VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Istorija

2022-09-24
Tęsiant rašinius apie lenkų tautinę mažumą Lietuvoje, svarbu peržvelgti jos veiklą šiandien, žinoma, tik kai kuriuos bendravalstybinius, ypač probleminius aspektus.  Plačiau
2022-09-24
Dramatiška Vytauto valdymo pabaiga šiandien žinoma skambiu „karūnos audros“ pavadinimu. Taip ji aprašoma ir istorikų darbuose, ir rašytojų kūryboje. Plačiau
2022-09-24
Pasibaigus karui, Lenkijos valdžia gyventojams vokiečių išduotus pasus keitė į lenkiškus. Ta proga pasinaudojo ir Suvalkų krašte veikiantys Lietuvos partizanai. Plačiau
2022-09-17
Petras Klimas (1891–1969) – vienas iš žymiausių Suvalkijos žemės sūnų, XX amžiaus pirmoje pusėje kūrusių nepriklausomą Lietuvos valstybę. Plačiau
2022-08-26
1941 metų birželio mėnesio rengiamo Lietuvoje sukilimo pradžia buvo siejama su karo pradžia. Taip jau sutapo, kad tą pirmąją karo dieną, sekmadienį, buvo numatytas LAF posėdis Plačiau
2022-08-26
Po to iki 1946 m. pavasario Vytauto rinktinės 4-osios kuopos būrys didesnių puolamųjų operacijų nevykdė. Jei susidurdavo su priešu, tai atsitiktinai. Plačiau
2022-08-20
Julijona Algirdienė buvo Tverės didžiojo kunigaikščio Aleksandro ir Haličo kunigaikštytės Anastasijos duktė.  Plačiau
2022-08-20
Viena svarbiausių Vytauto rinktinės 4 kuopos užduočių buvo sudaryti sąlygas emisarams saugiai pereiti sieną. Plačiau
2022-08-13
Iš septynių žinomų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino sūnų trims ilgiau ar trumpiau teko pasėdėti Lietuvos soste.  Plačiau
2022-08-12
Dauguma Vytauto rinktinės 4-osios kuopos vyrų dažnai pereidavo sieną ir nemaža laiko praleisdavo pas Punsko krašto lietuvius. 1945 m. gegužės pabaigoje į Lenkiją perėjo ir Julius Mielkus-Lubinas.  Plačiau
2022-08-06
Jau ketvirtą dešimtmetį esame laisvi. Tačiau paskaičius komentarus internetinėje erdvėje, apima gėdos ir nevilties jausmas. Nejaugi likome tokie patys besmegeniai vergai, apgailėtina masė, kurią vadinamo „brandaus socializmo“ sąlygomis partiniu botagu ganė ir pliekė menko intelekto ir visiškai menko išsilavinimo nomenklatūrininkų gauja? Plačiau
2022-07-30
Įvadas Kęstutis, Birutė ir Vytautas mūsų istorinėje sąmonėje – tai tarsi šventoji šeimyna, įkūnijanti geriausia, ką įsivaizduojame buvus romantiškoje Lietuvos praeityje.  Plačiau
2022-08-01
Praūžus frontui, rusai pradėjo gaudyti jaunus vyrus ir gabenti juos į mobilizacijos punktus. Tokia buvo pirmoji „mobilizacija“. Plačiau
2022-08-01
Lietuvos istorikai karalių Mindaugą prisimena ir gerbia kaip sukūrusį Lietuvos valstybę, tačiau jo sūnų Vaišvilką beveik neprisimena.  Plačiau
2022-07-29
Europa dar antikos laikais plėtėsi į kitų civilizacijų kraštus, pradedant graikų kolonijomis, Aleksandro Makedoniečio žygiais ir Roma, iš pradžių – respublika, o po to – ir imperija. Visgi didžiausia Europos ekspansija vyko moderniojo kolonializmo laikais, nuo XV a. II-osios pusės iki pat XX a. pradžios. Užvaldytuose kraštuose europiečiai plėtojo savo kultūrą, pasaulėžiūrą, gyvenimo būdą ir kėlėsi ten patys. Plačiau
2022-07-24
Vytauto rinktinės 4-oji kuopa, kuri veikė Lenkijos–Lietuvos pasienyje, suvaidino ypatingą vaidmenį Lietuvos partizaninio judėjimo istorijoje. Plačiau
2022-07-23
Lenkų atsiradimas Lietuvos teritorijoje nugrimzta į pagonybės laikus. Sunku nustatyti, kad pirmieji kaimynai atsikraustė į LDK Plačiau
2022-07-16
Istorija kaip tautos praeitis, gyvenanti jos dabartyje, yra objektyvus kultūrinis pavidalas arba, augustiniškai kalbant, pats daiktas, kurį tautos atmintis susigrąžino iš praeities ir jį saugo dabartyje. Šį tad dabartyje buvojantį kultūrinį tautos praeities pavidalą ir vadiname tradicija. Plačiau
2022-07-12
 Įsimintinos datos Lietuvos Steigiamojo Seimo nario Vytauto RAČKAUSKO gyvenime: gimė 1881 m.sausio 15 d. Radviliškyje, 1941 m. pradžioje jis šventė savo amžiaus šešiasdešimtmetį, Plačiau
2022-07-08
 Suvienijęs Lietuvą Mindaugas skubėjo krikštytis. Jis suprato šio akto reikšmę. Anuomet į Europos valstybių bendriją galėjo patekti tik krikščioniška šalis. […] Suvienytą Lietuvą jis privedė prie krikšto. Plačiau