Būstas
2022.04.16.Rusijos karas Ukrainoje didelės įtakos būsto kainų lūkesčiams kol kas neturėjo
Gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų Lietuvoje pirmą ketvirtį šiek tiek suprastėjo, tačiau liko istoriškai dideli. Tą parodė jau lygiai dešimt metų kas ketvirtį SEB banko užsakymu atliekama reprezentatyvi gyventojų apklausa.
Priešingai negu pirmosiomis COVID-19 pandemijos savaitėmis, staigių Lietuvos ir pasaulio ekonomikos pokyčių neįvyko, todėl ir gyventojų lūkesčiai smarkiai nepablogėjo. Tačiau, SEB banko ekonomisto Tado Povilausko teigimu, namų ūkių finansinė padėtis artimiausius kelis ketvirčius negerės, o didėjanti tikimybė jau šiemet išvysti teigiamą tarpbankinę trijų mėnesių trukmės EURIBOR palūkanų normą darys neigiamą įtaką lūkesčiams antrą ketvirtį.
Tadas Povilauskas
Kovą atlikta apklausa atskleidė, kad 64 proc. apklaustų gyventojų Lietuvoje mano, jog būsto kaina per artimiausius dvylika mėnesių didės, 10 proc. mano, kad būstas pigs, 18 proc. nesitiki pokyčių, o likę 8 proc. šiuo klausimu neturi nuomonės. SEB banko būsto kainų lūkesčių indekso reikšmė, apskaičiuojama kaip prognozuojančių, kad būstas brangs ir pigs, procentinių dalių skirtumas, buvo 54 punktai. Gruodį indekso reikšmė buvo 60 punktų, o prieš metus – 62 punktai.
Vilniaus regione manančių, kad būsto kaina per metus padidės, buvo 70 proc., o tai yra 6 proc. punktais mažiau negu prieš ketvirtį. Galima priminti, kad gruodį Vilniuje buvo pasiektas didžiausias optimizmo lygis per pastarąjį dešimtmetį. Kauno regione optimizmo dėl būsto kainų nesumažėjo. Kad būstas brangs, tikisi 59 proc. regiono gyventojų, kad pigs – 8 procentai. Gana panaši padėtis buvo ir Klaipėdoje, kur 58 proc. apklaustųjų manė, kad būstas brangs, o kad pigs, galvojo 10 proc. apklaustųjų.
„Prieš dvejus metus, prasidėjus pandemijai, gyventojų lūkesčiai iškart nėrė žemyn, ir tuomet kovą vos 19 proc. apklaustųjų laukė būsto kainos brangimo. Tada ir ekonomika, ir būsto rinka kelioms savaitėms labai sulėtino apsukas, bet situacija gana greitai buvo suvaldyta ir nuo 2020 metų vidurio būsto kainos dėl išaugusios paklausos ėmė augti it ant mielių. Lietuvos banko duomenimis, vidutinė buto kaina vasarį buvo net 25 proc. didesnė negu prieš metus. Toks pokytis gerokai viršijo metinį dirbančiųjų pajamų padidėjimą, kuris vasarį buvo maždaug 11 procentų. Dėl to būsto įperkamumo rodikliai pastaraisiais ketvirčiais sparčiai prastėjo. Be to, 15 proc. ribą peržengusi metinė infliacija taip pat gerokai apsunkino namų ūkių galimybę susitaupyti pradinei įmokai“, – sako T. Povilauskas. „Didelę įtaką gyventojų lūkesčiams artimiausiais ketvirčiais darys palūkanų normų pokyčiai. Europos centrinio banko vadovų komentarai kol kas nerodo, kad karas Ukrainoje būtų pernelyg išgąsdinęs dėl galimos įtakos euro zonos ekonomikai. Dėl to, kad infliacija euro zonoje tebedidėja, sparčiai auga lūkesčiai rinkoje, kad jau net ne paskutinį, o trečią ketvirtį tarpbankinė trijų mėnesių trukmės EURIBOR palūkanų norma gali tapti teigiama, o kitų metų pabaigoje būti 1,7 procento“, – sako T. Povilauskas.
Karas Ukrainoje vyksta toliau, prekyba tarp Lietuvos ir Rusijos bei Baltarusijos menksta, tiekimo problemos greitai neišsispręs, o metinė infliacija bent artimiausiais mėnesiais liks panaši, todėl didelė tikimybė, kad antrą ketvirtį būsto rinkoje istoriškai didelio aktyvumo nebus. Būsto kainų lūkesčiai antrą ketvirtį taip pat neturėtų gerėti, ypač jeigu ekonominė padėtis antrą ketvirtį bus prastesnė negu pirmą.
Atgal
.jpg)
