VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Europos Sąjunga

2022.03.05. Europos Komisijos Pirmininkės U. von der Leyen pareiškimas žiniasklaidai su JAV Valstybės sekretoriumi A. Blinkenu

Širdingai sveikinu atvykus. Labai džiaugiuosi vėl matydama jus čia, Berlaymonte. Jūsų vizitas į Europą parodo, kaip glaudžiai Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos bendradarbiauja reaguodamos į beatodairišką Putino įsiveržimą į Ukrainą. Šis koordinavimas lėmė, kad mes rekordiškai greitai kartu parengėme, išplėtojome ir pritaikėme sankcijas – sankcijas, kurios rodo mūsų pasiryžimą priversti Putiną brangiai sumokėti už šį jo karą. Į šias priemones žiūrime rimtai; akivaizdu, kad turime veikti.

Dėl šių priemonių Centrinis bankas negali panaudoti didelės savo rezervų dalies, kad apsaugotų rublį, kuris dabar sminga žemyn. Centrinis bankas turėjo padidinti palūkanų normą iki 20 proc., o tai sukėlė infliaciją. Svarbūs komerciniai bankai yra atkirsti nuo pasaulinių rinkų ir nuo SWIFT sistemos, todėl jų galimybės finansuoti ekonomiką yra ribotos. Vertybinių popierių birža Maskvoje nuo šios savaitės pradžios nebuvo atidaryta. Vakarų bendrovės viena po kitos skelbia savo priemones, kuriomis stabdoma gamyba, investicijos ir pardavimai. ES ir JAV bendradarbiavimas yra šio veiksmingo atsako pagrindas ir telkia vis daugiau tokias pačias ar panašias sankcijas taikančių šalių. Tai yra mūsų G7 partneriai – Jungtinė Karalystė, Kanada ir Japonija, o taip pat tokios šalys kaip Norvegija, Šveicarija, Pietų Korėja, Australija. Šiuo metu prie mūsų sankcijų iš dalies arba visiškai prisijungė daugiau kaip 40 šalių.

Tai liudija pasaulio bendruomenės ryžtą nesitaikstyti su šiuo įsiveržimu. Tereikia pažiūrėti šios savaitės Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezultatus. 141 šalis – didžioji dauguma – pritarė rezoliucijai, kuria Rusija pasmerkta už brutalų įsiveržimą. Tik 4 šalys iš 193 pasirinko Rusijos pusę. Tai Baltarusija, Šiaurės Korėja, Sirija ir Eritrėja. Prezidentas Putinas vis labiau izoliuojamas nuo pasaulio bendruomenės. Tačiau pasaulio protestų akivaizdoje Putino kariuomenė toliau puola. Vis intensyviau bombarduoja ir raketomis atakuoja civilinius taikinius.

Noriu patikinti, kad Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos ir toliau palaikys Ukrainą, jos drąsius žmones ir nepalaužiamus vadovus. Mums labai neramu dėl Ukrainoje kylančios humanitarinės katastrofos masto. Europa regi tokio dydžio destrukciją ir žmonių bėgimą iš gyvenamųjų vietų, kokio nematė nuo tamsiausių praėjusio amžiaus dienų. Europos Sąjunga, kaip Ukrainos kaimynė, deda visas pastangas. Mes nedelsdami suteiksime 500 mln. EUR humanitarinę pagalbą, ateityje – dar daugiau. Sparčiai dirbame, kad Lenkijoje, Slovakijoje ir Rumunijoje įsteigtume civilinės saugos centrus. Taip pat drauge su tarptautinėmis organizacijomis ir NVO darome viską, ką galime, kad sukurtume humanitarinius koridorius Ukrainos viduje. Turi būti sudarytos galimybės, kad gyvybiškai būtina humanitarinė pagalba pasiektų visas Ukrainos dalis. O civiliams gyventojams turi būti leidžiama pabėgti iš apgultų miestų.

Galiausiai Europos Sąjunga pirmą kartą aktyvavo Laikinosios apsaugos direktyvą. Kas tai? Ji iš esmės suteikia galimybę daugumai pabėgėlių bent metus gyventi ir dirbti Europos Sąjungoje, naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, eiti į mokyklą. Žinome, kad šis konfliktas toli gražu nesibaigė. Labai aiškiai pasakysiu: esame pasirengę imtis kitų griežtų priemonių, jei Putinas nesustabdys ir nepasitrauks iš karo, kurį pats sukėlė. Esame nusiteikę ryžtingai. Esame vieningi.“

Pareiškimo vaizdo įrašas skelbiamas ČIA.

Atgal