VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

AKTUALIJOS

2022-01-16
Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys sako, kad karo grėsmė Europoje yra didžiausia nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Taip jis kalbėjo Vakarų šalims baiminantis dėl galimo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą. Maskva prie kaimyninės šalies sienų yra sutelkusi iki 100 tūkst. karių. „Žiūrint iš karinės perspektyvos arba kario akimis, turbūt, dabar grėsmė Europai dėl karo yra pati aukščiausia po 1945 metų. Tiesioginė grėsmė, kad gali kilti nemažas arba didelis karas“, – LRT  sakė V. Rupšys. Jis teigė besitikintis, jog ginkluotas konfliktas neįvyks, tačiau pabrėžė, kad „turime būti pasiruošę blogiausiam“. Plačiau
2022-01-13
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas Seimui pristatė nutarimo projektą, kuriuo siūloma dar trims mėnesiams – iki 2022 m. gegužės 13 d. – pratęsti Respublikos Prezidento 2021 m. rugpjūčio 13 d. dekretu ir Seimo 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimu priimtą sprendimą, kuriuo kariams ekstremaliosios situacijos dėl masinio migrantų antplūdžio metu, iki vasario 13 d. suteikti įgaliojimai jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu. Plačiau
2022-01-13
Kalba pasakyta sausio 11-osios Seimo posėdyje svarstant asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektus Nr. XIIIP-471 ir Nr. XIIIP-535(2).  Gerbiamieji Lietuvos žmonės, garbusis Seime, šiandien mes vėl svarstome tai, kas jau buvo nagrinėjama Lietuvos Konstituciniame Teisme, kuris labai aiškiai ir daug kartų pasisakė, kad asmenvardžių užrašymas tapatybės dokumentuose nelietuvių kalba reikštų, pirma, valstybinės kalbos statuso, nustatyto Konstitucijos keturioliktame straipsnyje, paneigimą, antra, piliečių lygybės įstatymui principo, nustatyto Konstitucijos dvidešimt devintame straipsnyje, paneigimą. Plačiau
2022-01-12
Europos Sąjunga susirūpino, kad nebuvo pakviesta į sausio 10 dieną vyksiančias JAV ir Rusijos derybas dėl Ukrainos. Susirūpinimą, matyt, lėmė tai, kad ES negalės perduoti gilaus susirūpinimo Rusijai dėl Ukrainos, kas, be abejonės, sukels dar didesnį ir gilesnį susirūpinimą. Nors, kita vertus, galbūt ir nereikėtų taip susirūpinti, nes ES gilų susirūpinimą Rusijai galėtų pabandyti perduoti ir kitais kanalais, pvz., galėtų susisiekti su buvusiu Vokietijos kancleriu Gerhard Schröder, kuris neseniai buvo perrinktas Rusijos valstybinės naftos ir gamtinių dujų kompanijos „Rosneft“ valdybos pirmininku, ir paprašyti, kad jis perduotų gilų susirūpinimą  Plačiau
2022-01-10
Užrašius tokią straipsniui antraštę, būtinai reikia prisiminti savanorių istorijos ištakas. Tai geriausiai peržvelgti į dr. Aušros Jurevičiūtės medžiagą apie Lietuvos savanorius per istorinę prizmę. Plačiau
2022-01-10
Labiau išsilavinusi, įvairesnė, senėjanti visuomenė Kas dešimtmetį atliekamas visuotinis gyventojų ir būstų surašymas atskleidė įvairiapuses visuomenės kaitos tendencijas. Gyventojai keliasi gyventi į rajonus prie didžiųjų miestų, sensta, daugėja labiau išsilavinusių asmenų – daugiau nei ketvirtadalis gyventojų yra įgiję aukštąjį išsilavinimą. Gyventojai keliasi gyventi į sostinę ir rajonus 2021 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo 2 810 761 nuolatinis gyventojas, 1 505 796 moterys ir 1 304 965 vyrai. Plačiau
2022-01-10
