Asmenybės
2022.12.10. Kompozitoriaus Jurgio Gaižausko 100-ųjų gimimo metinių minėjimai
Lidija Veličkaitė
Kompozitorius, smuikininkas, dirigentas, pedagogas, kultūros ir meno veikėjas, kaimo kapelų patriarchas Jurgis Gaižauskas (1922 10 25 – 2009 05 24) spalio 25 d. būtų minėjęs 100 metų jubiliejų. Gimė jis Ukmergės apskrityje, Karužalaukio kaime, muzikalioje medicinos darbuotojų šeimoje. Tėvas Jurgis Gaižauskas buvo medicinos felčeris, motina medicinos seselė. Tėvas grojo mandolina, tad ir sūnų išmokė ja groti. Motina giedojo bažnytiniame chore. Jaunasis Jurgis smuiku groti mokėsi pas Kazį Matiuką, Vladą Motiekaitį, Jakovą Targonskį, kompozicijos – pas Vladą Jakūbėną ir Antaną Račiūną.
J. Gaižauskas – produktyviausias Lietuvos muzikos autorių – per 500 instrumentinių ir per 600 vokalinių įvairių žanrų: operų, operečių, simfonijų, siuitų, uvertiūrų, simfoninių poemų, kvartetų styginiams, sonatų įvairiems instrumentams, parašė 5 koncertus, 4 rapsodijas, kantatų, kūrė muziką liturginiams tekstams, teatrui, radijui ir vaikams. J. Gaižauskas yra pelnęs eilę apdovanojimų, vieni iš jų: J. Švedo II (1979) ir III (1984) premija, Lietuvos valstybinė premija (1986), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius (1994), Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija (2009).
Jurgis Gaižauskas. Asmeninio archyvo nuotr.
Kompozitoriaus J. Gaižausko 100-sios gimimo metinės paminėtos daugelyje Lietuvos miestų. Pirmasis renginys susitikimas įvyko spalio 25 d. Vievio miesto Lazdynų Pelėdos bibliotekoje. Į jį atvyko kompozitoriaus vyriausias sūnus Jurgis ir dukra violončelininkė Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė, taip pat ilgus metus akordeonu grojusi Trakų rajono liaudies kapeloje „Galvė“, kuriai J. Gaižauskas vadovavo 1965–1990m., Albina Dmukauskienė. Jurgis ir Vilija pasidalino prisiminimais apie savo tėvą, Vievio meno mokyklos mokytoja Sigutė Minkevičė su mokine Rusne susitikimo dalyvius džiugino kompozitoriaus sukurta „Linksmąja polka“.
Kretingos rajono kultūros centre lapkričio 18 d. įvyko „Liaudiškos muzikos koncertas“, skirtas kompozitoriaus, pedagogo, smuikininko ir dirigento Jurgio Gaižausko 100-osioms gimimo metinėms. Jame dalyvavo Klaipėdos krašto tautinės muzikos instrumentų orkestras „Trimitatis“, Kretingos rajono kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Lakštingėlė“, liaudiškų šokių grupė „Toncius“ ir kamerinis choras „Kristale“. Koncerto pradžioje prisiminimais apie J. Gaižausko gyvenimą ir kūrybą pasidalino Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto Muzikos katedros docentas Vytautas Alenskas: „<...> Liaudiškos muzikos kūrėjo ir energingo vadovo veikla J. Gaižauską greitai įtraukė ir į Lietuvos Dainų švenčių sūkurius. Jo kūriniai, paties diriguojami tūkstantinei muzikantų kapelai, skambėjo visose Dainų šventėse nuo pat 1965 m. Linksmą, lengvai bendraujantį Maestro pradėta nuolatos kviesti diriguoti ne tik į Respublikines Dainų šventes, bet ir į vis gausėjančias įvairias kapelų šventes Kaune, Telšiuose, Utenoje, Trakuose, Vilniuje, Naujojoje Akmenėje ir kitur. Na o čia, Kretingoje, kapelų šventėse „Grok, žemaiti“, kartu su švelniai Zosele vadinta žmona, į sceną Jurgelis žengdavo daug metų. Lengvai jo stryko mostui paklusdavo jungtinės kapelos muzikantai, džiugią šypseną greitai priimdavo publika, ir tai būdavo smagi šventės kulminacija, gražus finalas.<...>“
Palangoje lapkričio 21 d. Gintaro muziejuje kompozitoriaus Jurgio Gaižausko 100-ųjų gimimo metinių paminėjimo meniniame projekte dalyvavo Palangos Stasio Vainiūno meno mokyklos ir Šiaulių Dainų muzikos mokyklos mokiniai. Garbės viešnia – kompozitoriaus dukra Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė.
