VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Ekonomika

2021-09-02
UAB „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pažymi, kad lietuvių pajamos toliau dviženkliais tempais vejasi ES vidurkį. Tai lemia spartus ekonomikos atsigavimas, išaugusi darbo paklausa ir struktūriniai darbo paklausos ir pasiūlos neatitikimai, keliamos algos viešajame sektoriuje ir didesnės mėnesinės minimalios algos poveikis visai atlyginimų vertikalei. Statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių per šių metų antrą ketvirtį išaugo 3,2 proc. ir siekė 1566 eurus. Atlyginimai sinchroniškai kilo tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje, į rankas jų atstovai atitinkamai gavo vidutiniškai 1052 ir 969 eurus. Per metus vidutinis darbo užmokestis ant popieriaus išaugo 12 proc. Privačiame sektoriuje jis šoktelėjo net 13 proc., viešajame – 10 proc. Plačiau
2021-08-07
Lietuvos BVP antrąjį šių metų ketvirtį buvo net 8,6 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Kas lėmė tokį augimą, kiek jis tvarus ir ar vis tik galima įžvelgti perkaitimo ženklų ir paralelių su svaigiomis pasaulinės finansų krizės išvakarėmis? Plačiau
2021-07-10
Vasara nepristabdė JAV akcijų rinkų, kuriose fiksuojami nauji indeksų rekordai. Nors nerimą kelia infliacija ir galimi greitesni pinigų politikos pokyčiai, investuotojams kol kas didesnį įspūdį daro geri JAV ekonomikos rodikliai. Plačiau
2021-06-25
Ekonomistams perspėjant, kad vasarą, pabrangus elektrai ir dujoms, laukia dar spartesnis vartojimo prekių bei paslaugų kainų kilimas, gyventojai pokyčius mato savaip: kainų šuolį jie pajuto gerokai anksčiau.   Statistikos departamento duomenimis, metinė infliacija praėjusią gegužę sudarė 3,6 proc., o vidutinė metinė infliacija buvo 1,2 proc. Bet gyventojai kainų pokyčius mato kiek kitaip. Jų nuomone, per praėjusius metus kainos pakilo 11,6 proc., o per būsimus 12 mėnesių jos esą gali šoktelėti dar labiau.  Tokį šalies gyventojų vertinimą Statistikos departamentas užfiksavo praėjusią gegužę. Tyrimas parodė, kad 15 proc. gyventojų įsitikinę, jog kainos, palyginti su buvusiomis prieš 12 mėnesių, yra daug aukštesnės. Plačiau
2021-06-19
Lietuvos ekonomikos padėtis šiuo metu yra palanki stipriam augimui, jis paspartės šių metų antrąją pusę, konstatuoja Tarptautinis valiutos fondas (TVF), prognozuojantis, kad šalies ekonomika šiais metais augs 4,4 proc. Nors trumpuoju laikotarpiu reikšmingų rizikų Lietuvos ekonomikai nekyla, vidutiniu laikotarpiu paspartėjęs ekonomikos augimas gali kelti disbalansų susidarymo grėsmę. Dėl to itin svarbu yra tikslingai panaudoti valstybės paramą ir laiku pritaikyti fiskalinės ir makroprudencinės politikos priemones, užtikrinant tvarią ekonomikos ir finansų sistemos raidą. Plačiau
2021-06-19
