Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog Vyriausybė neketina prašyti politinės Europos Komisijos (EK) paramos šalies politikams diskutuojant dėl mokesčių reformos ir šaliai gresiant netekti dalies paramos iš Europos Sąjungos (ES) ekonomikos gaivinimo fondo, jei Seimas nepriims tam būtinų mokesčių įstatymų.

Pastaruoju metu sunku nuspręsti, kas paprastą Lietuvos pilietį gąsdina labiau – ECB vis keliamos palūkanos ar infliacija. Ir deja, viena nuo kito negelbėja, tai yra konkrečiai Lietuvoje aukštos palūkanos yra ne vaistas, o papildoma našta nedylančios infliacijos fone.

Premjerės patarėjas ekonomistas Raimundas Kuodis mano, kad Europos Centrinio Banko (ECB) didinamos bazinės palūkanos nėra tinkamas būdas suvaldyti infliaciją, todėl jis skeptiškai vertina Lietuvos banko (LB), kuris yra ECB narys, praėjusios savaitės balsavimą dėl eilinio palūkanų dindinimo. 

Prasidėjo naujas politinis sezonas, rudens sesija. Ir nors politikai bando sakyti kitaip, ji tikrai bus persmelkta rinkimų nuotaikų.

Rugpjūčio mėnesį Lietuvoje vėl užfiksuota mėnesinė defliacija, kainos buvo 0,2 procento mažesnės nei liepą. Šiuo metu stebime nepriklausomos Lietuvos istorijoje dar nematytą reiškinį 

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pristatė projekto, kurio metu buvo analizuoti finansiniai srautai Šiaurės ir Baltijos šalių regione, kova su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu bei poveikis finansiniam stabilumui, ataskaitą.

Ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad nors antradienį vyksiantis pasaulio krepšinio čempionato ketvirtfinalis, kuriame Lietuva susikaus su Serbija, atitrauks kai kurių darbuotojų dėmesį, to poveikis ekonomikai gali būti pozityvus.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) analizė rodo, kad Lietuva padarė pažangą stiprinant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją, tačiau turėtų stiprinti tarptautinių finansinių operacijų stebėseną ir tiksliau nustatyti rizikos šalis, praneša Lietuvos bankas (LB).

INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė tvirtina, kad mokesčių reformai trūksta ambicijos. Pasak jos, nebuvo atliepti pagrindiniai tikslai, deklaruoti mokestinių pokyčių paketo pristatymo pradžioje.

 Seimui rudenį planuojant svarstyti Vyriausybės pateiktą mokesčių reformą, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Mantas Gudas sako, kad nestabili mokesčių aplinka gali atbaidyti potencialius investuotojus.

Seime toliau juda vadinamoji mokesčių reforma. Taigi – kodėl artėjant recesijai reikia kelti mokesčius?

Statistikams skelbiant apie ketvirtą mėnesį iš eilės trunkančią defliaciją, ekonomistai sako, kad tokia tendencija buvo kiek netikėta. 

Nominaliojo prekių importo ir eksporto apimtis 2023 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2022 m. antruoju ketvirčiu, sumažėjo. Pagrindiniai veiksniai, nulėmę prekybos apimties mažėjimą: 

Jei nesugebame sukurti, gal tiesiog nukopijuokime? Nes tarptautiniai duomenys rodo, kad mūsų mokesčių sistema jau dabar veikia prastai, o sudarkyta naujos reformos atrodys tiesiog graudžiai.

Lietuvos bankas paskelbė mokesčių reformos analizę. Ir nors kai kurie politikai suskubo džiaugtis, siūlau atkreipti dėmesį į labai svarbią analizės dalį – reformos poveikį investicinei aplinkai Lietuvoje.

Kas ugdo šalies ekonominę galią Sąveika vidaus ir užsienio rinkų reikalauja užtikrinti kiekvienos šalies ūkio savireguliaciją ir kainų vidaus ir tarptautinėje rinkoje harmonizavimą.

Vakar skundėmės, kad blogai gyvename, bet šiandien galime „pasidžiaugti“, kad yra gyvenančių gerokai blogiau. Apie ką aš čia? Apie paprastus Lietuvos gyventojus, tuo nelaimėlius, kurie nori paskolų.

Metinei infliacijai Lietuvoje liepą nukritus iki 7,4 proc., o defliacijai siekiant 0,2 proc., šie rodikliai ir toliau turėtų mažėti, sako ekonomistai. Kai kurie taip pat pastebi, defliaciją kol kas jaučia tik mažesnes pajamas gaunantys gyventojai.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT), duomenimis, dėl rusijai ir Baltarusijai taikomų tarptautinių finansinių sankcijų Lietuvoje įšaldyto turto bendra suma pasiekė daugiau nei 103 mln. eurų, rašoma pranešime.

Pasaulio ekonomikos prognozė šiems metams gerėja, bet tai nebūtinai yra geros žinios investuotojams. Akcijų rinkos pirmąjį metų pusmetį nemaža dalimi gyveno lūkesčiais