1991 m. sausį Lietuvai patyrus sovietų karinę agresiją, tūkstančiai Lietuvos žmonių drąsiai gynė atkurtą Lietuvos Nepriklausomybę. Dvasios stiprybės ir nenugalimo ryžto kupini beginkliai žmonės stojo prieš sovietų agresoriaus tankus ir automatus. Nuo sovietų agresoriaus žuvo 14 Lietuvos laisvės gynėjų, šimtai jų buvo sužeisti. Svarbiausia tomis dienomis buvo žmonių susitelkimas šio pavojaus akivaizdoje. Vienybės simboliu tapo Nepriklausomybės aikštė, kurioje prie laužų daugelį dienų ir naktų budėjo iš visos Lietuvos atvykę žmonės. Kasmet Sausio 13-oji mums primena iškovotą pergalę – Lietuvos laisvę ir jos didvyrius – Laisvės gynėjus ir stiprina tikėjimą Lietuvos ateitimi. Plačiau
2022-01-07
 Nuo neatmenamų laikų žmonės norėjo pamatyti ateitį, žinoti, kam ruoštis, ko tikėtis ir nuo ko saugotis. Jie stebėjo debesis ir žvaigždes, sekė gyvūnų elgseną, tyrė kavos tirščius, bandydami atrasti bet kokius dėsningumus ir taip sumažinti juos slegiančią nežinomybę.  Net ir dabar, 21 amžiuje, „Google“ duomenys rodo, kad kiekvienų metų pabaigoje kelis kartus šokteli horoskopų paieškos užklausų skaičius. O jau sausio mėnesį, gerai per šventes pavalgę ir nuo Naujųjų metų keistis prisižadėję, lietuviai puola ieškoti dietų bei planuoti savo sportines veiklas. Deja, patirtis taip pat rodo, kad daugelis iš šių ambicingų metinių tikslų ir planų iki vasario jau būna užmiršti. Plačiau
2022-01-07
Tai primena herojinį epą apie Dovydą ir Galijotą: mažutė, demokratinė Lietuva leidosi į ginčus su galinga Kinija, antra pasaulio ekonomika, valdoma negailestingos diktatūros. Dabar Galijotas trenkė atsakomąjį smūgį ir Dovydas prašo Europos Sąjungos partnerių pagalbos. Briuselis negali šio prašymo atmesti. Tačiau tuo pat metu kitos ES šalių vyriausybės turi Vilniui pranešti, kad tas poelgis buvo kvailas ir egoistiškas. Nes tariamas šios istorijos herojus elgiasi ne vadovaudamasis ištikimybe principams bei artimo meile, o šaltai apskaičiuodamas ir neatsižvelgdamas į sąjungininkus./…/ Plačiau
2022-01-06
Karai buvo, yra ir, deja, bus istorijos kasdienybė. Nepaliaujama kova dėl resursų ir įtakos tarp didžiųjų valstybių nubrėžia teritorijų ribas, kurias nustato ekonominių, politinių ir karinių galių pusiausvyra. Tai pusiausvyrai nuolat kintant ribos perbraižomos, naudojant tas pačias galias, o kai ekonominių ir politinių nepakanka - ir karines. Įtakos sferos, deja, buvo, yra ir bus visada, kiek apie "vertybinę politiką" nepliaukštų ramybės ištroškusiam masiniam piliečiui propaganda ir lietuviški politikos nemokšos. Jėgų pusiausvyros neatitinkančios politinės įtakos ribos praktiškai visada yra nestabilumo faktorius ir skatina įtampas ir įvykius, kurių niekas nenori, bet visada daro. Plačiau
2022-01-06
 Laikas daliai verslo yra gyvybiškai svarbus ir jau tampa jų išlikimo klausimu. Įmonėms kyla egzistencinė grėsmė, todėl mes tikimės, kad planuojamos priemonės pilna apimtimi veiks jau sausio pabaigoje. Labai svarbu spartinti 2021-2027 metų struktūrinės Europos Sąjungos paramos procesus. Kinijos, Baltarusijos problemos, energijos kainos, neaiški pandeminė situacija tikrai neprideda įmonėms optimizmo. O juk būtina galvoti apie žaliosios transformacijos ir skaitmenizacijos spartinimą, tad struktūrinė ES parama turi startuoti kuo greičiau, o jos perkėlimas į rudenį būtų labai neatsakingas žingnis. Plačiau
2022-01-05
Nuo naujų metų įsigaliojo nauji teisės aktai, kurie atvers galimybes paprasčiau įsitraukti į aplinkosauginę veiklą, sparčiau mažins vienkartinio plastiko naudojimą, skatins pakuočių žiediškumą, leis lengviau įteisinti gręžinius, o statybas užbaigti greičiau. Prasideda startinis kovos su vienkartiniu plastiku etapas. Nuo sausio 1 dienos įsigaliojo naujos Pakuočių ir pakuočių atliekų bei Atliekų tvarkymo įstatymų nuostatos, įgyvendinančios  Vienkartinio plastiko mažinimo direktyvą, draudžiančią teikti rinkai kai kuriuos vienkartinius plastikinius ir visus aerobiškai skaidaus plastiko gaminius. Tai kasdieniame gyvenime pastaraisiais metais vis gausiau vartoti stalo įrankiai, lėkštės, šiaudeliai, maišikliai, ausų krapštukai, žvejybos įrankiai, kurių sudėtyje yra plastiko, ir kt. Plačiau
