VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

AKTUALIJOS

2021-06-13
Pastarojo meto Žygimanto Pavilionio elgesys ir kolegų apsimetinėjimas, kad tas elgesys nieko tokio, yra jau nei liūdnai, nei juokinga, nei pikta. T Plačiau
2021-06-13
 Suteikti lietuvių kalbai valstybinės kalbos statusą buvo vienas svarbiausių Sąjūdžio siekių.  Plačiau
2021-06-12
Žinot, kodėl tiek Lietuvoj vatnikų, kad net Ž.Pavilionis nespėja skaičiuot? Todėl, kad mes dvasingi gyvuliai ir žlungančios imperijos turguj dar norim - berazūmiai, kaip sako mano Biržuose - idėjos! Plačiau
2021-06-12
Naujausi paskelbti infliacijos duomenys rodo, kad kainų augimas Lietuvoje nuo šių metų pradžios įsibėgėja. Gegužės mėn. metinė infliacija pagal vartotojų kainų indeksą sudarė 3,6 proc. ir liudijo ekonomikos atsigavimą. Vis dėlto infliacijos padidėjimą Lietuvoje ir euro zonoje didele dalimi lemia laikini veiksniai, tad kainų augimas neturėtų įsismarkauti. Esant poreikiui, jį suvaldyti padėtų ir Europos Centrinio Banko pinigų politikos priemonės. Plačiau
2021-06-12
Birželis prasidėjo tikra vasariška atgaiva po vėsių ir lietingų orų, kai net grybai pradėjo dygti. O savaitė užsibaigė kone kiekvienam miela Tėvo diena, kuri arba suvirpina prisiminimų jausmus, arba sudaro galimybę apkabinti savo artimiausią žmogų. Prieš tai dar pažymėjome Tarptautinę vaikų dieną, po to – Sąjūdžio įkūrimo 33-ąsias metines, galų gale šeštadienį Rotušės aikštėje Vilniaus meras Remigijus Šimašius leido surengti parodomąjį Laisvės partijos suvažiavimą. Vienu žodžiu, kaip tame Raimondo Vabalo 1969 m. sukurtame filme „Birželis – vasaros pradžia“: provincijos miestelio Panemunėje gamtą nuo biurokratų ir godžių verslininkų gina paprastas čia gimęs ir augęs inžinierius Stasys. Kaip rašė kino istorikė Lina Kaminskaitė-Jančorienė, filmas buvo cenzūruotas, keliems dešimtmečiams pasmerktas dūlėti lentynose, Sovietų Sąjungoje taip ir nerodytas. Užtai kad ten buvo naratyvas „ginti“, kuris sovietinėje tikrovėje buvo labai įtartinas. Plačiau
2021-06-10
Beveik pusė Lietuvos gyventojų nėra girdėję apie darbdavio įmokas, dar kitaip vadinamas darbdavio pensija, į darbuotojo trečios pakopos pensijų fondus, rodo banko „Luminor“ užsakymu atlikta Baltijos šalių darbuotojų apklausa. Tyrimas atskleidė, kad net 45 proc. visų apklaustų lietuvių nėra girdėję, kas yra darbdavio pensija. Latvijoje šis skaičius buvo šiek tiek mažesnis (39 proc.), o Estijoje neigiamą atsakymą pateikė net 53 proc. respondentų. Apie 14 proc. respondentų Lietuvoje teigė, kad yra girdėję apie darbdavio įmokas į pensijų fondus, tačiau nežinoję, kad tokia galimybė yra jų šalyje. Šis rodiklis siekė 11 proc. tarp latvių ir 17 proc. tarp estų. Plačiau
2021-06-09
Europos Parlamento (EP) narės Rasos Juknevičienės iniciatyva š. m. birželio 15 d., 15:00-19:00 val. (Briuselio laiku), Briuselyje (Solidarumo aikštėje) vyks Sovietų vykdytų masinių trėmimų iš Vidurio ir Rytų Europos minėjimas. Renginys vyks pirmųjų Sovietų trėmimų iš Baltijos valstybių 80-ųjų metinių proga. Jo metu pirmą kartą bus skaitomos pavardės ištremtųjų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Ukrainos ir Moldovos. Renginyje dalyvaus Europos Parlamento pirmininkas Deividas Sasolis (David Sassoli), europarlamentarai bei minėtų šalių ambasadų atstovai. Renginyje dalyvauti ir ištremtųjų pavardes galės skaityti visi užsiregistravę (registracijos forma: http://bit.ly/CommemorationEvent).  Plačiau
