. įsitvirtino nuomonė, kad Gediminas buvęs Vytenio brolis. Kaip gi yra iš tikrųjų? Gediminas – Vytenio arklininkas Pirmą versiją apie Gedimino kilmę anksčiausiai išdėstė kryžiuočiai apie 1412–1413 m. surašytame memorandume „Santrauka apie Jogailą ir Vytautą“. Memorandumas parašytas ginčų su Lietuva dėl Žemaitijos metu ir išreiškia priešišką Jogailai ir Vytautui tendenciją. Čia pateikta trumpa Lietuvos istorijos apšvalga nuo Vytenio laikų. Plačiau
2021-05-27
Šiemet sukanka  73 metai nuo didžiausio Lietuvos istorijoje trėmimo: 1948 m. gegužės 22-23 dienomis MGB ir jų pagalbininkai vietiniai kolaborantai  sugrūdo į  gyvulinius vagonus daugiau kaip 40 000 žmonių. Kaip ir kiti Michailo Suslovo vykdyto  „galutinio lietuvių klausimo sprendimo“ etapai, šis tragiškas gyventojų išplėšimas iš gimtųjų namų ir išgabenimas į atšiaurius Sibiro regionus  buvo užkoduotas nekaltu  pavadinimu „Vesna“ („Pavasaris“). Plačiau
2021-05-22
V. Trumpa: „Buvusieji karaliaus šalininkai dabar nori pralįsti su princo idėja“ Plačiau
2021-05-21
Visos Mažosios Lietuvos, jos pagrindinės dalies Karaliaučiaus krašto kultūros paveldo laikraštyje aprašyti bei sutalpinti neįmanoma – labai plati tema. Plačiau