VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

AKTUALIJOS

2021-09-23
2021 m. rugsėjo 21 d. Vilniuje, Tuskulėnų dvaro rūmuose  atidaryta nauja  ekspozicija   „Projektas – HOMO SOVIETICUS“. Ekspozicijos tikslas – atskleisti sovietinio totalitarinio režimo pastangas ir priemones kurti naują socialinę, kultūrinę, ekonominę ir politinę aplinką bei tariamai pažangų  SSRS pilietį.   Plačiau
2021-09-24
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine instancija išnagrinėjo Maskvos namų apeliaciją, kuria buvo skųstas pirmos instancijos sprendimas atmesti Maskvos namų skundą Savivaldybei dėl atsisakymo derinti projektinius pasiūlymus Maskvos namų statybai (savavališkos statybos įteisinimui).   Teismas galutiniu procesiniu sprendimu Maskvos namų skundą atmetė.  „ Vyriausiasis administracinis teismas padėjo galutinį tašką mūsų ir Maskvos namų ginčo istorijoje. Mes teisūs, neleidę tolesnių statybų. Nesileidžiame kvailinami. Džiaugiuosi, kad dabar, po teismo galutinio ir neskundžiamo sprendimo, tai sakau ne tik už save ir Vilniaus savivaldybę, bet ir už mūsų valstybę. Ačiū!“ – sakė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.  Plačiau
2021-09-23
Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė susitikime su Lietuvos ir Amerikos verslo tarybos įmonių vadovais aptarė galimybes, kaip stiprinti ekonominius ir verslo ryšius tarp Lietuvos ir Jungtinių  Amerikos Valstijų (JAV). Lietuvos premjerė pabrėžė, kad ekonominis bendradarbiavimas su JAV yra Lietuvos prioritetas. „Didėjančios JAV investicijos Lietuvoje ir augantis prekyba tarp mūsų šalių netgi ir pandemija pažymėtais metais yra rimtas pasitikėjimo Lietuva signalas užsienio investuotojams, esamiems ir potencialiems verslo partneriams. Tai rodo Lietuvos patrauklumą globaliam verslui“, – sakė I. Šimonytė. Plačiau
2021-09-21
Nors rugsėjis statistiškai yra prasčiausias mėnuo finansų rinkose, šįmet jo pradžia buvo pažymėta naujais rekordais Vakarų šalių ir Baltijos vertybinių popierių biržose. Visgi kyla klausimas, ar investuotojams užteks garo iki metų pabaigos. Didesnė infliacija, centrinių bankų užuominos apie pinigų politikos pokyčius ir naujos viruso atmainos – visa tai gali greitai pakeisti nuotaikas finansų rinkose. FED laikosi įsipareigojimo skatinti ekonomiką Vasaros pabaigoje dėl sparčiai plintančios delta atmainos JAV Federalinių rezervų bankas (FED) pirmą kartą susirinko į nuotolinę konferenciją. FED prezidentas Jerome Powellas vėl pakartojo, kad parama ekonomikai, atsižvelgiant į darbo rinkos duomenis, gali būti pradėta mažinti dar šįmet. Matoma aiškių ženklų, kad JAV darbo rinkoje situacija yra užtikrinta. Plačiau
2021-09-21
Lietuvoje per dešimtmetį atlyginimai padvigubėjo (nuo 470 iki 980 eurų), o Rusijoje - išliko beveik nepasikeitę ir vis dar tesiekia apie 500 eurų. Jei tokios tendencijos išsilaikys (o šansų nemažai, nes vadžios stabilumas Rusijoje teigiamai koreliuoja su atlyginimų "stabilumu") - jau kitais metais Lietuvoje minimalus darbo užmokestis* bus toks, koks Rusijoje yra vidutinis (Rusijoje minimalus darbo užmokestis siekia ~150 eurų). Be to, jei Rusija ir toliau išlaikys visokeriopą stabilumą, jau 2025 metais atlyginimai Ukrainoje taps didesni nei Rusijoje. Plačiau
2019-03-17
Vokiečių tvarka griežta:negalima dirbti per du darbus Plačiau
2021-09-20
Su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Laurynu Kasčiūnu kavinėje „mėsinėjame“ Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro rugsėjo 2 dieną paskelbtą migrantų, neteisėtai atsiradusių Lietuvoje iš Baltarusijos, apklausą. Stebimės, kad iš 110 respondentų daugiau nei pusė (51 proc.) nurodo, kad galutinis jų keliavimo tikslas yra mūsų šalis. „Jie taip kalbėti yra išmokę arba išmokyti“, – komentuoja L. Kasčiūnas, netikėdamas, kad Vokietija yra tik antrasis migrantų pasirinkimas (27 proc.). Kita vertus, tyrėjai nurodo, kad įprasčiausias apklaustųjų atsakymas apie kelionės tikslą – „Lietuva arba bet kuri kita ES šalis, kurioje jausčiausi saugus“. Respondentai dar nurodo Jungtinę Karalystę (7 proc.), Švediją (5 proc.), Suomiją (3 proc.), rečiau – Austriją ir Norvegiją (po 2 proc.), Šveicariją, Belgiją ir Italiją (apie 1 proc.). Plačiau
