Asmenybės
01.25. Lietuvos Respublikos šimtmečio didieji. Lietuvos Prezidentė apie šimtmečio virsmą 2018-aisiais
Prof. Ona Voverienė
„Tyrimai rodo, kad valstybėje vyksta stipri vertybių kaita. Drauge su Nepriklausomybės Aktu į Lietuvą grįžta Pirmosios Respublikos dvasia... Nepriklausomybės kartos apsisprendimai koreliuoja su tarpukario Lietuvos žmonių nuostatomis, kur svarbu tarnauti didesniems tikslams,
elgtis principingai, nestovėti abejingam, pasitikėti savimi ir pačiam imtis atsakomybės, užuot laukus, kad kažkas atneš pokyčius...“
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Tai ištrauka iš Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės devintojo metinio pranešimo, skaityto Seime 2018 m. birželio 12 d. Pranešime buvo įvertinta dabartinės Lietuvos, švenčiančios Lietuvos Respublikos šimtmetį, padėtis politiniu, ekonominiu, kultūriniu ir socialiniu aspektais, kurią Prezidentė įvertino, kaip vykstančių priešybių kovą: „Iš vienos pusės matome įstabų Laisvės kūrinį, kurio pažanga žavisi visas pasaulis, kuriuo didžiuojamės ir mes patys, mažiau nei per tris dešimtmečius pavertę Lietuvą savarankiška valstybe. Kitoje pusėje – iš politinių užkulisių į valstybės pamatus vis prasiskverbiantis godumo ir nepasitikėjimo kirminas, verčiantis žmones geresnio ir teisingesnio gyvenimo ieškoti svetur“ (Prezidentės metinis pranešimas // XXI amžius. – 2018, birž.15, p. 5, 16).
Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vida Press
Kalbėdama apie tą „kitąją pusę“ Prezidentė ją pavadino „neregėtąja Lietuva“, kurioje „ciniškas išskaičiavimas nustelbia viską ir kėsinasi į valstybę, į demokratiją. Kur knibžda godžių, klastingų, demoralizuotų savanaudžių, nematančių valstybės idėjos. Kur suprantama tik šantažo, melo ir grasinimų kalba, o įtaka poveikiu – einamiausia prekė“ (Prezidentė. Ten pat).
Prie didžiausių Lietuvos laimėjimų Prezidentė priskiria mūsų Lietuvos kariuomenės puikų pasiruošimą šalies gynybai, neduok, Dieve, jeigu prireiktų, mūsų kariuomenės vadų ir karių dvasinį, tvirtos valios patriotinį pasirengimą; šalies žvalgybą, kuri jau „geba vidaus grėsmes vertinti taip pat rimtai, kaip ir išorės. Ne tik įžvelgti, bet ir padėti jas šalinti... Prezidentė informavo, kad mūsų Vyriausybė ir Valstybės gynimo taryba puikiai supranta, kad dabartiniame neramiame pasaulyje gyvename šalia ugnikalnio ir nutarė, kad krašto apsaugai būtina skirti daug dėmesio ir ne mažesnį, kaip 2,5 proc. nuo BVP finansavimą“ (Prezidentė. Ten pat).
Savarankiškesnė, atjaunėjusi ir objektyvesnė tampa ir „teisėsauga, įvaldžiusi naujus teisinius įrankius kovai su korupcija“ (Prezidentė. Ten pat).
Priešakines valstybės gynimo linijas pradeda papildyti tiriamoji žurnalistika. „Bendromis jėgomis jau perbridome vietinius Rubikonus, pažabojome gazprominius vėjus, apsigynėme nuo „Rosatom“įtakų, juodosios buhalterijos, bankinių sukčių. Pradeda užsidaryti „paskolų dėžučių“, „dramblių pirkimo“ kontoros, įtartinų ryšių atsikrato valstybinė mokesčių inspekcija“, - savo Pranešime pasidžiaugė Prezidentė.
Prie dabartinių mūsų valstybės valdymo negerovių Prezidentė priskyrė mūsų partinės sistemos krizę. Jos nuomone, tai atsitiko dėl politinių partijų susiliejimo su verslu ir savotiško politikų parsidavinėjimo verslo magnatams. Apgailėtina, kad politinės partijos gaudamos finansavimą savo veiklai iš valstybės biudžeto, tarpusavyje konkuruodamos dėl vietos po politikos saule, nori perspjauti viena kitą pinigų kapšais ir jų teikiamomis galimybėmis, ir nesidrovėdamos kreipiasi į verslą, jam pažadėdamos dangaus maną... Jeigu tik laimės rinkimus. Prezidentė viliasi, kad iškeltos trys istorinės politinės korupcijos bylos, turėtų politinės korupcijos procesus sustabdyti, blogiausiu atveju... nors pristabdyti.
Nors šalies ekonomika auga, Lietuvos patrauklumas investicijoms aukštas, tačiau šiandien ir jau dabar būtina pradėti kurti ir Lietuvos ateities ekonomiką, kuri Prezidentės nuomone, turi būti inovatyvi, patentabili ir konkurencinga, apimanti ne tik pramonę ir prekybą, bet ir žemės ūkį, kur socialinė atskirtis kaimo žmonių yra didžiausia ir kur socialiai atsakingas verslas yra problemiškiausias.
