VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

EKONOMIKA

2023-02-01
nksčiau gal ir būta tokių, kurie „žalinimąsi“ laikė deindustrializacijos nuosprendžiu, bet kaip reikiant Lietuvą ir Europą papurčius energetikos krizei, matyt, nelabai beliko taip manančių. Žvelgiant į skaičius, viskas tampa dar aiškiau: pernai ES narės trečiosioms šalims už energiją išleido apie trilijoną (!) eurų. Lietuva – apie 7 mlrd. (!) eurų. Plačiau
2023-02-01
Pernai stebinęs Lietuvos ekonomikos augimas metų pabaigoje išsikvėpė – paskutinį ketvirtį šalies BVP susitraukė 1,7 procento ir buvo 0,4 proc. mažesnis nei prieš metus. Toks atvėsimas nebuvo visai netikėtas, ir nemažai ženklų rodo, kad jis gali tęstis ir šiemet. Plačiau
2023-01-31
Didžiausią lygį Lietuvoje, skaičiuojant nuo 1996 m., pasiekusi infliacija, daugiau nei 6 proc. kritusi gyventojų perkamoji galia, o taip pat pirmą kartą per dešimtmetį kylančios palūkanų normos jau veikia ir gyventojų apsipirkimo įpročius. Plačiau
2023-01-31
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad elektros kainų kompensavimo tvarka antrąjį pusmetį priklausys nuo to, kaip keisis šios kainos. Plačiau
2023-01-29
Minimali mėnesinė alga Lietuvoje padidėjo kiek daugiau nei šimtu eurų, tačiau prognozuojama, kad šiemet atlyginimai augs jau lėčiau, nei pernai.  Plačiau
2023-01-30
Skurdą ir socialinę atskirtį patiriančios nėščiosios, motinos ir jų vaikai Lietuvoje susiduria su itin skaudžiomis problemomis, kurias valstybė sprendžia nepakankamai efektyviai  Plačiau
2023-01-30
Siekiant užsitikrinti finansiškai ramią senatvę, papildomas investavimas ar taupymas yra būtinas asmeninių finansų planavimo žingsnis. Vienas iš būdų tai padaryti – kaupti lėšas antroje ir trečioje pensijų pakopose. Nors kaupimo pensijų fonduose sistema veikia beveik du dešimtmečius, vis dar galima išgirsti mitų, kurie dalį fonduose ketinančių kaupti gyventojų gali suklaidinti. Kokie tie mitai ir kaip juos galima paneigti? Plačiau
2023-01-23
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, 2022 m. rudenį ir žiemą gamtinių dujų kainos Europoje krito, nors dar nepasiekė kainų lygio kuris buvo matomas 2021 metais. Tačiau, remiantis tarptautine situacija, prognozuojama, kad 2023 m. kainos gali ir toliau laikytis aukštos ir siekti 55–67 Eur/MWh. Plačiau
2023-01-22
Nauji metai – naujas darbymetis „Sodrai“ ir dar daugiau džiaugsmo privatiems pensijų fondams. Į antrosios pakopos pensijų kaupimą vėl automatiškai įtraukiami nauji dalyviai: ne tik tie, kurie iki šiol niekada nekaupė pensijai, bet ir tie, kurie anksčiau atsisakė dalyvauti pensijų kaupimo procese.  Plačiau
2023-01-22
Pastaruoju metu sumažėjus elektros kainoms biržoje, nepriklausomi tiekėjai siūlyti mažesnės kainos planų dar neskuba, sako energetikos ministrasDainius Kreivys. Vis tik, svarsto jis, „visai kitokių“ tarifų galima tikėtis vasarą. Plačiau
2023-01-17
Nors visas dėmesys šiems metams, tačiau lieka labai įdomus klausimas – kaip praėjusius metus užbaigė mūsų šalies biudžetas. Per devynis 2022 metų mėnesius konsoliduotas biudžeto perteklius siekė 1 mlrd. eurų. Priiminėjant biudžetą Seime lapkritį, buvo teigiama, kad deficitas 2022 metais turėjo būti 2 proc. BVP, arba apie 1,3 mlrd. eurų. Plačiau
2023-01-17