2021-09-20
Daugiau nei pusė (58 proc.) šalies gyventojų pasitiki verslo įmonių teiginiais apie jų produktų ar paslaugų tvarumą. Šiuo metu 7 proc. šalies gyventojų nurodo, kad naudoja energiją iš atsinaujinančių šaltinių, o 3 proc. yra įsigiję netaršių transporto priemonių. „Swedbank“ užsakymu atlikto KOG instituto tyrimo duomenimis, didesnė dalis šalies gyventojų (58 proc.) teigia, kad tvarumo terminas jiems yra žinomas. Tiesa, jam priskiriamos įvairios reikšmės. Dažniausiai jis siejamas su ilgaamžiškumu, patvarumu, draugiškumu aplinkai, kiek rečiau – su ekologija, patikimumu ar socialiniu atsakingumu. Plačiau
2021-09-19
Kanados smegenų centro „Fraser Institute“ paskelbtame Pasaulio ekonominės laisvės indekse Lietuva užima 8 vietą iš 165 valstybių ir teritorijų, praneša Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). 2019 m. duomenimis paremtame indekse, Lietuvos ekonominės laisvės vertinimas nežymiai padidėjo: nuo 8,10 balo pakilo iki 8,21 balo. Tai mūsų šaliai Pasaulio ekonominės laisvės indekse į viršų iš 11 vietos leido pasistūmėti per tris pozicijas. Plačiau
2021-09-19
Šių metų pirmą pusmetį bankų sektorius dirbo pelningai, paskolų portfelis augo. Pagrindine varomąja jėga buvo būsto paskolos. Bendras indėlių srautas antrą ketvirtį šiek tiek sumenko, tačiau gyventojų indėlių ir toliau daugėjo, sakoma Lietuvos banko (LB) pranešime. „Bankų sektorius toliau stiprėja, paskolų portfelis toliau auga ir jo kokybė gerėja. Verslo paskolų portfelis dar nepasiekė praėjusių metų lygio, populiariausios lieka būsto paskolos. Matome, kad jau antrą ketvirtį iš eilės mažėja įmonių indėlių, tą lemia objektyvūs ekonominiai veiksniai. Sektoriaus sveikata gera, tačiau operacinių iššūkių pasitaiko, kaip sukčiavimo incidentas. Jį pavyko operatyviai išspręsti, tačiau tai buvo signalas stiprinti kovą su šiuo neigiamu reiškiniu ir įrodymas, kad greičiausiai tą galima atlikti suvienijus jėgas“, – sako Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina. Plačiau
2021-09-18
 Pandemijos iššūkių kontekste išaugęs ES valstybių narių skolos lygis neturėtų riboti tvarų ekonomikos augimą bei žaliąją ir skaitmeninę transformaciją skatinančių viešųjų investicijų, nors fiskalinės drausmės pamiršti taip pat negalima, teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Plačiau
2021-09-18
Spalio gale Lietuvą aplankys didžiausia istorijoje Taivano verslo delegacija, kuri domėsis galimybėmis investuoti Lietuvoje, bendradarbiauti su mūsų šalies įmonėmis, pirkti lietuvišką produkciją ir organizuoti Taivano gyventojų turistines keliones į mūsų šalį. Plačiau
2021-09-18
Daugiau nei 40 įvairioms frakcijoms atstovaujančių Europos Parlamento narių laišku kreipėsi į Europos Komisijos nares Margretą Vestager ir Kadri Simson prašydami Komisijos pradėti tyrimą dėl beprecedenčio gamtinių dujų kainų kilimo ir Rusijos kompanijos „Gazprom“ galimai tyčinių manipuliacijų rinkoje bei galimo ES konkurencijos taisyklių pažeidimo. EP nariai išreiškė susirūpinimą dėl rekordinių dujų kainų Europoje, viršijančių 700 JAV dolerių už 1000 kubinių metrų ir įtaria, kad tai susiję su „Gazprom“ veiksmais, kurie ir nulėmė tokį kainų augimą. Plačiau
2021-09-18
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė Varšuvoje susitiko su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros („Frontex") vadovu Fabrice Leggeri, apsilankė „Frontex“ operacijų koordinavimo centre. „Frontex“ vadovas, kaip teigiama VRM pranešime, išreiškė palaikymą Lietuvos iniciatyvai – keisti Europos Sąjungos teisės aktus išorės sienų apsaugos ir prieglobsčio srityse. Anot jo, šalys susiduria su hibridine grėsme, tad reikalingas šalių palaikymas siekiant pokyčių. Be to jis patvirtino, kad bus tęsiama skubios pagalbos telkimo misija Lietuvoje, o Baltarusijos siena išlieka didesnio pavojaus lygio dėl neteisėtos migracijos rizikos. Plačiau
2021-09-17
