VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Europos Sąjunga

11.17. Europos Komisija skelbia 2021 m. rudens ekonominę prognozę

 

Po pandemijos sukelto nuosmukio ES ekonomika atsigauna sparčiau, nei tikėtasi. Įsibėgėjant skiepijimo kampanijoms ir pradėjus švelninti ribojimus, pavasarį augimas atsinaujino ir dėl ekonomikos atvėrimo visą vasarą nemažėjo. Prognozuojama, kad, nepaisant kylančių kliūčių, ES ekonomika per prognozės laikotarpį toliau augs: 2021 m. augimo tempas sieks 5 proc., 2022 m. – 4,3 proc., o 2023 m. – 2,5 proc. Numatoma, kad euro zonos augimo tempas 2021 ir 2022 m. bus toks pat kaip ES, o 2023 m. jis sieks 2,4 proc. Tokia perspektyva iš esmės priklauso nuo dviejų veiksnių: nuo COVID-19 pandemijos raidos ir nuo to, kokiu tempu pasiūla prisitaikys prie sparčių esminių paklausos pokyčių atvėrus ekonomiką.

Už žmonėms tarnaujančią ekonomiką atsakingas vykdomasis Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis sakė: „Europos ekonomika po nuosmukio smarkiai atsigauna ir prognozuojama, kad šiais metais augimo tempas bus 5 proc. Prie šios sėkmės akivaizdžiai prisidėjo priemonės, kuriomis švelniname pandemijos suduotą smūgį ir stengiamės padidinti skiepijimo aprėptį ES. Tačiau dar ne laikas nusiraminti: toliau susiduriame su neapibrėžtumu dėl viruso ir tam tikromis grėsmėmis, kurias reikia įveikti. Galiausiai turime šalinti kliūtis tiekimo grandinėse, spręsti smarkiai išaugusių energijos kainų problemą, kuri paveiks daugelį namų ūkių ir įmonių visoje Europoje. Mums taip pat reikia atidžiai stebėti infliaciją ir prireikus koreguoti savo politiką. Kad išliktume teisingame kelyje ir padidintume mūsų ekonomikos potencialą, dabar privalome daugiausia dėmesio skirti pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę suplanuotų investicijų ir reformų vykdymui.“

2021 m. rudens ekonominė prognozė Lietuvai

Europos Komisija prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika 2021 metais augs 5%. Tam įtaką darys ženkliai išaugęs eksportas, stipri vidaus paklausa ir didėjančios investicijos. Gera finansinė verslo situacija, augančios namų ūkių pajamos ir santaupos lems ūkio augimą ir 2022 metais, kuomet, prognozuojama, Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prieaugis sieks 3,6%. Pablogėjusi pandemijos situacija ir su tuo susiję galimi suvaržymai išlieka pagrindinė neigiama rizika ekonomikos augimui.

Stiprus ekonomikos atsigavimas ir darbo jėgos trūkumas didina įtampą darbo rinkoje ir lemia spartų atlyginimų augimą, kuris šiuos metu lenkia produktyvumo augimą. Tikimasi, kad atlyginimų augimas lėtės, tačiau išliks reikšmingas. Nedarbas, prognozuojama, mažės nuo 8,5% 2020 metais iki 6,0% 2023 metais.

Kainų augimas Lietuvoje spartėja dėl didėjančių energijos, pramoninių prekių ir paslaugų kainų. Prognozuojama, kad vidutinė infliacija pasieks 3,8% 2021 metais, tačiau normalizuojantis energijos išteklių kainoms ir sprendžiantis tiekimo sutrikimams prekių rinkose, palaipsniui mažės iki 2,0% 2023 metais.

Europos Komisija prognozuoja, kad ekonomikos augimas ir didesnės nei planuota mokesčių pajamos leis 2021 metų valdžios sektoriaus deficitą sumažinti iki 4.1% BVP. Numatoma, kad mažėjančios išlaidos pandemijos valdymui lems valdžios sektoriaus deficito mažėjimą iki 3,1% BVP 2022 metais ir 1.1% BVP 2023 metais. Visgi, prognozuojama, kad biudžetas išliks deficitinis dėl planuojamų kitų išlaidų augimo, kurios nebus atsvertos tvariomis mokesčių pajamomis.

Atgal