VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Europos Sąjunga

2022.06.22. Apsirūpinimo maistu saugumas. ES padidins paramą Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalims reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą

Europos Komisija priėmė pasiūlymą mobilizuoti 600 mln. EUR iš Europos plėtros fondo rezervų dabartinei apsirūpinimo maistu krizei, kurią sunkina Rusijos invazija į Ukrainą, spręsti. Šios lėšos padės Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalims įveikti krizę teikiant humanitarinę pagalbą, remiant tvarią gamybą ir maisto sistemų atsparumą ir skiriant makroekonominę paramą.

 

Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen, paskelbusi apie naują paramos priemonę Briuselyje vykstančių 2022 m. Europos vystymosi dienų proga, sakė: „Rusijos agresijos karas daro didelę ir beprasmę žalą ne tik Ukrainos gyventojams, bet ir pažeidžiamiausiems pasaulio gyventojams. Rusija vis dar blokuoja milijonus tonų itin reikalingų grūdų. Siekdami padėti savo partneriams, sutelksime dar 600 mln. EUR, kad būtų išvengta maisto krizės ir ekonominio sukrėtimo.“

 

ES parama padės atsižvelgti į įvairius krizės aspektus:

·         teikiant humanitarinę pagalbą – bus skirta 150 mln. EUR paramai grynaisiais pinigais, kai įmanoma ir tinkama, paramai pagal esamas socialinės apsaugos priemones ir sistemas;

·         remiant maisto gamybą ir maisto sistemų atsparumą – bus skirta 350 mln. EUR vidutinės trukmės ir ilgojo laikotarpio investicijoms į tvarią gamybą remti, siekiant plėtoti atsparesnes maisto sistemas, įskaitant socialinį tvarumą (jaunimo ir moterų);

·         teikiant makroekonominę paramą – bus skirta 100 mln. EUR TVF Skurdo mažinimo ir augimo fondui, kuris palengvins paramos teikimą nukentėjusioms šalims. ES parama Skurdo mažinimo ir augimo fondui skiriama laikantis Europos komandos požiūrio ir tikimasi, kad papildomas įnašas paskatins prisidėti ir kitus paramos teikėjus.

 

Šie 600 mln. EUR skirti ES pasaulinio apsirūpinimo maistu saugumo priemonei, kuria siekiama padėti įveikti gresiančią maisto krizę, papildo jau sutelktą humanitarinę pagalbą visame pasaulyje ir pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę (KVTBP) „Globali Europa“ skirtas lėšas projektams tvaraus žemės ūkio, pagrindinės mitybos, vandens ir sanitarijos bei socialinės apsaugos srityse; šios lėšos sudaro daugiau kaip 2 mlrd. EUR Užsachario Afrikai ir dar 1 mlrd. EUR pietinėms kaimyninėms šalims partnerėms, ir papildo šiam regionui remti skirtas 225 mln. EUR vertės ES apsirūpinimo maistu saugumo priemonės lėšas. Pagal KVTBP „Globali Europa“ dar 960 mln. EUR iki 2024 m. numatyti Lotynų Amerikos, Karibų jūros regiono ir Azijos šalims.

 

 

 

Europa kurs bendradarbiavimo kultūros paveldo srityje debesiją

Kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius, šiandienpasisakydamas Europos Komisijos inicijuotame pristatyme ir diskusijoje dėl Europos bendradarbiavimo kultūros paveldo srityje debesijos sukūrimo, pritarė šiai iniciatyvai.

Debesija bus skaitmeninė bendradarbiavimo platforma, europiniu mastu sujungsianti specialistus, dirbančius kultūros paveldo, ypač muziejų sektoriuje, taip pat mokslininkus ir, panaudojant modernias technologijas, įgalins kultūros paveldo institucijas bendradarbiauti, nepriklausomai nuo jų dydžio ar geografinės padėties. Debesija apims ir plėtos interaktyvias mokslinių tyrimų, kuratorystės, restauravimo ir konservavimo priemones, padės pasiekti piliečius bei kultūros ir kūrybinių industrijų atstovus, tinkamai apsaugos ir valdys intelektinės nuosavybės teises, sudarys sąlygas komerciniam bei nekomerciniam bendradarbiavimui.

„Glaudus bendradarbiavimas ir ankstyvas dalyvių bei potencialių debesijos naudotojų įsitraukimas yra sėkmės pagrindas. Be to, turėtų būti plėtojama tarpsektorinė politika, kuria siekiama veiksmingai taikyti mokslinių tyrimų rezultatus ir užtikrinti aktyvų suinteresuotų šalių dalyvavimą bendroje veikloje ir bendradarbiavimo tinkluose“, – sakė V. Gasparavičius. Jis taip pat pažymėjo, kad debesija turėtų 

Atgal