2022-01-04
Jos Ekscelencijai LR Prezidentui  Gitanui Nausėdai LR Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen Plačiau
2022-01-04
Šiemet Lietuva minės bene rekordinį atmintinais metais paskelbtų įvykių ir sukakčių skaičių. Seimas rado keturiolika išskirtinių progų, vertų atmintinų metų vardo 2022-aisiais. Priimti nutarimai dėl 2022 metų paskelbimo Lietuvos karaimų, Savanorystės, Lietuvos krepšinio šimtmečio, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“, Jaunimo, Sūduvos, Gyvūnų gerovės, Konstitucijos, Lietuvos universitetų metais. Kiti metai taip pat paskelbti kino kūrėjo Jono Meko, spaustuvininko Pranciškaus Skorinos, monsinjoro Kazimiero Vasiliausko, disidento Romo Kalantos, rašytojos Ievos Simonaitytės metais. Plačiau
2022-01-03
2021 m. Komisijos darbo programa glaudžiai susijusi su Europos ekonomikos gaivinimo planu, ekonomikos gaivinimo priemone „NextGenerationEU“ ir padidintu 2021–2027 m. ES biudžetu.  Plačiau
2022-01-03
Europos Komisijos užsakytoje Sidabrinės ekonomikos ataskaitoje teigiama, kad 2025 m. sidabrinė ekonomika Europos Sąjungoje jau bus verta 5,7 trilijono ir joje bus užimti 88 milijonai žmonių.  Plačiau
2021-12-31
Aplinkosaugininkai sveikina Lietuvos miestų iniciatyvas šiemet Naujuosius metus pasitikti be fejerverkų ar su gerokai mažesniu jų kiekiu, ragina be pirotechnikos efektų apsieiti ir gyventojus. Ši pramoga džiugina tik akimirką, o jos neigiamas poveikis aplinkai ir sveikatai – ilgalaikis. Aplinkos apsaugos agentūros atlikti tyrimai atskleidžia, kad teritorijose, kuriose intensyviai leidžiami fejerverkai, oro tarša kietosiomis dalelėmis gali padidėti iki 10 kartų (ypač esant prastoms teršalų išsisklaidymo sąlygoms) ir gali išsilaikyti nuo 2 iki 14 valandų. Miestų oro kokybės tyrimų stotys fiksuoja ir kelis kartus padidėjusias anglies monoksido koncentracijas. Plačiau
2021-12-30
Prezidentas Gitanas Nausėda paragino Konstitucinį Teismą (KT) „maksimaliai greitai“ išnagrinėti dalies Seimo narių kreipimąsi dėl galimybių paso konstitucingumo, tačiau pats atskirai į teismą nesikreips, sako jo atstovas. „Prezidentas kreipėsi į Konstitucinį Teismą, kad šita byla (...) būtų kuo greičiau išnagrinėta, maksimaliai greitai“, – žurnalistams trečiadienį sakė prezidento atstovas spaudai Ridas Jasiulionis. „Prezidento atskiro kreipimosi į Konstitucinį Teismą nėra“, – teigė jis. Plačiau
2021-12-29
Mūsų Lietuvoje netrūksta skandalų ir mažesnių skandaliukų. Jau tapo įprastu vaizdu, kada koks politikas ar valdininkas aiškinasi „moralios“ žinisaklaidos eteryje Plačiau
2021-12-29
Antradienį pasienyje vykdomų darbų eigą „EPSO-G“ grupės atstovai pristatė Ministrės Pirmininkės vadovaujamai Fizinio barjero prie sienos su Baltarusija projekto priežiūros komisijai. Fizinio barjero projektą pasienyje su Baltarusija įgyvendinanti „EPSO-G“ pradėjo antrojo projekto etapo statybos darbus. Į keturis etapus suskirstytuose maždaug 400 kilometrų ilgio pasienio ruožuose jau mobilizuoti daugiau nei 120 darbuotojų. Jie tiesia koncertinos prizmę, įrenginėja statybvietes, rūpinasi medžiagų tiekimu į jas. Kaip ir pirmajame projekto etape, fizinio barjero statyba buvo pradėta nuo koncertinos prizmės tiesimo, vėliau šalia jos bus pradėti montuoti tvoros segmentai. Visas fizinis barjeras bus įrengtas iki kitų metų rugsėjo. Plačiau