2021-06-08
Birželio 7 dieną užsienio reikalų ministras G. Landsbergis lankėsi Seinuose (Lenkijoje), kur susitiko su Lenkijos lietuvių organizacijų, švietimo ir kultūros įstaigų vadovais. Susitikimo metu Lenkijos lietuviai įvardijo aktualiausias problemas, susijusias su lituanistiniu švietimu – lietuviškų mokyklų skaičiaus mažėjimą, kokybiškų vadovėlių lietuvių kalba trūkumą, nepakankamą švietimo įstaigų finansavimą. Apsilankęs Seinų lietuvių „Žiburio“ mokykloje, pastatytoje ir remiamoje Lietuvos lėšomis, ministras teigė, kad būtina praktiškai įgyvendinti abiejų valstybių švietimo ministrų pasirašytą veiksmų planą dėl bendradarbiavimo švietimo srityje, numatantį tinkamą lietuviškų mokyklų finansavimą iš Lenkijos savivaldybių. Plačiau
2021-06-05
LR Prezidentui Gitanui Nausėdai LR Seimo Pirmininkei  Viktorijai Čmilytei - Nielsen LR  Ministrei Pirmininkei  Ingridai  Šimonytei Plačiau
2021-06-07
Į antros pakopos pensijų kaupimą šiemet įtraukti gyventojai jau sulaukė „Sodros“ registruotų laiškų arba informacijos savo asmeninėse paskyrose. Tie, kurie iki šiol nepriėmė sprendimo dėl dalyvavimo pensijų kaupime, turi galimybę pasirinkti iki birželio 30 dienos. Į antros pakopos pensijų kaupimą nauji dalyviai įtraukiami kiekvienais metais.  Kas įtraukiami į II pakopos pensijų kaupimą? Į pensijų kaupimą įtraukiami tie gyventojai, kurie sausio 2 dieną buvo jaunesni nei 40 metų amžiaus, tą dieną dirbo samdomą darbą ar vykdė savarankišką veiklą Lietuvoje – turėjo galiojantį verslo liudijimą, individualios veiklos pažymą, buvo individualios įmonės savininkai ar mažosios bendrijos nariai. Sužinoti, ar esate įtraukti į pensijų kaupimą bei ar dalyvaujate antros pakopos pensijų kaupime, bei savo pensijų kaupimo bendrovę galite prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui www.sodra.lt/gyventojui. Plačiau
2021-06-05
Etika ir moralė - ne šio pasaulio dimensijos ne tik buvusiam Lietuvos banko vadovui Vitui Vasiliauskui, šios frazės autoriui ar bent jau garsintojui, bet ir dabartiniams valdantiesiems, ypač iš Laisvės bei konservatorių partijų. Siekdami pasididinti šansus, kad būtų perrinkti į kitos kadencijos Seimą, jie paprasčiausiai ėmė manipuliuoti valdžia ir, kol joje yra, nori pasinaudoti proga bei pakeisti rinkimų įstatymus taip, kad šie būtų naudingi jiems patiems. Ir visiškai neįdomu, kad apklausos rodo, jog taip veikiama prieš didžiosios visuomenės dalies valią. Pavyzdžiui, konservatoriai užsimojo panaikinti vienmandates apygardas - kad parlamentarai būtų renkami tik per sąrašus. Tiesa, šį kėslą vykdo Laisvės partijos rankomis. Niekam neįdomu, kad visuomenė tokiai naujovei prieštarauja, didelė dalis kaip tik norėtų atvirkštinio proceso - kad seimūnai būtų renkami tik tiesiogiai. Tačiau akivaizdu, kad konservatoriams bei liberalams tai būtų nenaudinga. Ir ypač nenaudinga jų vadams, kuriems būti perrinktiems vienmandatėse beveik jokių šansų, o su sąrašu - prašau. Plačiau
