VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

AKTUALIJOS

2021-12-12
Gerovės valstybė yra pirmiausia valstybinių organizacijų veiklos visuma socialinėse gyvenimo sferose, tokiose, kaip socialinė apsauga, sveikatos apsauga, švietimas, būsto išlaikymo politika, kultūra, pastaruoju metu sustiprėjo ir aplinkosauginės veiklos būtinybė.   Tačiau Gerovės valstybės pagrindimas kilo jos pirmųjų autorių – R. Titmuso ir G. Esping-Anderseno galvose kaip, pirmiausia, tų organizacijų veikla socialinės apsaugos srityje, t.y., Gerovės valstybės pirminis pamatas yra socialinė apsauga. G. Esping-Andersenas pateikė ne tik kokybinio tokio Gerovės valstybės pagrindo argumentaciją, bet ir pagrindė tai kiekybiškai, įvesdamas socialinės apsaugos dekomodifikacijos, kaip „išprekinimo“, sampratą ir dekomodifikacijos rodiklių (kaip didesnio ar mažesnio „išprekinimo“) skaičiavimą. Plačiau
2021-12-12
Klausia, ar karo Ukrainoje grėsmė reali? Atsakymas – taip. Nes didžiųjų žaidėjų sprendimų priėmėjai karo atnaujinimu suinteresuoti ir turi realių savo galių, valstybingumo išsaugojimo ir stiprinimo lūkesčių. V.Putinas rengiasi būsimiems prezidento rinkimams. Asmeninis jo ir aplinkos interesas – juose dar kartą nugalėti. Priemonės rinkėjams patriotiškai nusipirkti – galutinis susivienijimas su Baltarusija ir nedidelis, pergalingas karas, kuris visada sutelkia elektoratą ir gelbėja valdžią sunkiose situacijose bet kurioje šalyje. Valstybinis interesas – galutinai nubrėžti raudonas linijas NATO plėtrai, kurių niekas nedrįstų jokiomis aplinkybėmis peržengti. Plačiau
2021-12-11
Vieneri metai vadovaujant Krašto apsaugos ministerijai – būtent tokią sukaktį šiemet gruodžio 11 d. turi progą paminėti ministras Arvydas Anušauskas ir jo komanda. Šia proga ministras išskyrė esminius besibaigiančių metų darbus. Kas per metus pasikeitė krašto apsaugos sistemoje? Ar kariuomenė tapo stipresnė? Krašto apsaugos sistemos stiprėjimas, visų pirma, priklauso nuo anksčiau pradėtų darbų tęstinumo – ar kalbėtume apie sandorius ir infrastruktūrą, ar politinius sutarimus dėl gynybos finansavimo. Jei anksčiau būta klaidų ar buvo koks nors neveiklumo laikotarpis, viskas atsiliepia šiandien ir turės įtakos ateityje. Manau, kad klaidų padeda išvengti nuolatinis bendravimas su kariuomene, įsiklausymas į profesionalius karinius patarimus. Tai padeda išvengti blaškymosi ir nepagrįsto aliarmavimo, lemia sprendimų priėmimo bei įgyvendinimo efektyvumą ir leidžia krašto apsaugos sistemai tobulėti, o kariuomenei stiprėti. Plačiau
2021-12-10
Vilnius muša šilumos, kurią tiekia centralizuoti šilumos tinklai, kainų rekordus – šilumos kaina lapkričio mėn. lyginant su kaina gegužės mėn. padidėjo net 74%, o gruodžio mėn.  – šovė aukštyn 113%! Auga jos ir kituose miestuose. Maža to, papildomai dar mokėsime už šilumą 10-20%, jeigu daugiabučiame name nėra modernizuotas šilumos mazgas, šildymo sistema nesubalansuota. Vieni atsidarinėsime langus dėl peršildymo, kiti kęsime šaltį už didelius pinigus, o šilumos tinklai skaičiuos didesnius nuostolius gaminant šilumą ir ją tiekiant ir įtrauks juos į sąskaitas mums.  Plačiau
2021-12-10
Keliems mėnesiams likus iki žiemos olimpinių žaidynių Pekine (Kinijos Liaudies Respublika) į politinę daugelio šalių darbotvarkę iškilo Žaidynių boikoto klausimas. Akcentuojami žmogaus teisių pažeidimų, Kinijos LR vykdomo plataus masto susidorojimo su Sindziango rajone gyvenančiomis etninėmis mažumomis (nigūrų), Tibeto nepriklausomybės ir kiti klausimai. Plačiau
2021-12-09
Generalinis konsulas Vaclovas Šalkauskas įteikė ordiną „Už nuopelnus Lietuvai“ Robertui Šileriui (Robert Shiller), Nobelio premijos gavėjui, lietuvių kilmės Jeilio universiteto profesoriui. „Man nepaprastai didelė garbė šį apdovanojimą įteikti Lietuvos Prezidento vardu ir palinkėti dar daug jėgų ir sveikatos, kad tęstumėte savo darbus“ – pažymėjo generalinis konsulas ir pasidalino įspūdžiais, kaip neseniai konsulate Niujorke apsilankę Lietuvos studentai, kurie studijuoja Jeilio universitete, buvo sužavėti profesoriaus meile ir susidomėjimu Lietuva. Plačiau
