VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Europos Sąjunga

07.21. EK skelbia antrąją teisinės valstybės principo taikymo Europos Sąjungoje ataskaitą

Europos Komisija paskelbė antrąją teisinės valstybės principo taikymo Europos Sąjungoje ataskaitąkomunikatą apie padėtį visoje ES ir kiekvienai valstybei narei skirtus atskirus šalies skyrius. 2021 m. ataskaitoje apžvelgiami pokyčiai nuo 2020 m. rugsėjo mėn., išsamiau vertinamos ankstesnėje ataskaitoje nustatytos problemos ir atsižvelgiama į COVID-19 pandemijos poveikį.

Apskritai iš ataskaitos matyti, kad valstybėse narėse įvyko daug teigiamų pokyčių, be kita ko, sprendžiamos 2020 m. ataskaitoje nustatytos problemos. Tačiau esama padėtis tebekelia susirūpinimą, o susirūpinimas dėl padėties kai kuriose valstybėse narėse net išaugo, pavyzdžiui, dėl teisminių institucijų nepriklausomumo ir žiniasklaidos padėties.

Ataskaitoje taip pat pabrėžiamas didelis nacionalinių sistemų atsparumas per COVID-19 pandemiją. Ši pandemija taip pat parodė, kaip svarbu sugebėti užtikrinti stabdžių ir atsvarų sistemos veikimą laikantis teisinės valstybės principo.

Už vertybes ir skaidrumą atsakinga Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Věra Jourová sakė: „Teisinės valstybės principo taikymo ataskaita yra naudinga prevencinė priemonė, kuri paskatino reikiamas valstybių narių ir kitų subjektų diskusijas. Antroji ataskaita atskleidė, kad valstybės narės gali daryti pažangą spręsdamos su teisinės valstybės principo taikymu susijusius klausimus. Tačiau pažanga netolygi ir dėl padėties kai kuriose valstybėse narėse kyla didelis susirūpinimas. Be to, per pastaruosius mėnesius buvo nužudyti du žurnalistai – tai visiškai nepriimtina. Ataskaitoje raginama imtis ryžtingų veiksmų, kad būtų geriau užtikrinama žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas. Tikimės, kad 2021 m. ataskaitos išvados paskatins valstybių narių diskusijas, joms siekiant stiprinti teisinę valstybę.“

2021 m. ataskaita grindžiama ankstesnės ataskaitos metodika ir taikymo sritimi, o daugiausia dėmesio joje skiriama keturiems pagrindiniams elementams: teisingumo sistemai; kovos su korupcija sistemai; žiniasklaidos pliuralizmui ir žiniasklaidos laisvei; ir kitiems instituciniams klausimams, susijusiems su stabdžių ir atsvarų sistema. 

Ataskaitos dalyje, skirtoje teisinės valstybės principo taikymui Lietuvoje, be kita ko, nurodoma, kad Lietuvoje ir toliau pasiekiama gerų rezultatų teisingumo sistemos veiksmingumo srityje ir šiuo metu įgyvendinamos tolesnės jos veiksmingumo didinimo priemonės. Teisingumo sistemoje plačiu mastu naudojamos skaitmeninės priemonės, o tai padeda užtikrinti nepertraukiamą teismų veikimą COVID-19 pandemijos metu. Užtruko skyrimo eiti aukštas teisėjų pareigas procedūra. Nors atnaujintos Konstitucinio Teismo teisėjų paskyrimo procedūros, Aukščiausiojo Teismo pirmininkė nuo 2019 m. rugsėjo vis dar laikinai eina šias pareigas. Šiuo metu Nacionalinė teismų administracija ir Teisėjų taryba plėtoja iniciatyvas, kuriomis siekiama stiprinti antikorupcinę teisminių institucijų kultūrą.

Kalbant apie kovos su korpucija sistemą, 2020 m. lapkričio 4 d., siekiant gerinti Nacionalinės kovos su korupcija programos įgyvendinimą, buvo priimtas naujasis 2020–2022 m. Kovos su korupcija veiksmų planas. Nustatyta veiksmingesnė ir efektyvesnė turto deklaravimo tvarka, ir nuo 2021 m. sausio mėn. galioja atnaujintos lobistinės veiklos taisyklės, kuriomis siekiama užtikrinti didesnį išrinktų pareigūnų ir lobistų susitikimų skaidrumą ir viešumą. Parengtos pranešėjų apsaugos nuostatos, o prokuratūra didina informuotumą, siekdama skatinti naudotis pranešimų teikimo kanalais. Ištirti arba teismui perduoti keli aukšto lygio korupcijos atvejai. Siekiant išvengti sukčiavimo ir korupcijos rizikos COVID-19 pandemijos metu, patobulinta viešųjų pirkimų teisinė sistema. Be to, Specialiųjų tyrimų tarnyba pateikė rekomendacijas ir gaires, kaip didinti skaidrumą ir mažinti korupcijos riziką įgyvendinant ekonominės pagalbos po COVID-19 pandemijos planą.