Geras ženklas: 2020 metais Lietuvoje išaugo žydų tautybės gyventojų skaičius. Geras todėl, kad tai rodo, kad Lietuva tampa patraukli imigrantams iš išsivysčiusių pasaulio šalių (Izraelio BVP vienam gyventojui yra daugiau nei du kartus didesnis nei Lietuvos), o taip pat dėl turtingo kultūrinio paveldo, kurį Lietuvoje paliko ilgus šimtmečius gyvenusi ir tebegyvenanti žydų tauta (deja, didžioji dalis kultūrinio paveldo buvo sunaikinta nacių ir sovietų* režimų). Įdomu tai, kad Izraelis oficialiai neskelbia emigracijos statistikos (skelbia tik imigracijos statistiką), nes imigracija į Izraelį yra traktuojama kaip pakilimas (hebr. Aliyahs) link Jeruzalėje esančios Siono kalvos (Dievo namų), o emigracija (hebr. Yerida) - kaip nusileidimas. Visgi, Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro duomenys rodo, kad pastaruosius metus Lietuvoje gana reikšmingai padaugėjo gyventojų, turinčių Izraelio pilietybę, skaičius (2016 m. jų buvo 355, o 2020 m. - 501**) - tik nesakykite šios statistikos Izraeliui.  Plačiau
2021-06-13
Augantis imunitetą įgijusių žmonių skaičius, mažėjantys ūkinės veiklos suvaržymai ir palankesnė išorės aplinka kloja pamatus spartesniam Lietuvos ekonomikos augimui šiais ir kitais metais. Tai numatoma atnaujintame Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijuje 2021–2024 metams. Po sąlyginai nedidelio pandemijos sukelto nuosmukio 2020 metais, Lietuvos ekonomika šių metų pradžioje atsigavo. Bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį metų ketvirtį augo 1,2 proc. Finansų ministerijos skaičiavimais, 2021 metais šalies ekonomika augs sparčiau, nei buvo numatyta  pavasarį –  2021 m. BVP augimas sieks 4,1 proc. 2022 metais ūkio augimas, numatoma, paspartės iki 4,4 proc., o 2023–2024 metais ūkio plėtra turėtų kasmet siekti po 3,5 proc. Ekonomikos augimą skatins stiprėjanti vidaus ir išorės paklausa. Plačiau
2021-06-11
Staiga sustabdyta valstybės pagalba, lėtesnis, nei tikimasi, ekonomikos atsigavimas ar dar vienas išorės šokas ekonomikai pablogintų suvaržymų paveiktų įmonių finansinę būklę ir padidintų vadinamųjų įmonių zombių skaičių. Tai galėtų nulemti verslo bankrotų pagausėjimą, dėl kurio padidėtų nedarbo lygis. Taigi, sunkumų kiltų ir kai kuriems susijusiems verslams bei gyventojams vykdant finansinius įsipareigojimus. Dėl COVID-19 įvestų ribojimų labiausiai paveiktų įmonių ir namų ūkių prastėjanti finansinė padėtis lemia didesnę jų kredito riziką. Jei ji realizuotųsi, tai turėtų neigiamų pasekmių ne tik įsiskolinusioms įmonėms ir gyventojams, bet ir visai finansų sistemai. Plačiau
2021-06-08
Susisiekimo ministerija kartu su socialiniais partneriais pradeda rengti Aviacijos vystymo gaires iki 2030 m., kurios numatys Lietuvos aviacijos viziją ir pagrindines artimiausio dešimtmečio vystymo kryptis, užtikrinant šio sektoriaus stabilumą ir svarbiausių darbų tęstinumą bei derinimą su kitų transporto šakų plėtra. Šių aviacijos vystymo gairių tikslas – aiškiai žinoti, kur einame, susikoncentruoti į tikslo siekimą, kad šalies aviacijos sektorius būtų vystomas kryptingai ir stabiliai, nepriklausomai nuo politinių pokyčių. Gairės bus rengiamos laikantis Susisiekimo ministerijos įtvirtintų principų – užtikrinant patogias transporto jungtis, aplinkai draugiškus sprendimus ir aukštą sektoriaus grąžą. Plačiau
2021-06-06
Nors lietuviai iš visų Baltijos šalių gyventojų parduotuvėje praleidžia daugiausiai laiko, pagal apsipirkimo išmanumą jie kol kas nusileidžia estams. Lietuviai rečiau nei estai naudojasi tiek savitarnos kasomis, tiek maistomatais ar kitomis pažangiomis technologijomis. Savo ruožtu latviai labiausiai linkę parduotuvėje apsipirkinėti tradiciniu būdu, rodo naujų mažmeninės prekybos sprendimų bendrovės „StrongPoint“ iniciatyva atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa. Plačiau
