Asmenybės
05 21. „Kas Tu, žmogau, esi?“
Vytautas Indrašius
„Kas Tu, žmogau, esi?“, - viename savo eilėraštyje klausė Zarasų rajono Antalieptės apylinkės šviesuolis Algirdas Bertašius. Šiandien taip paklausti galime tik mes, nes Algį po staigios mirties palaidojome 2015 m.sausio 27 d. Algis, taip jį vadino antalieptėnai, iš kitų išsiskyrė kuklumu, darbštumu, ieškojimu gėrio savyje ir žmonėse. Vabalninko žemės ūkio technikume įsigijęs techniko – mechaniko specialybę, dirbo įvairių profesijų darbus; šaltkalvio, vairuotojo statybininko, buvo Naršėnų bei Antalieptės kultūros namų direktoriumi, dailininku Antalieptės kolūkyje, dėstė mechaniką Antalieptės profesinio orientavimo ir gamybinio mokymo kombinate, Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę tarnavo Krašto apsaugos tarnyboje, buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenės Kūrėjų savanorių medaliu.
Prie A. Bertašiaus kapo Antalieptėje stogastulpio autorius menininkas Valdas Yla (kairėje) ir Vytautas Indrašius
Algis turėjo ir menininko savybių, tapė paveikslus, rašė eilėraščius, domėjosi paslaptingais reinkarnacijos reiškiniais. Sakydavo, kad mirtis pasiima tik žmogaus materialųjį kūną, o siela įsikūnija į kitą esybę ir gyvena amžinai. Ypač jį domino astraliniai reiškiniai, ryšys tarp Dvasios ir Fizinio kūno, kur žmogaus dvasia pradžioje susikuria astralinį kūną, po to jau fizinį kūną. Menas, mitologija ir egzoterinio pasaulio paslaptys buvo jo kredo. Su virgulėmis rankose lengvai nustatydavo žemėje esančių kūnų skleidžiamą energiją, pirmaisiais Nepriklausomybės atkūrimo metais taip atrado keleto partizanų užkasimo vietas. Neatsisakydavo padėti kaimynams ir Antalieptės bendruomenei, atkūrė Antalieptės šventoriaus vartus, padėjo bažnyčiai restauruoti Kryžiaus kelio paveikslus, nutapė įspūdingą Kristaus paveikslą. Visiems buvo įdomus pašnekovas, neskirstė žmonių – turtingas, neturtingas, girtas ar blaivus, jam visi buvo lygūs. Su žmona pedagoge Valerija užaugino dukrą teisininkę Jurgitą ir sūnų inžinierių Vytautą.
Šviesuolio Algirdo Bertašiaus poezijos gerbėjai
Algirdas buvo ir liko mūsų nykstančių kaimų ir tuštėjančio Antalieptės miestelio šviesuolis. Tokie žmonės ilgam išlieka pažinojusių atmintyje. Pagerbiant Algirdo atminimą šeima surinko jo dvasinį palikimą; eiliavimus, tapybą, šeimos, draugų ir bendraminčių prisiminimus. Visa tai sudėjo į knygą „Gyvenimo keliu“, kurios išleidimu rūpinosi velionio duktė teisininkė Jurgita Bertašiūtė ir šio rašinio autorius.
Gegužės 7- os popietėje, susirinkę Antalieptės kapinės, ant jo kapo padėjome gėlių, uždegėme atminimo žvakeles. Pasidžiaugėme, kaip išradingai ir meniškai Algirdo draugas Valdas Yla išdrožė ir pastatė stogastulpį. Susirinkusiems Valdas paaiškino ką simbolizuoja stogastulpio raižiniai: „Žinojau, kad Algirdas domėjosi senovės lietuvių baltų tikėjimų ir buvo Antalieptės krašto krivis, todėl stogastulpio viršuje yra krivulės ženklas. Žemiau, su šio tikėjimo apeigomis susietas Lužų miške esantis pagonių akmuo. Meniškai prigimčiai atminti, - teptukas ir paletė. Vaismedis simbolizuoja Algirdo savęs dalinimą kitiems žmonėms. Tvirtos gilios vaismedžio šaknys, tai darbo, kūrybos, gyvenimo pavyzdys ilgam išliksiantis mūsų atmintyje. Stogastulpyje paties Algirdo ištarti žodžiai: „Atėjau – pamačiau – nesupratau – išėjau“. Manau, jie tinka ir jam, ir daugeliui mūsų“
Vėliau suėję į buvusio vienuolyno salę pasidalinome prisiminimais, pasklaidėme nesenai išleistą pomirtinę Algirdo poezijos ir tapybos knygą. Čia yra draugų, kaimynų, bendraminčių prisiminimai. Algirdo eiles skaitė Linas Vaičys, meno vadovė Loreta Kupinskaitė – Alaunienė, naujais prisiminimais dalinosi bibliotekininkė Regina Kuliešienė, gydytoja iš Dusetų R. Vegnerienė, seniūnaitė Olga Raugienė, Zarasų rajono savivaldybės tarybos narys Damijanas Popovas, buvęs Antalieptės vidurinės mokyklos direktorius Vincas Kibirkštis. Humanitarinių mokslų daktaras Ričardas Čepas, vasarojantis Antalieptėje, susirinkusiuosius supažindino su Bertašių giminės genealoginiu medžiu. Mykolo Piurko ir Loretos Alaunienės soliniai įtarpai gražiai paįvairindavo šią puikią atminimo popietę.
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos dėstytoja Dalia Matejkienė pristato filmą apie A. Bertašių
Iš Vilniaus atvykusi Technologijų ir Dizaino kolegijos Medijų katedros vedėja docentė Dalia Matijkienė atvežė ir pristatė jos moksleivių prieš keletą metų sukurtą filmuką apie Algirdą Bertašių. Čia vėl įdomi istorinė sąsaja, - Dalios tėvelis, žymus mokslininkas, chemijos mokslų daktaras Zenonas Alaunė (1930 – 2004) gimė ir augo netoli Antalieptės, o jo dukters Dalios moksleiviai jau keletas metų kūrybines vasaras leidžia Antalieptės jaunimo centre, turi čia įsirengę patalpas kūrybai ir poilsiui.
Renginį, kaip visada, išradingai vedė nepailstančioji pedagogė Danutė Rubliauskienė.
Algirdo Bertašiaus šeima su renginio iniciatoriais. (Iš kairės) Vytautas Bertašius, Valerija Bertašienė, renginio vedančioji Danutė Rubliauskienė, Jurgita Bertašiūtė, technikos mokslų daktaras Jonas Punys ir rašytojas Vytautas Indrašius
„Kas Tu, žmogau, esi?“ – klausė velionio Algirdo Bertašiaus eilėraščio žodžiais susirinkusieji, nematydami šiame dvasingame renginyje Antalieptės seniūnijos vadovo Arvido Sauliaus. Šis, daugelio kultūrinių renginių vengiantis žemo lygio klerkas, seniūnijos šviesuolio pagerbimą iškeitė į savo asmeninį poilsį gamtoje.
Atgal
.jpg)
(1).png)