Naujoji centro dešinės koalicija į valdžią atėjo išties nedėkingu laikotarpiu. Prisimindami konservatorių su liberalais valdymą per krizę 2008-2009 m., prisipažinsiu, jų darbo pradžios laukėme pasirengę kovai. Ir nors startas buvo gana neblogas, įsibėgėjus pirmiesiems valdymo metams jau atpažįstame valstybės sektoriui priešiškos ideologijos – neoliberalizmo – požymius. Šiek tiek rusenusią viltį, kad su ES dalinamais pinigais į Lietuvą atkeliaus ir socialinės krypties vėjai, gesina pirmieji nerimo ženklai. Matyt, per trisdešimt metų laisvosios rinkos „ekspertai“ vis dėlto įtikino, kad valstybė reikalinga tik tada, kai „susimauna“ laisvoji rinka, ir tik tam, kad ją išgelbėtų. Kai tik šios paslaugos bus nereikalingos, ją vėl galima bus nukišti ten, kur jai pagal liberalią ekonomikos sampratą ir vieta – po stalu, kad netrukdytų verslui. Plačiau
2021-09-17
Galimybių pasas nepadeda, visuomenė niršta, bet A. Kubilius tvirtai mano, jog konservatoriai laimės visus artėjančius rinkimus. Paradoksas, bet su šita valdžia net galimybių pasas, kuris daugelyje valstybių, kaip vienas iš etapų, labai pasiteisino, Lietuvoje patiria visišką fiasko. „Mosavimas galimybių pasu kaip paskata skiepytis nebeveikia“ – praėjusią savaitę konstatavo net Prezidentas Gitanas Nausėda. O gal nereikia stebėtis, kad taip nutiko, nes ženklų, jog ši valdžia bus viena silpniausių Lietuvos istorijoje, buvo ir yra labai daug. Galimybių pasas - tik dar vienas pavyzdys, kuomet geras daiktas ar idėja, pakliuvusi į blogas rankas, ima daugiau kenkti, nei nešti apčiuopiamą naudą. Kad taip pasaulyje vyksta su prievartiniu vakcinacijos pasų stūmimu, pastebi ir mokslininkai. Plačiau
2021-09-17
Vidaus reikalų ministerijos sprendimu, Lietuvos žiniasklaidai jau daugiau nei mėnesį neleidžiama dirbti Lietuvos – Baltarusijos pasienyje. Nors ministerijos atstovai argumentuoja, kad toks draudimas priimtas dėl nacionalinio saugumo sumetimų, esu įsitikinęs, kad galime rasti sprendimą – tereikia pasitikėti mūsų žiniasklaida. Pagrindiniai šalies žiniasklaidos portalai išplatino kreipimąsi, kuriame teigia, jog šis draudimas šiurkščiai apriboja žiniasklaidos laisvę. Manau, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog tokie ministerijos veiksmai suvaržo visuomenės teisę žinoti, kokia yra reali situacija Baltarusijos pasienyje bei migrantų stovyklose.  Plačiau
2021-09-15
Vilniaus meras Remigijus Šimašius vakar Vyriausybei pateikė prašymą skubiai priimti nacionalines sankcijas visai baltarusių „Belaruskalij“ produkcijai, tarp jų – ir kelių priežiūrai naudojamai druskai. Dabar galiojančios Baltarusijai įvestos sankcijos neapima natrio chlorido produktų, todėl Vilnius pagal galiojančius teisės aktus ir mažiausios kainos konkursus teisiškai yra priverstas druską pirkti iš šios valstybės režimui artimų gamintojų. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2019 metais įvykdė tarptautinį viešąjį pirkimą, kuriuo vadovaujantis buvo sudarytos preliminarios sutartys, pagal kurias atliekami atnaujinti tiekėjų varžymaisi konkurse ir perkamos natrio chlorido druskos. Plačiau
2021-09-15
„NATO ekspertai glaudžiai dirbo su Lietuvos institucijomis, dalijosi informacija ir patirtimi, kaip kovoti su hibridinėmis grėsmėmis. NATO ir toliau solidarizuosis su Lietuva, o mes palaikysime artimus ryšius dėl saugumo klausimų regione. NATO tęs situacijos pasienyje su Baltarusija stebėjimą, kuri per migrantų krizę, daro spaudimą mūsų sąjungininkams Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje“, – sako NATO kovos su hibridinėmis grėsmėmis ekspertų komandos vadovas Michael Ruhle. Vakar jo vadovaujama komanda baigė darbą Lietuvoje, kur beveik porą savaičių analizavo prieš Lietuvą vykdomą hibridinę agresiją. Plačiau
2021-09-14
Pandemijos iššūkių kontekste išaugęs ES valstybių narių skolos lygis neturėtų riboti tvarų ekonomikos augimą bei žaliąją ir skaitmeninę transformaciją skatinančių viešųjų investicijų, nors fiskalinės drausmės pamiršti taip pat negalima, teigia Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.Apie tai jis kalbėjo dalyvaudamas Europos finansinių paslaugų analizės centro „Eurofi“ aukšto lygio ekspertų forume Liublianoje, kur taip pat vyko neformalus ES Ekonomikos ir finansų reikalų (ECOFIN) tarybos posėdis. Plačiau