2021-05-28
Švedijoje (ir ne tik) būsto kainos išskrido į kosmosą. Metinis namų kainų augimas Švedijoje siekia net 23% (sparčiausias augimo tempas per visą istoriją), o butų kainų augimas taip pat siekia nekuklius 12%. Švedija nėra išimtis, o veikiau taisyklė, nes kitose išsivysčiusiose šalyse yra stebimos panašios tendencijos. Pavyzdžiui, JAV metinis būsto kainų augimas paspartėjo iki 12% (sparčiausias augimas nuo 2006 metų), o daugelyje Europos Sąjungos šalių kainos taip pat auga sparčiausiai nuo 2005-2006 metų būsto kainų burbulo laikų. Įdomu tai, kad realus būsto kainų augimas (t.y. atsižvelgiant į infliaciją) EBPO šalyse yra sparčiausias nuo 1973 metų. Visgi, tokios tendencijos nestebina, turint omenyje, kad "pandemija ateina ir praeina, o ekonomikos skatinimas - lieka". Pavyzdžiui, po 2003 metų SARS epidemijos Honkonge būsto kainos 2004 metais pakilo net 30%, tad panašu, kad istorija kartojasi (nebent centriniai bankai ir vyriausybės spustels stabdžių pedalą). Būsto rinkos paklausą šiuo metu pagrinde lemia šie veiksniai: Plačiau
2021-05-23
Investuotojai pasižymi tuo, kad stengiasi pažvelgti į tolimesnę ateitį, siekiančią bent kelerius metus ar visą dešimtmetį. Todėl augantis jų dėmesys tvarioms investicijoms yra suprantamas. Praėjusius metus galima laikyti tam tikru lūžio momentu, nes per pasaulį nusirito tvarių investicijų banga. Lietuvoje jų proveržį galėtų paskatinti pensijų fondai, valdantys reikšmingą dalį šalies gyventojų finansinio turto. 2020-ųjų lūžis  Apie atsakingą investavimą, kuris prisidėtų prie pasauliui aktualių problemų sprendimo ir neskatintų neigiamą poveikį aplinkai ir visuomenei darančio verslo plėtros, pradėta kalbėti gana seniai. Plačiau
2021-05-21
Rodos, dar vakar kalbėjome apie sunkią ekonominę krizę, o šiandien jau baiminamės ekonomikos perkaitimo. Tačiau šis nerimas gali būti perdėtas − augančios pramoninės metalo, maisto žaliavų ir transporto išlaidos yra laikino pobūdžio ir nerodo, kad artėja neišvengiama ilgalaikė infliacijos banga. Be to, daugeliui Europos valstybių tikrai nepakenktų spartesnis atlyginimų augimas ir ekonominės temperatūros kilimas. Nors pasaulinės tiekimo grandinės yra iš tiesų stipriai išbalansuotos, tačiau to nepakanka, kad būtų sukeltas ekonomikos perkaitimas. Perkaitimu vadinama tokia situacija, kai noras vartoti sistemingai viršija galimybes gaminti.  Plačiau
2021-05-17
Gegužės pabaigoje „Sodra“ ims viešai skelbti vidutinį atlygį šalies įmonėse pagal lytį. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio mūsų šalyje prieš pandemiją vidutiniškai sudarė 14 proc., o pandemijos metu galėjo dar labiau išaugti, jeigu žiūrėtume į skirtingus verslo sektorius. Kaip tai vertinti ir kokių veiksmų galima imtis sprendžiant šią problemą? Apsibrėžkime – kas yra atlyginimų atotrūkis Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkiu (angl. gender pay gap) vadinamas santykinis arba absoliutus visų vyrų ir visų moterų darbo užmokesčio skirtumas. Būtent šį rodiklį skaičiuoja Statistikos departamentas ir jo duomenis viešina „Sodra“.  Vienodas darbo užmokestis (angl. equal pay) reiškia, kad darbdavys privalo mokėti darbuotojams tokį patį darbo užmokestį už tokį patį arba vienodos vertės darbą, ir tai numato šalies darbo kodeksas. Nors dažnai šie terminai naudojami kaip sinonimai, jie nėra tapatūs.  Plačiau