2021-06-05
Lietuvos ekonomika pandemiją išgyveno ir iš jos išneria pademonstravusi išskirtinį atsparumą. Tačiau pandemijos laikotarpis dar labiau išryškino įsisenėjusias struktūrines problemas, kurios gali slopinti šalies konkurencingumą ir tvarų pajamų augimą. Į kurias sritis šiuo metu būtina sutelkti didžiausią dėmesį?  Praėjusiais metais Lietuvos BVP sumažėjo nežymiai, o šių metų pradžioje spėjo viršyti prieš pandemiją buvusį lygį. Dar svarbiau tai, kad pandemija nepaliko neigiamų ilgalaikių ekonominių pasekmių – dirbančiųjų skaičius jau siekia naujus rekordus, bankrotų bangos nebuvo ir nebus, atlyginimų augimas viršija pačius optimistiškiausius lūkesčius.  Plačiau
2021-06-04
Ir ką gali pasakyti? Tiesiog siūlyčiau neplanuoti valstybės politikos pagal kelių įmonių elgseną, o vertinti bendrą įmonių situaciją. Pandemijos poveikis ekonomikai buvo itin asimetriškas, t. y. daliai ekonominių veiklų pandemiją net suteikė progą augti, bet kitoms buvo “mirtinas” išbandymas. Ir toks poreikis atsirado ne dėl verslo negebėjimo veikti, o dėl valstybės įvesto karantino ir veiklų apribojimo – šį faktorių jau pamiršome ir apie tai nekalbame. 50 proc. LPK narių vis dar susiduria su finansinių išteklių prieinamumo problema. Finansų ministerijos pasiūlyta pelno mokesčio lengvata leistų 2020 m. patirtus nuostolius atskaityti iš 2019 m. pelno mokesčio, o tai būtų tikslinė ir svari finansinė paskata su sunkumais vis dar susiduriančiam verslui. Reikia atsižvelgti ir į neeilinę situaciją žaliavų rinkoje. Šios finansinės paskatos taikymas Lietuvos valstybės biudžetui nieko nekainuoja, nes verslas, kuris nuspręstų 2020 m. nuostolius atskaityti iš 2019 m. pelno, daugiau lėšų turėtų šiemet, tačiau kitąmet jų mokestinė našta padidėtų atitinkama suma. Todėl įmonės, kurios nesusiduria su finansiniais sunkumais, neturi paskatos naudotis šia pelno mokesčio lengvata. Plačiau
2021-06-03
Šią savaitę Vilniuje, greta Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčios ims kilti pastoliai. Plačiau
2021-06-03
Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus trečiadienį nesąmone pavadino Baltarusijos teisėsaugos įtarimus dėl jo vaidmens dalyvavus baltarusių genocide. Taip V. Adamkus reagavo į Baltarusijos generalinės prokuratūros pateiktą prašymą Lietuvos prokurorams jį apklausti kaip liudininką tiriant bylą dėl „Baltarusijos gyventojų genocido“ per Antrąjį pasaulinį karą. „Tai yra nesąmonė. Kadangi yra Lietuvos simpatijos Baltarusijos patriotams, kurie kovoja už demokratinę savo valstybės ir piliečių teises, siekiama kaip nors sukelti sąmyšį ar nesantaiką, kažkokį įtarimų šešėlį lietuvių tautoje... Tai pasinaudoja tokia proga ir bando kažką išprovokuoti“, – Eltai komentuodamas Baltarusijos teisėsaugos kreipimąsi sakė prezidentas. Plačiau
2021-06-03
