VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Europos Sąjunga

05.18. Europos Komisija patvirtino tvarios ir konkurencingos ES akvakultūros strategines gaires

Europos Komisija patvirtino naujas tvaresnės ir konkurencingesnės ES akvakultūros strategines gaires. Tai bendra Europos Komisijos, valstybių narių ir suinteresuotųjų subjektų vizija, kokia sektoriaus plėtra padėtų tiesiogiai įgyvendinti Europos žaliąjį kursą, ypač strategiją „Nuo ūkio iki stalo“. Šios gairės padės ES akvakultūros sektoriui tapti konkurencingesniam ir atsparesniam ir mažinti žalingą poveikį aplinkai ir klimatui.

 

Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius kalbėjo: „Akvakultūrai tenka vis didesnis vaidmuo aprūpinant Europą maistu. Šis sektorius gali pasiūlyti sveikų maisto produktų, kurių poveikis klimatui ir aplinkai paprastai mažesnis nei ūkininkaujant sausumoje. Norime, kad šiandien priimtos gairės padėtų ES akvakultūros produkciją paversti pasauliniu tvarumo ir kokybės etalonu, mažinti priklausomybę nuo jūros gėrybių importo ir kurti daugiau darbo vietų, ypač pakrančių regionuose.“

 

Gairės parengtos intensyviai konsultuojantis su ES valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais, kurie turi atstovų Akvakultūros patariamojoje taryboje. Jose iškelti keturi tarpusavyje susiję tolesnio akvakultūros plėtojimo Europos Sąjungoje tikslai:

·       didesnis atsparumas ir konkurencingumas;

·       dalyvavimas žaliojoje pertvarkoje;

·       visuomenės pritarimo ir vartotojų informavimo užtikrinimas;

·       žinių ir inovacijų plėtra.

 

Siūlomos gairės taip pat padės gerokai padidinti ekologinės akvakultūros produktų gamybą visoje ES. Neseniai paskelbtame Ekologinio ūkininkavimo veiksmų plane nurodyta, kad ekologinės akvakultūros produktų gamybos sektorius vis dar palyginti jaunas, tačiau turi didelį augimo potencialą.

 

Kitaip nei žvejyba, akvakultūra nepriklauso išimtinei ES kompetencijai. Tačiau pripažįstama, kad akvakultūros sektorius svariai prisideda prie Europos aprūpinimo maistu, tvaraus ekonomikos augimo ir užimtumo, todėl bendroje žuvininkystės politikoje numatyta strategiškai koordinuoti ES akvakultūros politiką. Toks strateginis požiūris šiandien dar aktualesnis, nes akvakultūros sektorius gali labai prisidėti prie Europos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo. Be to, reikia užtikrinti ilgalaikį sektoriaus tvarumą ir atsparumą, ypač COVID-19 krizės aplinkybėmis.

 

Įvertinus ES akvakultūros sektoriaus iššūkius ir galimybes, gairėse siūloma įvairiomis kryptimis imtis konkrečių priemonių, pvz., suteikti galimybę naudotis teritorija ir vandenimis, gerinti žmonių ir gyvūnų sveikatą, didinti aplinkosauginį veiksmingumą, švelninti klimato kaitą, didinti gyvūnų gerovę, tobulinti reglamentavimo ir administravimo sistemą ir geriau informuoti apie ES akvakultūrą. Konkrečiai, Europos Komisija siūlo parengti išsamius svarbiausių sričių gerosios patirties rekomendacinius dokumentus. Be to, gairėse numatyta sukurti specialų pagalbos akvakultūrai mechanizmą, kuris padėtų rengti tuos rekomendacinius dokumentus ir įgyvendinti juose aprašytą gerąją patirtį.

 

Europos Komisija ragina ES valstybes nares, kurios šiuo metu peržiūri akvakultūros sektoriaus nacionalinius strateginius planus, planuoti ekologinės akvakultūros plėtrą ir Europos jūrų reikalų, žuvininkystės ir akvakultūros fondo (EJRŽAF) lėšomis remti ekologiškų akvakultūros produktų gamybą. EK taip pat ragina ES valstybes nares atsižvelgti į naujas ES akvakultūros strategines gaires rengiant savo daugiamečius nacionalinius strateginius akvakultūros sektoriaus plėtros planus ir planuojant būsimo EJRŽAF ir kitų ES fondų paramą sektoriui.

 

 

Atgal