2021-05-16
Europos Komisija gavo oficialų Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Šiame plane išdėstytos reformos ir viešųjų investicijų projektai, kuriuos Lietuva planuoja įgyvendinti su Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP, angl. RRF) parama. EGADP yra pagrindinė „Next Generation EU“ – ES plano, kaip po COVID-19 pandemijos ES tapti stipresnei, priemonė. Pagal ją investicijoms ir reformoms remti bus skirta iki 672,5 mlrd. EUR (2018 m. kainomis). Šią sumą sudarys 312,5 mlrd. EUR dotacijos ir 360 mlrd. EUR vertės paskolos. EGADP atliks labai svarbų vaidmenį padedant Europai iš krizės išeiti sustiprėjusiai bei užtikrinant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Pastaraisiais mėnesiais dėl šio plano vyko intensyvus Europos Komisijos ir Lietuvos valdžios institucijų dialogas. Plačiau
2021-05-15
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad penktadienį Vyriausybės patvirtintais Užimtumo įstatymo pakeitimais tikimasi palengvinti galimybes žmonėms iš naujo įsitraukti į darbo rinką, mažinti darbuotojų atleidimų mastą. „Nedarbo socialinio draudimo aprėptys plečiasi, jos plečiasi ir su šiuo paketu. Bus galima nedarbo išmokos mokėjimą atnaujinti ne vieną, o du kartus. Taip pat rudens sesijoje ketiname peržiūrėti ir platesnius dalykus, susijusius su darbo stažo reikalavimo mažinimu“, – po Vyriausybės posėdžio teigė ji. M. Navickienės teigimu, antrojo karantino metu taikytos subsidijos darbuotojų atlyginimams dengti pasirodė esančios veiksmingos. Plačiau
2021-05-14
Naujausi paskelbti infliacijos duomenys rodo, kad kainų augimas Lietuvoje paspartėjo – balandžio mėn. metinė infliacija pagal vartotojų kainų indeksą sudarė 2,5 proc. Plačiau
2021-05-14
Net ir didžiausius optimistus Lietuvos ekonomika stebina savo rezultatais. Po smuktelėjimo pernai, šiemet, nepaisant karantino, Lietuvos ūkis grįžo į augimo trajektoriją.  Plačiau
2021-05-14
Vis labiau laisvėjant karantino apribojimams bei pagreitį įgaunant vakcinacijos procesui, pastebimas ir sparčiai atsigaunantis gyventojų užimtumas. Vidutinis darbo užmokestis, pernai augęs daugiau nei dešimtadaliu, šiais metais kils toliau. „Swedbank“ duomenys rodo, kad šių metų pirmąjį ketvirtį gyventojų atlyginimai jau paaugo maždaug 10 proc. Panašu, kad po ilgų mėnesių, praleistų karantine, artėjanti vasara gyventojus nuteiks išlaidauti, tad atlyginimai augs toliau, o nedarbas trauksis.  Plačiau
2021-05-13
Rokiruotė: Lietuva 2020 metais tapo IT ir finansinių paslaugų eksporto lydere Baltijos šalyse aplenkusi Latviją ir Estiją. Įspūdingas pasiekimas, turint omenyje, kad prieš 10 metų Lietuva buvo beviltiška atsilikėlė - skirtumas nuo Latvijos ir Estijos siekė ~3 kartus. Lietuvos kilimas į viršų prasidėjo 2010 metais, pradėjus veikti "Barclays" operacijų centrui, kuris pralaužė ledus kitoms užsienio investicijoms į IT paslaugų sektorių, o pastaraisiais metais augimą paspartino: Plačiau