Patvirtinta Nacionalinė klimato kaitos valdymo darbotvarkė Vyriausybė vienbalsiai patvirtino Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę, numatančią šalies ekonomiką transformuoti į neutralią klimatui ir užtikrinti šalies ūkio ir ekosistemų atsparumą klimato kaitos pasekmėms.„Vyriausybė nustatė ambicingus tikslus, kurie atitinka nacionalinius ir Europos Sąjungos žaliojo kurso ir klimato kaitos įsipareigojimus. Trumpuoju laikotarpiu, iki 2030 m., sieksime atsisakyti iškastinio kuro atskiruose sektoriuose, o iki 2050 m. užsibrėžėme pasiekti visišką ekonomikos neutralumą klimatui. Tik įgyvendindami  konkrečius sektorių scenarijus ir telkdami visų institucijų pastangas, galime tikėtis teigiamų pokyčių vystant žaliąją ekonomiką ir saugant klimatą nuo neigiamų įtakų“, – sako Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė. Plačiau
2021-06-02
Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2021 metų sausio–balandžio mėnesių centrinės valdžios deficitas siekė 662,0 mln. eurų ir sudarė 1,3 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Centrinės valdžios balansas per pirmuosius keturis šių metų mėnesius buvo 41,0 mln. eurų geresnis nei 2020 metų tą patį laikotarpį, kai jis sudarė 703,0 mln. eurų deficitą. 2021 metų centrinės valdžios pajamos sausį–balandį buvo 4 815,8 mln. eurų, išlaidos – 5 415,1 mln. eurų. Sandorių su nefinansiniu turtu pasikeitimas buvo teigiamas ir siekė 62,7 mln. eurų. Mokesčiai sudarė 58,9 proc. sausio–balandžio mėnesių centrinės valdžios pajamų, 33,2 proc. – socialinės įmokos. Per pirmuosius keturis šių metų mėnesius didžiausią išlaidų dalį sudarė socialinės išmokos – 61,1 proc., darbo užmokestis ir socialinis draudimas – 10,9 proc. bei dotacijos – 9,6 proc. Plačiau
2021-06-02
„Sodros“ biudžeto pajamos 2020 metais viršijo išlaidas, nepaisant pandemijos iššūkių irišaugusių išlaidų nedarbo ir ligos socialiniam draudimui bei sumažėjus apdraustųjų, už kuriuos mokamos socialinio draudimo įmokos, skaičiui. „Per pirmąją bangą – balandžio mėnesį – drastiškai sumažėjo „Sodros“ įplaukos ir padidėjo išlaidos. Vėliau pajamų situacija stabilizavosi – tam didelės įtakos turėjo sparčiai organizuota valstybės pagalba siekiant išsaugoti darbo vietas. Dalis tiesiogiai su pandemija susijusių ligos draudimo išlaidų „Sodrai“ buvo kompensuota iš valstybės biudžeto. Plačiau
2017-12-23
 Vaikų išlaikymo fondo paviešintame skolininkų sąraše - 77 tėvai, iš jų 67 vyrai ir 10 moterų. Jauniausias tėvas, kuris nemokėjo priteisto išlaikymo vaikui ir slapstėsi, 1994 metų gimimo. Plačiau
2021-06-01
Naujojo Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano (LRBP) parengimas artėja prie pabaigos – Aplinkos ministerija jau baigė jį derinti su kitomis ministerijomis. Šis  procesas vyko du mėnesius. Ministerijos turėjo aptarti pastabas, argumentus, rasti kompromisus ir priimti sprendimus, kokia ateityje bus Lietuva. Po konstruktyvių diskusijų LRBP sprendiniams pritarė visos 14 ministerijų. Šiuo metu LRBP tikrina Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Gavus jos  teigiamą išvadą, LRBP bus teikiamas tvirtinti Vyriausybei. Planuojama, kad Vyriausybė šį strateginį teritorijų planavimo dokumentą galėtų svarstyti jau birželį. Plačiau