2021-12-09
Šv. Andriejaus bažnyčioje Niu Britene (New Britain), Lietuvos partizano Adolfo Ramanausko-Vanago gimtinėje, atidengta atminimo lenta. Generalinis konsulas Niujorke Vaclovas Šalkauskas kartu su Konektikuto lietuvių bendruomene šv. Andriejaus bažnyčioje Niu Britene (New Britain), Lietuvos partizano Adolfo Ramanausko-Vanago gimtinėje, atidengė atminimo lentą, skirtą Lietuvos didvyrio atminimui. Generolui Adolfui Ramanauskui-Vanagui pagarbą atidavė Lietuvos gynybos atašė Generolas Modestas Petrauskas: „Niu Briten gali didžiuotis, kad toks didis žmogus gimė šioje bendruomenėje”. Plačiau
2021-12-08
Baltarusija nuo sausio 1 dienos taikys draudimą įvežti į šalį įvairias prekes, daugiausiai žemės ūkio produktus, iš Vakarų šalių, reaguodama į Minsko autoritariniam režimui paskelbtas sankcijas, pranešė vyriausybė. „Remiantis vyriausybės priimtu sprendimu nuo 2022 metų sausio 1 dienos įvedamas produktų embargas plačiam sąrašui prekių, pagamintų šalyse, vykdančiose diskriminacinę politiką ir nedraugiškus veiksmus mūsų šalies atžvilgiu“, – sakoma vyriausybės spaudos tarnybos komentare dėl Baltarusijos ministrų tarybos ankstesnę dieną priimto sprendimo įvesti atsakomuosius suvaržymus. Plačiau
2021-12-08
Seimas dėl išlikusių su neteisėta migracija susijusių rizikų nusprendė pratęsti įvestą nepaprastąją padėtį iki 2022 m. sausio 14 d.  Seimas, atsižvelgdamas į valstybėje dėl masinio užsieniečių antplūdžio susidariusią kritinę padėtį ir į Baltarusijos režimo vykdomus nusikalstamus veiksmus ir hibridines atakas Lenkijos atžvilgiu, nutarė nuo lapkričio 10 d. vienam mėnesiui įvesti nepaprastąją padėtį. Plačiau
2021-12-07
Finansų ministerijos duomenimis, sausį–spalį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 25,3 proc. (2 173 mln. eurų) daugiau nei 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu. Prognozuotos bendros minėtų biudžetų š. m. pirmų dešimties mėnesių pajamos – 9 837,5 mln. eurų, faktinės – 10 764,2 mln. eurų, t. y. gauta 9,4 proc. (926,7 mln. eurų) daugiau, nei prognozuota. Į valstybės biudžetą gauta 8 824,2 mln. eurų, tai yra 26,3 proc. (1 838,8 mln. eurų) daugiau nei praėjusių metų tą patį laikotarpį. Plačiau
2021-12-06
LR Aplinkos ministerija po ilgų svarstymų, gąsdinimų ir klaidinimų, be platesnių diskusijų su visuomene, kaip jau tapo įprasta šioje Vyriausybėje, pagaliau išgrynino automobilių apmokestinimo koncepciją.  Plačiau
2021-12-06
Internete vis gausėjant neapykantą kurstančių komentarų, į pagalbą ateina dirbtinis intelektas: Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai kartu su Lietuvos žmogaus teisių centru, Europos žmogaus teisių fondu ir Tautinių mažumų departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės kuria įrankį, kuris padės automatizuotai identifikuoti ir pašalinti neapykantos kalbos atvejus, pavyzdžiui, naujienų portalų komentarų skiltyse. Pasak vieno iš projekto vykdytojų, VDU Informatikos fakulteto dekano, profesoriaus Tomo Krilavičiaus, tokio įrankio kūrimas yra nemažas iššūkis: žmonėms ir patiems dažnai sunku atpažinti neapykantos kalbą, o dirbtinį intelektą reikia kruopščiai mokyti tai padaryti. Plačiau
2021-12-06
Nuo šių metų gegužės mėnesio pradėjus augti migrantų srautui per Lietuvos ir Baltarusijos sieną, imta kalbėti apie mūsų šalyje prasidėjusią krizę. Į Lietuvą per vasaros mėnesius atvyko daugiau nei 4 tūkst. Irako, Kongo, Kamerūno, Irano, Afganistano ir kitų šalių piliečių. „Nuomonių ringe“ šį kartą ekspertų klausiame, ar prieš Lietuvą taikyti veiksmai gali būti prilyginti hibridinio karo atakai, kokių klaidų buvo padaryta valdant krizę. Plačiau