Kiekvieną rudenį Vilniaus chorinio dainavimo mokykloje „Liepaitės“ rengiami žymių kompozitorių jubiliejiniai minėjimo koncertai. Šių metų lapkričio 24 d. „Liepaitės“ renginį skyrė kompozitoriaus Jurgio Gaižausko 100-osioms gimimo metinėms paminėti. Koncerte, kuris vyko „Liepaičių“ kamerinėje salėje, dalyvavo II–XI klasių mokinės. Skambėjo fortepijoninė, instrumentinė ir vokalinė muzika, didžioji jų dalis parašyta J. Gaižausko. Koncerto pradžioje sveikinimo žodį tarė Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininkas Mykolas Natalevičius. Prisiminimais apie senelį dalijosi J. Gaižausko anūkė Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro orkestro smuikininkė Justė Martinkėnaitė. Ji taip pat atliko J. Gaižausko Adagio smuikui solo. Renginyje buvo rodomos ištraukos iš režisieriaus Henriko Šablevičiaus ir Bytautės Pajėdienės 1972 m. sukurto filmo „Mūsų trylika“ (Jurgis ir Zofija Gaižauskai, 6 dukterys, 4 sūnūs ir marti). Renginyje pabaigos žodį tarė Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ direktorė Edita Jaraminienė.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro tinklalapyje rašoma: „2022 m. birželio–lapkričio mėnesiais teatre vykusią jaunimo rezidenciją apvainikavo naujas edukacinis projektas, Jurgio Gaižausko operos vaikams „Buratinas“ pastatymas, skirtas kompozitoriaus gimimo 100-osioms metinėms.“ Šis „Buratinas“ – jau ketvirtasis šios operos atgimimas Lietuvos scenose. Tai populiariausia lietuviška opera vaikams. 1968 m. kompozitoriaus J. Gaižausko ir libreto autoriaus, rašytojo Anzelmo Matučio pagal Aleksejaus Tolstojaus pasaką „Auksinis raktelis, arba Buratino nuotykiai“ sukurta trijų veiksmų (10 paveikslų) opera „Buratinas“ pirmą kartą pastatyta 1969 m. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.
Lapkričio 6 d. Vilniuje, Stasio Vainiūno namuose, susirinko prieš 50 m. Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesniąją muzikos mokyklą (dabar Vilniaus J. Tallat-Kelpšos koncervatorija) baigusios mokinės, tarp jų J. Gaižausko dukra Vilija. Koncertinėje programoje fortepijoninis trio: Jevgenija Jelesina (fortepijonas), Laura Uscilaitė (smuikas viola), Vilija Gaižauskaitė (violončelė) kompozitoriaus Jurgio Gaižausko 100-mečio proga atliko paties kompozitoriaus parašytus kūrinius.
Koncertinis vakaras, skirtas kompozitoriaus Jurgio Gaižausko 100-osioms gimimo metinėms, Gaižauskų šeimos iniciatyva lapkričio 25 d. surengtas Lietuvos kompozitorių sąjungos patalpose. Jame dalyvavo: Gaižauskų šeimos ansamblis, Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Jevgenija Jelesina (fortepijonas), Justė Martinkėnaitė (smuikas) ir Alytaus „Drevinuko“ mokyklos – darželio teatro studija „Drevinukas“.
