Asmenybės
07 10. Marytei Marcinkevičiūtei –Vytauto Gedgaudo premija
Šiemet vienas iš svarbiausių Lietuvos žurnalistų kūrybinių apdovanojimų – Vytauto Gedgaudo premija buvo įteikta žurnalistei Marytei Marcinkevičiūtei už knygą „Valdas Adamkus – sporto žmogus“.
„Ši diena – lyg prošvaistė mano gyvenime“, – anksčiau per Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete surengtą šios knygos pristatymą sakė V. Adamkus.
M.Marcinkevičiūtė – praeityje buvo žinoma sportininkė, lengvaatletė, Lietuvos čempionė, dabar - žinoma Lietuvos sporto žurnalistė. Ją galima būtų vadinti žurnalistinio pastovumo etalonu, nes ji nėra keitusi redakcijų. "Sporto " redakcijoje dirba nuo 1967 m iki šių dienų. Yra konkurso „Auksinė plunksna“ laureatė, Lietuvos sporto federacijų sąjungos organizuojamo konkurso „10 populiariausių Lietuvos sporto žurnalistų“ laureatė (12 kartų), 2006 m. apdovanota ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto „Aukso žvaigžde“, Kūno kultūros ir sporto departamento „Už nuopelnus Lietuvos sportui“, Sporto garbės kryžiumi. 2008 m. už pasišventimą sporto žurnalistikai apdovanota A. Krukausko premija.
Prezidentas Valdas Adamkus ir žurnalistė Marytė Marcinkevičiūte per knygos pristatymą
„Gimiau ir augau Alytuje. Baigiau 2-ąją vidurinę mokyklą, dabar ji Alytaus Adolfo Ramanausko–Vanago gimnazija. Dešimt metų aktyviai sportavau, atstovavau Lietuvos moksleivių, jaunimo ir suaugusiųjų lengvosios atletikos rinktinėms. 1974 m. baigiau Vilniaus universitetą, įsigijau žurnalistės specialybę,“– sakė M.Marcinkevičiūtė.- Labai džiaugiuosi, kad laureatų sąraše pagaliau atsirado ir sporto žurnalisto pavardė. Juk ir Vytautas Gedgaudas buvo sportininkas, prisiekęs buriuotojas, garsiosios jachtos „Žalčių karalienė“, 1937 m. laimėjusios lenktynes aplink Gotlando salą, įgulos narys, Lietuvos žurnalistų buriuotojų klubo „Marinus“ garbės narys“.
Manau, kad „Lietuvos Aido“ skaitytojams reikėtų plačiau pristatyti žinomą prieškario ir išeivijos žurnalistą, redaktorių ir kultūros veikėją Vytautą Gedgaudą. Jis gimė 1912 m. Rusijoje. Mokslo žinių siekė Viekšnių progimnazijoje ir Mažeikių gimnazijoje. Nuo 1930 m. gyveno Kaune. 1933–1939 m. Kaune redagavo leidinius „Iliustruotas pasaulis“, „Laiko žodis“, „Laikas“, „Telegramos“. 1939–1950 m. gyveno Paryžiuje. Per Antrąjį pasaulinį karą įstojo į Svetimšalių legioną, kovojo Afrikoje. Už nuopelnus Antrajame pasauliniame kare apdovanotas dviem „Croix de Guere“ ir Tuniso kautynių medaliu.1945–1950 m. slapyvardžiu Vytautas Arūnas rašė politines apžvalgas Čikagos lietuvių dienraščiui „Draugas“. 1946–1948 m. Paryžiaus universitete studijavo literatūrą, Kinematografijos aukštojo mokslo institute – kino režisūrą. Buvo Prancūzijos žurnalistų sąjungos narys ir generalinio sekretoriaus pavaduotojas, taip pat Laisvųjų žurnalistų sąjungos narys, jos valdybos narys.
1950 m. jis išvyko į JAV. 1950–1954 m. ir 1956–1958 m. Brukline dirbo laikraštyje „Vienybė“, 1954–1956 m. grįžęs į Prancūziją, kūrė dokumentinius filmus, nuo 1958 m. Klyvlende dirbo laikraštyje „Dirva“, 1968–1991 m. jo redaktorius. 1964–1967 m. Klyvlende ir Čikagoje turėjo meno galerijas, kuriose parodas rengė ir lietuvių dailininkai. 1935 m. parašė novelių rinkinį „Aistrų kovos“. Nuo 1991 m. Lietuvos žurnalistų sąjungos garbes narys. Jo ir žmonos Stefanijos iniciatyva1997 m. buvo įsteigta Vytauto Gedgaudo premija. Ji įteikiama už išskirtinius spaudos, radijo, televizijos, interneto ir foto žurnalistikos darbus už praėjusius metus. V.Gedgaudas mirė Klyvlende 1999 m. lapkričio 29 d., palaidotas Vilniuje. Dabar lėšas šiai premijai skiria Stefanija Gedgaudienė.
Marytės Marcinkevičiūtės knyga „Valdas Adamkus – sporto žmogus“
Vytauto Žeimanto nuotr.