2021-12-05
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad vertinant dėl Stambulo konvencijos Seime tvyrančias įtampas yra akivaizdu, jog teikti konvenciją ratifikavimui šiuo metu būtų labai rizikinga. Vis dėlto politikė viliasi, kad anksčiau ar vėliau politinė valia ir drąsa ratifikuoti Stambulo konvenciją Seime atsiras. Visgi politikė akcentuoja, kad tiek moterų teisių klausimai, tiek smurto artimoje aplinkoje problemos nelaukia. Todėl, pasak jos, smurtą artimoje aplinkoje yra bandoma užkardyti inicijuojant ir priimant kitus šią problemą sprendžiančius įstatymus. Plačiau
2021-12-05
Daugelį faktų šiandien nėra sunku patikrinti. O tai, kas kelia abejonių neturėtų būti deklaruojama kaip nenuginčijama tiesa. Labai gaila, bet noras "įrodyti" nebūtus dalykus ne tik gajus, bet ir turi tendenciją smarkiai augti. Tik labai kvalifikuotas ekspertas galėtų išgvildenti šio reiškinio priežastis ir tikslus. Bet ir iš pirmo žvilgsnio galima daryti išvadą, jog dažnai siekiama tiesiog nepadoraus tikslo - apšmeižti, suklastoti istoriją, sukelti neapykantą, sukiršinti atsakymo ieškančias puses. Atleistina, kai tai daroma ne sąmoningai. Bet kas galėtų paneigti, jog meluojama ir už atlygį arba tiesiog dėl visiško profaniškumo, gavus suklastotus "įrodymus", pakursčius lyg ir niekuo dėtai esą objektyviai pusei? Plačiau
2021-12-05
Su pandemijos iššūkiais organizuojant darbą per nuotolį susidūrusiose organizacijose visame pasaulyje vis labiau įsitvirtina hibridinis darbo modelis. Panašu, kad nemažai daliai jų tai tampa naujo biuro gyvenimo status quo. Šie pokyčiai iš dirbančiųjų gali pareikalauti skirtingų dalykų. Vadovams reikės pademonstruoti daugiau pasitikėjimo savo komanda, o iš darbuotojų bus tikimasi daugiau savarankiškumo ir iniciatyvos sprendžiant įvairius klausimus. Plačiau
2021-12-04
Astronautikos bendrovė „Space X“ pranešė Lietuvoje pradedanti teikti „Starlink“ plačiajuosčio palydovinio interneto paslaugas – nors buvo žadėta, kad šios paslaugos Lietuvos vartotojus pasieks 2022 m. pradžioje.„Džiaugiuosi greitu ir sėkmingu bendradarbiavimo su šia JAV kompanija rezultatu. Svarbiausius darbus, kad šios paslaugos būtų pradėtos teikti Lietuvoje, pavyko suderinti sklandžiai ir džiugu, kad pavyko taip greitai. Kompanija mums pranešė, kad artimiausiais mėnesiais galima tikėtis 100–150 Mb/s greičio, bet neilgai trukus ir interneto greitis, ir paslaugų kokybė gerės. Taigi, „kosminis“ internetas jau čia“, – bendradarbiavimo rezultatu dalijasi susisiekimo ministras Marius Skuodis. Plačiau
2021-12-03
Funkcionalumas be galo svarbus kiekvienai interneto svetainei. Jis padeda užtikrinti lengvą naršymą ir informacijos paiešką, patogų norimų produktų ar paslaugų įsigijimą. Plačiau
2021-12-02
Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2021 metų sausio–spalio mėnesių centrinės valdžios deficitas siekė 538,6 mln. eurų ir sudarė 1,0 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Centrinės valdžios balansas per pirmuosius dešimt šių metų mėnesių buvo 2 455,1 mln. eurų geresnis nei 2020 metų tą patį laikotarpį, kai jis sudarė 2 993,7mln. eurų deficitą. 2021 metų centrinės valdžios pajamos sausį–spalį buvo 13 536,7 mln. eurų, išlaidos – 13 846,9 mln. eurų. Sandorių su nefinansiniu turtu pasikeitimas buvo teigiamas ir siekė 228,4 mln. eurų. Plačiau
2021-12-02
Nuo šių metų gegužės mėnesio pradėjus augti migrantų srautui per Lietuvos ir Baltarusijos sieną, imta kalbėti apie mūsų šalyje prasidėjusią krizę. Į Lietuvą per vasaros mėnesius atvyko daugiau nei 4 tūkst. Irako, Kongo, Kamerūno, Irano, Afganistano ir kitų šalių piliečių. „Nuomonių ringe“ šį kartą ekspertų klausiame, ar prieš Lietuvą taikyti veiksmai gali būti prilyginti hibridinio karo atakai, kokių klaidų buvo padaryta valdant krizę. Plačiau