 

Žiniasklaidos pliuralizmo teisine sistema Lietuvoje užtikrinama pagrindinė teisė į saviraiškos laisvę ir teisė į informaciją. Siekdama didinti žiniasklaidos priemonių nuosavybės skaidrumą, Kultūros ministerija šiuo metu diegia viešai prieinamą Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinę sistemą. Lietuvoje laipsniškai gerėja žurnalistų profesinė aplinka, ypač kalbant apie galimybes susipažinti su pagrindiniuose viešuosiuose registruose laikoma informacija. Nepaisant to, atrodo, kad valdžios institucijos kartais naudojasi duomenų apsaugos nuostatomis norėdamos nepagrįstai apriboti galimybes susipažinti su informacija.

Šiuo metu rengiamas projektas, kuriuo siekiama gerinti teisėkūros kokybę. Įgyvendinant šį projektą bus, be kita ko, peržiūrėti galiojantys teisės aktai, siekiant pašalinti pasenusias arba neproporcingas reglamentavimo nuostatas. COVID-19 pandemijos metu Lietuvoje buvo priimtos neatidėliotinos priemonės, kurios vis dar galioja. Nors su COVID-19 susiję apribojimai turėjo įtakos Lietuvos NVO vykdomai veiklai, valdžios institucijos joms teikė specialią finansinę paramą. Pilietinės visuomenės erdvė tebėra atvira, ir sukurtas naujas NVO fondas, iš kurio NVO teikiama tvari institucinė parama. Lietuvos valdžios institucijos plėtoja iniciatyvas, kuriomis siekiama tobulinti teisinį švietimą, taip pat ketinama į bendrojo ugdymo programas integruoti teisinį ir antikorupcinį švietimą.

Tolesni veiksmai

Priėmus 2021 m. ataskaitą dėl teisinės valstybės principo taikymo prasideda naujas dialogo ir stebėsenos ciklas. Europos Komisija siūlo ES Tarybai ir Europos Parlamentui remiantis šia ataskaita rengti bendro pobūdžio ir konkrečioms šalims skirtas diskusijas, o nacionalinius parlamentus bei kitus pagrindinius veikėjus ragina toliau intensyvinti nacionalines diskusijas. Europos Komisija taip pat ragina valstybes nares veiksmingai spręsti ataskaitoje nurodytas problemas ir yra pasirengusi padėti joms imtis šių veiksmų.

Pagrindiniai faktai

Metinė teisinės valstybės principo taikymo ataskaita parengta glaudžiai bendradarbiaujant su nacionalinėmis valdžios institucijomis ir suinteresuotaisiais subjektais; padėtis visose valstybėse narėse joje apžvelgiama objektyviai bei nešališkai, vertinant tuos pačius klausimus. Europos Komisijos atliktame kokybiniame vertinime daugiausia dėmesio skiriama reikšmingiems pokyčiams nuo tada, kai buvo priimta pirmoji metinė teisinės valstybės principo taikymo ataskaita, ir užtikrinamas nuoseklus požiūris, tą pačią metodiką taikant visoms valstybėms narėms, kartu proporcingai atsižvelgiant į pokyčius. 2021 m. ataskaitos taikymo sritis ir metodika yra tokia pat, kaip ir pirmosios metinės teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos, priimtos 2020 m. rugsėjo mėn.

Ataskaita yra teisinės valstybės mechanizmo pagrindas. Šis mechanizmas sukurtas kaip metinis ciklas siekiant propaguoti teisinės valstybės principo taikymą ir užkirsti kelią problemų atsiradimui ar didėjimui. Taip siekiama visų pirma gerinti kylančių klausimų ir svarbių pokyčių supratimą ir didinti informuotumą apie juos, taip pat nustatyti teisinės valstybės principo taikymo problemas ir padėti valstybėms narėms kartu su Europos Komisija ir kitomis valstybėmis narėmis rasti sprendimus. Be to, taip valstybės narės gali keistis gerąja patirtimi, diskutuoti tarpusavyje ir mokytis vienos iš kitų.

Mechanizmo tikslas yra prevencija. Jis taikomas atskirai nuo kitų ES teisinės valstybės priemonių rinkinio elementų ir papildo, tačiau nepakeičia Sutartyse įtvirtintų mechanizmų, kuriuos taikydama ES reaguoja į sudėtingesnius su teisine valstybe susijusius klausimus valstybėse narėse. Šios priemonės apima pažeidimų nagrinėjimo procedūras ir vertybių, kuriomis grindžiama Sąjunga, apsaugos procedūrą pagal Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnį.

 

Atgal