VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Europos Sąjunga

2022.06.08. Europos Komisija pasiūlė 2023 m. metinį ES biudžetą

 

Vakar Europos Komisija pasiūlė 2023 m. metinį 185,6 mlrd. EUR ES biudžetą. Jis turėtų būti papildytas maždaug 113,9 mlrd. EUR dotacijomis pagal priemonę „NextGenerationEU“. Naudojantis ES biudžetu toliau bus telkiamos didelės investicijos, padėsiančios didinti Europos strateginį savarankiškumą, skatinti besitęsiantį ekonomikos atsigavimą, užtikrinti tvarumą ir kurti darbo vietas. Europos Komisija ir toliau teiks pirmenybę žaliosioms ir skaitmenizavimo investicijoms, kartu reaguodama į neatidėliotinus poreikius, kylančius dėl pastarojo meto ir būsimų krizių.

 

Papildomi pasiūlymai dėl karo Ukrainoje poveikio finansavimo tiek išorėje, tiek viduje bus šiemet pateikti vėliau, tiksliau įvertinus poreikius, kaip numatyta 2022 m. gegužės 31 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose.

 

Europos Komisija siūlo (kaip įsipareigojimus):

·         103,5 mlrd. EUR dotacijų iš priemonės „Next Generation EU“ pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę ekonomikos gaivinimui ir augimui po koronaviruso pandemijos remti ir karo Ukrainoje keliamoms problemoms spręsti;

·         53,6 mlrd. EUR skirti bendrai žemės ūkio politikai ir 1,1 mlrd. EUR – Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondui, t. y. Europos ūkininkams ir žvejams, taip pat žemės ūkio (maisto) produktų ir žuvininkystės sektorių atsparumui didinti ir krizių valdymui reikalingiems pajėgumams užtikrinti, rengiantis pasauliniam apsirūpinimo maistu trūkumui;

·         46,1 mlrd. EUR – regioninei plėtrai ir sanglaudai, siekiant remti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, taip pat infrastruktūrai, kuri sudaro sąlygas žaliajai pertvarkai, ir Europos Sąjungos prioritetiniams projektams;

·         14,3 mlrd. EUR skirti mūsų partneriams ir interesams pasaulyje remti: iš jų 12 mlrd. EUR būtų skirta pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę „Europos vaidmuo pasaulyje“, 2,5 mlrd. EUR – Pasirengimo narystei pagalbos priemonei (PNPP III), o 1,6 mlrd. EUR atitektų humanitarinei pagalbai (HUMA);

·         13,6 mlrd. EUR skirti moksliniams tyrimams ir inovacijoms – iš jų 12,3 mlrd. EUR būtų skirta Europos Sąjungos pavyzdinei mokslinių tyrimų programai „Europos horizontas“. 1,8 mlrd. EUR jai galėtų būti papildomai skirta iš priemonės „NextGenerationEU“ biudžeto;

·         4,8 mlrd. EUR skirti Europos strateginėms investicijoms: iš jų 341 mln. EUR būtų skirta pagrindiniams programos „InvestEU“ prioritetams (moksliniams tyrimams ir inovacijoms, dvejopai žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai, sveikatos sektoriui ir strateginėms technologijoms), 2,9 mlrd. EUR – Europos infrastruktūros tinklų priemonei siekiant pagerinti tarpvalstybinę infrastruktūrą ir 1,3 mlrd. EUR – Skaitmeninės Europos programai siekiant formuoti skaitmeninę Europos Sąjungos ateitį. Iš priemonės „NextGenerationEU“ biudžeto programai „InvestEU“ būtų papildomai skirta 2,5 mlrd. EUR;

·         4,8 mlrd. EUR skirti žmonėms, socialinei sanglaudai ir vertybėms: iš jų 3,5 mlrd. EUR būtų skirta programai „Erasmus+“ siekiant žmonėms suteikti švietimo ir judumo galimybių, 325 mln. EUR – visos Europos menininkams ir kūrėjams remti ir 212 mln. EUR – teisingumui, teisėms ir vertybėms propaguoti;

·         2,3 mlrd. EUR skirti aplinkos ir klimato politikai: iš jų 728 mln. EUR būtų skirti programai LIFE, pagal kurią remiami klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos veiksmai, o 1,5 mlrd. EUR – Teisingos pertvarkos fondui siekiant užtikrinti, kad žalioji pertvarka būtų palanki visiems. Iš priemonės „NextGenerationEU“ biudžeto Teisingos pertvarkos fondui būtų papildomai skirta 5,4 mlrd. EUR;

·         2,2 mlrd. EUR skirti su kosmosu susijusioms išlaidoms, visų pirma Europos kosmoso programai, pagal kurią bus telkiami Europos Sąjungos veiksmai šioje strateginėje srityje;

·         2,1 mlrd. EUR skirti sienų apsaugai: iš jų 1,1 mlrd. EUR būtų skirti Integruoto sienų valdymo fondui, o 839 mln. EUR (bendras ES įnašas) – Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai (Frontex);

·         1,6 mlrd. EUR skirti su migracija susijusioms išlaidoms: iš jų 1,4 mlrd. EUR būtų skirta migrantams ir prieglobsčio prašytojams remti laikantis mūsų vertybių ir prioritetų;

·         1,2 mlrd. EUR skirti gynybos uždaviniams spręsti: iš jų 626 mln. EUR būtų skirti pajėgumų plėtrai ir moksliniams tyrimams pagal Europos gynybos fondo (EGF) programą remti, o 237 mln. EUR – kariniam mobilumui remti;

·         927 mln. EUR skirti sklandžiams bendrosios rinkos veikimui užtikrinti: iš jų 593 mln. EUR būtų skirta Bendrosios rinkos programai ir beveik 200 mln. EUR – kovai su sukčiavimu, mokesčių ir muitinės reikalams;

·         732 mln. EUR skirti programai „ES – sveikatos labui“ siekiant visapusiškai patenkinti žmonių sveikatos poreikius, o 147 mln. EUR – Sąjungos civilinės saugos mechanizmui („rescEU“), kad kilus krizei būtų galima greitai teikti operatyvinę pagalbą;

·         689 mln. EUR skirti saugumui – iš jų 310 mln. EUR atitektų Vidaus saugumo fondui, vykdančiam kovą su terorizmu, radikalizacija, organizuotu nusikalstamumu ir kibernetiniais nusikaltimais;

·         138 mln. EUR saugiam palydoviniam ryšiui pagal pasiūlymą dėl naujos Europos Sąjungos programos – ES saugaus junglumo programos;

·         Biudžetas Europos lustų aktui įgyvendinti bus skirtas iš programos „Europos horizontas“ ir kitų programų perskirstytų lėšų.

 

2023 m. biudžeto projektas yra 2020 m. pabaigoje valstybių ir vyriausybių vadovų priimto Europos Sąjungos ilgalaikio biudžeto (ir jo vėlesnių techninių pataisymų) dalis. Juo siekiama konkrečių metinių rezultatų pagal to ilgalaikio biudžeto prioritetus.

 

 

 

Atgal