Tie, kurie sako, kad be Mažosios Lietuvos nebūtų Lietuvos yra teisūs. Jūs tai žinote. Juk būtent joje buvo parašytos ir išleistos pirmosios lietuviškos knygos. Joje susiformavo ir įgavo oficialios kalbos statusą literatūrinė lietuvių kalba!

Kai žiniasklaidoje ar internetinėje erdvėje ieškosite poeto Antano Ilčiuko, jums pasiūlys chorvedį, dirigentą, kompozitorių Antaną Ilčiuką (1902 – 1990), uteniškį iš Veleikių kaimo.

Mums jau kelis šimtmečius kalama į galvą, kad lietuviai neturėjo rašto. Bet kartas nuo karto vis pasigirsta įrodymų, kad tas mūsų raštas vis tik buvo. Ir taip teigia ne kokie nors išsišokėliai

Sukanka 130 metų, kai 1894 m. spalio 13 d. Švenčionių apskrityje, Daugėliškio valsčiuje, Pajurgiškės kaime (dabar Ignalinos rajonas) gimė nepriklausomybės kovų dalyvis, legendinis partizanų būrio vadas kovų su lenkais 1919 – 1923 m. 

Siekdamas pagyvinti mūsų valstybės ekonomiką (dabar pasakytume – siekdamas diegti naujas technologijas) Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas kvietė Vakarų Europos pirklius ir amatininkus atvykti į Lietuvą. 

Lietuvių tauta bei Lietuvos valstybė, vadinta ir Lietuvos Karalyste, ir Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste, ryškiai skiriasi nuo daugumos tuometinių Europos valstybių

Aš manau, kad mūsų baltų genčių didesnį pakantumą, draugiškesnį elgesį sąlygojo dar ir mažesnis gyventojų tankumas bei atšiauresnės gamtinės sąlygos. 

Lietuvoje klestėjo religinis pakantumas, o Europą draskė religinė neapykanta ir religiniai karai. 

Šiandien kartais viešoje erdvėje diskutuojama apie tai, ką reikėjo daryti pirmajam Lietuvos valstybės prezidentui Antanui Smetonai pirmosios sovietų okupacijos metu?

1944 m. vasarą prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai Lietuvoje, kilo atkaklus partizaninis pasipriešinimas siekiant atkurti šalies nepriklausomybę.

Keli kilometrai į rytus nuo Suvalkų yra garsūs jotvingių  pilkapiai Šveicarijoje (dabar Studenos kaimas). Tai Romos imperijos laikotarpio istorinė vieta, kurią 1955–1966 m. tyrinėjo lenkų kompleksinė ekspedicija.

Lietuviams antikiniais laikais nelabai buvo kada statyti didingus statinius. 

Matydamas tragišką lietuvių tautos padėtį ir manydamas, kad viena seniausių Europos kalbų – lietuvių kalba – netrukus išnyks, poliglotas Jurgis Zauerveinas

Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkai atskleidė dar daugiau Kukuliškių piliakalnio paslapčių. Jau žinoma, kaip atrodė čia stūksojusi gyvenvietė, kaip ji buvo įtvirtinta.

Šie metai prasidėjo minint  Lietuvos vėliavos pakėlimo Gedimino kalne 105-ąsias ir mūsų literatūros klasiko Kristijono Donelaičio gimimo 310-ąsias metines.

Kokie gi mes, lietuviai, esam: geraširdžiai ar pikčiurnos? Pakantūs, ar žiaurūs? 

Šiandieninėje Lietuvoje nutylimi LDK pasiekimai, jos jėga, kurios net mongolų imperija įveikti nesugebėjo. Juk mongolai kalbėjo apie užkariavimus iki paskutinės jūros. 

Mazovija ir Haličas-Volynė prieš Sūduvą 1248 m.

Mindaugo laikais ir vėliau pagrindinės Lietuvos užsienio politikos, diplomatinės veiklos ir karinės ekspansijos kryptys buvo Vokiečių ordino valdos, o per jas 

Praėjo 80 metų, kai 1944 m. birželio 3 dienos ankstų rytą nacių SS baudėjai, keršydami už raudonųjų partizanų netoliese nukautus kelis Vermachto karius, apsupo kaimą ir, suvarę į kluonus, gyvus sudegino 119 nekaltų žmonių.