Vienu didžiausių demokratijos laimėjimu Lietuvoje Prezidentė laiko augantį Lietuvos žmonių pilietinės galios indeksą. Žmonės jau pradeda suvokti, kad jų aktyvus ir sąmoningas stebėjimas bei dalyvavimas, koreguojant valdžios priimamus sprendimus gali pakeisti ne tik tuos sprendimus, bet ir gyvenimą Lietuvoje. Tačiau NVO balsas Lietuvoje dar kol kas yra silpnas ir reikėtų, kad jis stiprėtų.
Kuo toliau, tuo ryškiau Lietuva darosi matoma pasaulyje. Mes jau ženkliai prisidedame prie Europos saugumo stiprinimo: kuriamos ir stiprinamos greitojo reagavimo pajėgos kibernetinėms grėsmėms atremti ir kovoti su priešiška propaganda, Lietuva buvo pakviesta ir dalyvavo svarstant ir įtvirtinant standartus ES išorės sienoms apsaugoti, nuolat ir efektyviai stiprinama Lietuvos partnerystė su JAV, Prancūzija, Lenkija ir Vokietija. Visas „demokratiškas pasaulis traktuoja mus, kaip orią ir gerbiamą valstybę, šiandien yra su mumis“, - kalbėjo Seime Prezidentė.
Metiniame pranešime Lietuvos Prezidentė akina Lietuvos žmones būti pilietiškai aktyviais, vaduojant Lietuvą nuo šiuolaikinių nesąžiningų Lietuvos grobikų, visokio plauko machinatiorių, jausti atsakomybę už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Ji tai vadina „apsivalymo kova“, kurią gali laimėti ne vien tik teisinė, bet ir pilietinė gynyba. Pilietinis pasipriešinimas negerovėms turi tapti atsaku į visų lygių neskaidrią politiką.
Politinė partijų ir partiečių korupcija, Prezidentės nuomone, yra vienas pavojingiausių dabartinėje Lietuvos politikoje. Piliečiai, pastebėję politinės korupcijos užuomazgas bet kurios Lietuvos partijos veikloje, turėtų ryžtingai ir pilietiškai sureaguoti ir atlikti savo pilietinę pareigą – užkardyti arba nedelsiant stabdyti politinės korupcijos procesą. Dėl to, „ kad ir kokios silpnos, pavargusios, nukraujavusios bebūtų politinės partijos, tačiau kol kas tai – patikimiausias valstybės vystymosi pagrindas“ (Prezidentė . Ten pat). Todėl, Prezidentės nuomone, partijos privalo turėti ir jų kokybės standartus ir demokratinio valdymo tradicijas. Deja, Lietuvos partinėje veikloje dalyvauja vos 120 tūkstančių Lietuvos gyventojų. Aiškiai tai nepakankama. Todėl jau šiandien ir dabar būtina visokeriopai skatinti Lietuvos žmonių savanorystę – dalyvauti partinėje ir politinėje veikloje. Pseudodemokratiniais judėjimais ir komitetais Prezidentė nepasitiki ir netiki jų geranoriškumu Lietuvai.
Prezidentės metiniame pranešime ypač akcentuojamas dėmesys į mūsų švietimo sistemos bėdas ir negandas. Jos nuomone, „Švietimas privalo tapti pagrindine šalies investicija... Švietimo reformos užduotis – ne tik atliepti darbo rinkos poreikius, bet ir pakeisti ugdymo kokybę taip, kad ir vaikai, ir visi mūsų žmonės spėtų koja kojon su skaitmeniniu laikmečiu, orientuotųsi nuolat kintančioje, ekonominėje, politinėje, kultūrinėje aplinkoje, ugdytų kritinį ir kūrybinį mąstymą“. (Prezidentė. Ten pat, p. 16).
Savo pranešimą Prezidentė baigė optimistine gaida, ją ir pacituosiu: „Vadinasi šimtmečio virsmas tikrai vyksta ir mes esame jo liudininkais. Lietuvą pasirinkę užsieniečiai vadina mus pasakų šalimi dėl daugybės dalykų, kurių patys nė nepastebime. Ir užsienyje gyvenantys lietuviai vis dažniau teigiamai regi savo Tėvynės ateitį, tikėdami, kad Lietuva bus sėkminga, klestinti ir pasauliui atvira valstybė... Todėl tikėkime savo Lietuva labiau ir patys. Tuomet rasime sprendimus ir šiandienos išmėginimams ir rytojaus išbandymams... Nuo mūsų visų priklausys, ką kitame šimtmetyje skelbs Nepriklausomybės varpas – prisikėlimą, sąjūdį „Gloria“ ar nesibaigiančias rietenas ir jų pavojus mūsų Valstybei. Jeigu norime, ką nors pakeisti – keiskime dabar, nes tai – vienintelis laikas, kurį Lietuva mums dovanojo“ (Prezidentė. Ten pat, p. 16).
Atgal
.jpg)
(1).png)