Renginio vedėjas, Alytaus miesto teatro aktorius, Eugenijus Rakauskas apžvelgė kompozitoriaus J. Gaižausko gyvenimo ir kūrybos kelią, skaitė paties kompozitoriaus atsiminimus. Priminė, kad gyvenimo kelio vingiai J. Gaižauską nuvedė į Austriją, kurioje grojo Vienos radijo orkestre ir privačiai studijavo kompoziciją bei polifoniją pas Antonino Dvoržako mokinį Maksą von Springerį. Privačiai mokėsi vargonavimo pas B. Walterį, nes išlaikęs egzaminus į Vienos muzikos akademiją, negavo leidimo studijuoti. Grodamas Vienos radijo orkestre parašė „Menuetą“, kuris visada skambėdavo namuose per žmonos Zoselės gimtadienį. J. Gaižauskas dažnai dedikuodavo savo kūrinius vaikams, draugams ir žmonai. Zofija buvo pirmoji klausytoja ir jo kapelų tamburino muzikantė virtuozė. Jai dedikavo švelnią šešių dalių „Siuita in memoriam Zofijai“. Šeimoje visi vaikai turėjo groti instrumentu, bet profesiją galėjo rinktis kokią nori. Šeimos kapela koncertuodavo po visą Lietuvą.
Gaižauskų anūkė Justė Martinkėnaitė, pagrojusi Adagio smuikui solo, rodant skaidres pasakojo, kaip senelis Jurgis ir senelė Zofija susituokė Bartho miestelio (Vokietija) bažnyčioje trečią dieną po karo. Abu nuėjo prie jūros ir nupiešė po piešinį (akvareles). Taip pat anūkė labai džiaugėsi, kad gali lavintis, tobulėti, grodama senelio dovanotu senoviniu smuiku.
Kaip ir visi kūriniai, skambėję vakaro metu, parašyti kompozitoriaus J. Gaižausko, taip ir iš Alytaus atvykę mažieji artistai vaidino J. Gaižausko ir libreto autoriaus, rašytojo A. Matučio legendą – operėlę „Nemunėlė“. Mokyklos – darželio teatro studijai „Drevinukas“ – vadovauja Ieva Ivanauskienė ir Jonas Gaižauskas.
Ir jau lapkričio 26 d. Gaižauskų šeimos atstovai vyksta į Telšius – „30-tąją Jurgelio valsą“, liaudiškos muzikos kapelų šventę, kuri rengiama Telšių kultūros centre ir skirta Maestro Jurgio Gaižausko 100-osioms gimimo metinėms. Šventėje dalyvauja „Grįžolė“ (Degaičiai), „Subata“ (Rietavas), „Žara“ (Žarėnai), „Mituva“ (Jurbarkas), „Virventa“ (Mažeikiai), „Joldija“ (Nida), „Lakštingalėlė“ (Kretinga). Vakaro svečias – atlikėjas Vytautas Šiškauskas.
Maestro J. Gaižauskas dažnai lankydavosi Alytaus mieste. Čia jį siejo artima draugystė su alytiškiu poetu A. Matučiu. Alytaus muzikos mokykloje 2003 m. buvo pastatyta J. Gaižausko opera „Jaučio trobelė“. Lapkričio 29 d. šioje mokykloje įvyko šventinis renginys, skirtas Maestro 100-osioms gimimo metinėms paminėti. Šventinėje programoje dalyvavo Alytaus muzikos mokyklos mokiniai, jų tėveliai ir mokytojai. Prisiminimais apie J. Gaižauską pasidalijo jo mokinė Alytaus muzikos mokyklos mokytoja metodininkė, jo autorinių koncertų koncertmeisterė Alytė Vitkauskienė. Susirinkusiuosius džiugino Alytaus muzikos mokyklos mokinių atliekamos smagios ir nuotaikingos J. Gaižausko melodijos.
Pagerbiant kompozitorių J. Gaižauską dar numatomi muzikiniai vakarai susitikimai su vyresniosios ir jaunosios kartos atlikėjais. Kitų metų kovo mėnesį planuojami renginiai Olandijoje. Olandų rašytojas Jan Brokken knygoje „Baltische zielen“ (Baltijos sielos) apie J. Gaižauską olandų kalba yra parašęs keletą puslapių.
.jpg)
(1).png)