2022 m. vasarą D. Medvedevas prognozavo, kad gamtinių dujų kaina Europoje šią žiemą sieks 5000 eurų už tūkst. kubinių metrų, tačiau šilti orai, išaugęs suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importas bei sumažėjęs dujų vartojimas lėmė tai, kad gamtinių dujų kainos Europoje nukrito iki 800 eurų už tūkst. kubinių metrų (2022 m. rugpjūčio mėn. kaina buvo pasiekusi beveik 4000 eurų už tūkst. kubinių metrų).  Plačiau
2023-01-15
Smulkiųjų vartojimo kreditų trečiąjį šių metų ketvirtį išduota beveik dešimtadaliu mažiau nei praėjusį ketvirtį Plačiau
2023-01-09
Nuo sausio 1-osios išaugus visuomeninei elektros kainai, trečiojo elektros rinkos liberalizavimo etapo buitinių vartotojų sąskaitos už elektrą per mėnesį išaugs vidutiniškai keturiais eurais, tuo metu pabrangus ir dujoms, gyventojams teks mokėti 1,5–20 eurų daugiau, priklausomai nuo to, kam ir kiek jie naudoja dujų, sako energetikos rinkos reguliatoriaus vadovas. Plačiau
2023-01-08
Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija telkia stipriausius mokslo ir verslo sektorius aktualiausioms visuomenės problemoms spręsti. Startuoja naujas visuomenei svarbių problemų sprendimo finansavimo įrankis: paskelbtas kvietimas Inovacijų agentūrai teikti paraišką misijomis grįstoms mokslo ir inovacijų programoms įgyvendinti. 77,7 mln. eurų finansavimas bus paskirstytas trijų sričių misijoms: saugiai ir įtraukiai e. visuomenei, sumaniai ir klimatui neutraliai Lietuvai bei inovacijoms sveikatai gerinti. Plačiau
2023-01-07
Nors Lietuvos ir pasaulio ekonomikoje nuo praėjusių metų pradžios vyravo didelis neapibrėžtumas, šalies verslas aktyviai skolinosi apyvartinėms lėšoms ir naujiems projektams. Į naujus metus įmonių vadovai linkę žvelgti santūriai, tačiau kol kas dauguma tikisi išlikti augimo kelyje. Savalaikės investicijos gali padidinti atsparumą ir suteikti pagrindą spartesniam augimui įveikus dabartinius iššūkius. Plačiau
2023-01-07
63 proc. Lietuvos gyventojų pritartų 1 euro cento ir 2 euro centų monetų atsisakymui euro zonoje bei galutinės pirkinių krepšelio sumos apvalinimui, 34 proc. – nepritartų, likę 3 proc. neturėjo nuomonės. Tokius duomenis atskleidė naujausia Europos Komisijos užsakymu atlikta „Eurobarometro“ apklausa. Plačiau
2023-01-05
Ekonomistai ateitį prognozuoja dairydamiesi į praeitį. Tačiau keli pastarieji metai pasižymėjo dideliais ir sunkiai prognozuojamais struktūriniais lūžiais – nuo pandemijos iki karo, nuo energijos krizės bei daug kam neregėtos infliacijos iki palūkanų normų šoko.  Plačiau
2023-01-04
Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2022 metų sausio–lapkričio mėnesių centrinės valdžios balansas, skaičiuojamas pinigų srautų principu, siekė 431,2 mln. eurų ir sudarė 0,6 proc. projektuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Centrinės valdžios balansas per pirmuosius vienuolika šių metų mėnesių buvo 1 082,9 mln. eurų geresnis nei 2021 metų tuo pačiu laikotarpiu, kuomet buvo taikomi karantino ribojimai, kai jis sudarė 651,7 mln. eurų deficitą. Plačiau
2022-12-30
Tikriausiai nemaža dalis mūsų, sutikdami Naujuosius metus, padėkosime šiems metams už vieną malonų dalyką − kad jie pagaliau baigiasi. Šiais metais matėme beprecedentį karą prieš suverenią Ukrainos valstybę, nuo 1996 metų didžiausią lygį Lietuvoje pasiekusią infliaciją, beveik dešimtadaliu kritusią gyventojų perkamąją galią, o taip pat pirmą kartą per dešimtmetį kylančias palūkanų normas. Plačiau