Keturioliktoji šios premijos laureatė M.Marcinkevičiūtė dabar daugeliui žinoma ne tik kaip operatyviosios sporto žurnalistikos profesionalė, bet ir daugelio knygų, skirtų sporto temai, autorė. Prieš tai ji parašė šias solidžias knygas: 1997 m. – „Vladas Garastas“, 1998 m. - „Mes nepėsti – mes važiuoti“, 2003 m. – „Panevėžio sportas“, 2005 m. – „Alytaus sportas“, 2006 m. – „Ignalinos sportas ir turizmas“, 2008 m. – „Būti reikalingam žmonėms“ (apie „Žalgirio“ sporto draugijos prezidentą Vytą Nėnių) , 2009 m. - „Alytus. Sporto istorija“ ir „Lietuvos tinklinis“.
V.Gedgaudo premijai pristatyta knyga „Valdas Adamkus – sporto žmogus“ yra jau devinta kolegės M.Marcinkevičiūtės kūrybiniame aruode. Ji yra išskirtinė ne tik kolegės kūryboje. Knyga vertinga ir žurnalistiniu požiūriu, ir istoriniu bei moraliniu aspektu . Autorė parodo V.Adamkų ne tik kaip žinomą politiką, bet ir kaip žmogų, aktyviai propaguojantį humanistines, etines vertybes, olimpizmo idėjas. Knygoje plačiai parašyta V.Adamkaus veikla išeivijoje, kai jis buvo vienas iš aktyviausių lietuvių išeivijos veikėjų. Jis organizavo ir pats aktyviai dalyvavo ne tik politiniuose, kultūriniuose, bet ir sportiniuose lietuvių išeivijos renginiuose, kurie visada vykdavo ne tik padabinti Lietuvos trispalve, bet aiškiai suvokiant. pilietinės-patriotinės visuomenės ugdymo prioritetus.
Knyga vertinga, nes atskleidžia daug nežinomų faktų ne tik iš knygos herojaus V.Adamkaus gyvenimo, bet ir iš prieškario Lietuvos bei pokario lietuviškosios išeivijos. Ji sukurta profesionaliai, naudojant įvairius žurnalistikos žanrus, parašyta gražia kalba, lengvai skaitoma.
Galima tik gražiai nustebus pasidžiaugti, kad dvi kadencijas valstybei vadovavusio V.Adamkaus politinė ir visuomeninė veikla knygoje dėmesio epicentrą užleidžia jo pasiekimams sporte. Spalvingame ir gausiai iliustruotame leidinyje ne tik prisimenama buvusio Lietuvos 100 m bėgimo rekordininko ir keturių Europos pavergtųjų tautų olimpiados medalių laimėtojo karjera lengvosios atletikos sektoriuose. Knygoje taip pat gausu paties V.Adamkaus minčių apie vertybes, susijusias su sportu, dažnai tiesiogiai liudijusiu Lietuvos istoriją ir esmines gyvenimo permainas.
„Įkalbėti Valdą Adamkų sudėti visą jo sportinį gyvenimą į knygą nebuvo lengva, tačiau bendro darbo mėnesiai atnešė daug įdomių akimirkų. Man labiausiai įstrigo tai, kad prezidentas puikiai atsimena visus savo rezultatus. Atrodo, tarsi jis vakar būtų dalyvavęs varžybose“, – sakė M. Marcinkevičiūtė.
Knygos autorė džiaugėsi, kad likimas ją suvedė su V.Adamkumi. „Praėję metais mums buvo sėkmingi. Parašėme po vieną knygą. Žinoma, unikalūs prezidento dienoraščiai smarkiai lenkia mano kūrinį. Bet mūsų sėkmingas bendradarbiavimas leidžia tikėtis kažko ateityje. Prezidentas turi vilčių, aš irgi turiu vilčių. Tad kitais metais gal vėl kas nors bus“, - kalbėjo laureatė.
Šiemet įvertintos knygos herojus prezidentas ir sportininkas Valdas Adamkus, dalyvavęs premijos įteikime, neslėpė savo jausmų: „Sunku išreikšti jausmus, kuriuos išgyvenu. Norėčiau, kad jaunimas, perskaitęs šią knygą, pamatytų, jog norint, dirbant, siekiant galima kažką nuveikti, palikti ateities kartoms. Ačiū, Maryte.“
Įdomus ir tas faktas, kad ir premijos steigėjas ir premijuotos knygos herojus abu buvo išeiviai, daug metų bendravo Užatlantėje. V.Adamkus įdomiai papasakojo ir apie V.Gedgaudą, jo darbus. Anot jo, tai buvo iškili, graži asmenybė tiek išore, tiek vidumi. Plataus akiračio, plataus polėkio. Nuo jaunystės mėgo sportą. Buvo ilgametis „Dirvos" redaktorius. Joje dirbo 32 metus, iš jų 23 metus - vyriausiuoju redaktoriumi. „Dirva" buvo laikomas tautininkų laikraščiu, tačiau jis netapo uždara partine tribūna. Gedgaudo redagavimo metais jos puslapiuose sutarė dešinieji, liberalai ir kairesnieji.
Įteikiant M.Marcinkevičiūtei premiją, per iškilmes Vilniaus savivaldybėje, buvo gražiai paminėtos ir Vytauto Gedgaudo 100-osios gimimo metinės. Buvo pasidžiaugta, kad Stefanija ir Vytautas Gedgaudai ne tik pasiūlė premijuoti kūryboje pasižymėjusius žurnalistus. Be to, kasmet Vilniaus universiteto žurnalistikos studentams skiriama V. Gedgaudo stipendija.
Atgal
.jpg)
